(Iš apysakos "Sudiev, kvietkeli")
Vasaros pavakariais, žmonėms grįžus iš bažnyčios, Viščių
|
Tai ne gegužis soduose vyšnių šakas linguoja,
Tai ne pavasaris džiaugsmingai siaučia.
O rudenėlis
|
Viešpatie! Tu, kuris mokei, atleisk, kad aš mokau, kad aš nešioju mokytojos vardą, kurį Tu
|
1. ŽIEMA. Kažin kur, girios pakrašty, sušvinta žiburėlis. Pilkoj tamsoj ištirpsta kelias ir namai —
|
(1875—1911—1950)
M. K. Čiurlionį nuo pat vaikystes supo muzikos garsai, nes jo tėvas,
|
56. Eilėraščiai
1950/10 gruodis;
Autorius : KAZYS BRADŪNAS
SALA Kažin kur vandenyne sala. Bunda bangos dusliai prie krantų. Su aušra jau į dangų kylą
|
O, aušra, žvali jaunuole,
Pasistiepusi už lango,
Ko žvelgi į mano guolį
Kerinčiu juoku
|
Aš sugrįžtu. Namai tie patys, žmonės vaikšto. Tas pats mūs meiles metais švietęs žiburys. Kaip
|
(75 metų mirties sukaktuves minint) Lygiai prieš 120 metų, t. y. 1830 m. vieną gražią pavasario
|
|
|