Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
10 gruodis


MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Vincas Maciūnas, lietuvių literatūros istorikas, gausių literatūrinių studijų autorius, Kauno, Vilniaus, Pabaltijo (Pinneberg) ir Pennsylvanijos universitetų profesorius, vienas iš Lietuvių Enciklopedijos redaktorių, kuriam praėjusią vasarą suėjo 70 m. amžiaus. Jubiliatas yra gimęs 1909 m. liepos 18 Papilėje, Šiaulių aps.


— JAV Senatas visais balsais nutarė, kad būsimoje Madrido konferencijoje būtų keliama Lietuvos ir kitų Pabaltijo tautų okupacijos byla.
— Iš JAV Švietimo departamento gauta 40.000 dol. lituanistinių mokyklų mokytojams lavinti 1980 metais. Parama gauta Švietimo tarybos pirmininko Broniaus Juodelio pastangomis. Jis paskirtas ir šios sumos administravimo direktoriumi.
Skaityti daugiau...
 
1 9 7 9 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
Aistis Jonas — Mano gimtinės giesmė (eil.) 437
Baronas Aloyzas — Prie slenksčio 357
Bradūnas Kazys — Užeigoje prie Vilniaus vieškelio (eil.) 390
Dovydėnas Liudas — Kardinolo pati miršta 162
Gricius Alfonsas — Eilėraščiai 294
Grigaitytė Kotryna — Eilėraščiai 61
Jankus Jurgis — Karštis 255
Jonaitienė Domicėlė Demie — Eilėraščiai 335
Katiliškis Marius — Jaunasis ūkininkas ir stogadengys 113
Lėtas Leonas — Eilėraščiai 246
Nyka-Niliūnas Alf. — Eilėraščiai 1
Pušinis J. — Seno žvejo sakmės apie Jūratę(eil.) 214
Radžius Aleksandras — Pavasario apeigos(eil.) 199
Tulys Antanas — Inteligentų stalas 309
Visvydas Pranas — Eilėraščiai 147
Zdanys Jonas — Eilėraščiai 101

STRAIPSNIAI
Ambrazevičius-Brazaitis Juozas — Rašytojo išsivadavimas: Biliūnas laiškuose 438
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Bronius Nemickas — Vokietijos - Sovietų Sąjungos sąmokslas ................................. 425
Stasys Yla — Tautybių sankirtis Vilniaus universitete 1903-1932 metais .................. 432
Jonas Aistis — Mano gimtinės giesmė (eil.) ................................................................. 437
Juozas Ambrazevičius - Brazaitis — Rašytojo išsivadavimas (Biliūnas laiškuose) .... 438
Antanas Klimas — Kazimieras Būga — šimtmetis nuo jo gimimo .............................. 444
Antanas Vaičiulaitis — Jono Aisčio žodžiais ................................................................. 449

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
A. Vaičiulaitis — Nobelio laureatas Odisėjus Elytis .................................................... 457
B. Ciplijauskaitė — Poezijos baruose Lietuvoje pasižvalgius ...................................... 459
St. Goštautas — PEN Klubo 44-asis kongresas Brazilijoje ......................................... 461
Antanas Saulaitis, SJ. — Lietuvių jaunimo kongresas Europoje ................................. 462
T. Audrius — Netiesiogiai įrodomas išeivijos reikšmingumas ..................................... 463
People's Temple tragedijos metinės .............................................................................. 465
Atsiųsta paminėti ............................................................................................................ 465
Mūsų buityje ................................................................................................................... 466

Šis numeris iliustruotas Adomo Galdiko dailės kūriniais jo mirties dešimtmečiui prisiminti. Viršelių 1 psl. — Ruduo (aliejus ant popieriaus). Viršelių 4 psl. — Abstraktus gamtovaizdis (aliejus ant popieriaus). Taip pat V. Kašubos, A. Varno, M. Ivanausko meno darbų ir Jono Aisčio, Juozo Brazaičio, Kazimiero Būgos, Odisėjaus Elyčio bei lietuvių jaunimo kongreso nuotraukomis.
Skaityti daugiau...
 
VOKIETIJOS — SOVIETŲ SĄJUNGOS SĄMOKSLAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BRONIUS NEMICKAS   
Šiemet suėjo keturiasdešimt metų nuo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pradėto slapto bei pikto politinio žaidimo, iš kurio išriedėjo Ribbentropo -Molotovo vardu vadinama sankalba prieš kaimyninių valstybių—tarp jų ir Lietuvos — teritorijos integralumą ir valstybinę nepriklausomybę. Po Antrojo pasaulinio karo, kai šie susitarimai išvydo dienos šviesą,1 išryškėjo, kaip hitlerinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga iš anksto slapčia susibaudę pasmaugti savo kaimynų valstybinę nepriklausomybę, dalijosi jų žemėmis, jomis mainikavo ir prekiavo.

Ryšium su Ribbentropo - Molotovo susitarimų 40-ties metų sukaktimi laisvųjų pabaltiečių spauda ir organizacijos šiemet ryžosi atkreipti pasaulio dėmesį į lietuvių, latvių ir estų tautoms Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos klasta ir smurtu padarytąją nuoskriaudą, šaukdamosios jos atitaisymo. Tas šauksmas susilaukė atbalsio pavergtosioms Pabaltijo valstybėms palankioje svetimųjų spaudoje ir kai kurių laisvojo pasaulio kraštų valstybinėse institucijose. Tačiau patį didžiausią dėmesį atkreipė Maskvoje 1979 m. rugpjūčio 23 d., Vokietijos - Sovietų Sąjungos nepuolimo sutarties ir papildomo slapto protokolo 40-ties metų sukakties proga, Sovietų Sąjungos pavergtųjų pabaltiečių užsienio spaudos atstovams padarytasis pareiškimas, adresuotas Sovietų Sąjungos, Vakarų Vokietijos, Rytų Vokietijos bei Atlanto Chartos valstybių (taigi dar Jungtinių Amerikos Valstybių ir Didžiosios Britanijos) vyriausybėms ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kurt Waldheimui.2
Skaityti daugiau...
 
TAUTYBIŲ SANKIRTIS VILNIAUS UNIVERSITETE 1803-1832 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS YLA   
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 9

Žemaičių atoveikis
Kaip gi su lietuvių opozicija "patriotinėms" lenkų užmačioms, ar ji visai išblėso po dviejų Lietuvos vyskupų nužudymo Varšuvoje? Lenkų istorikas J. Iwaszkiewiczius rašo apie prancūzmetį, kai lenkai perėmė vadovybę Lietuvos vyriausybėje ir kai jos pirmininkas lenkų grafas J. Sierokowskis liepos 14 (1812) savavališkai paskelbė Lietuvos prisijungimą prie Lenkijos. Iwasz-kievviczius kaltina Lietuvos dvasininkiją: "Ji per visą Napoleono karą nerodė jokio palankumo krašto vyriausybei, neskaitant kai kurių išimčių. Lietuviškiems sielų ganytojams stigo giliau pajausto patriotizmo bei pilietinio uolumo, ir tai buvo pasekmė ilgametės, aukščiausio laipsnio demoralizuojančios Juozapo Kasakauskio ir Masalskio įtakos".18

Kaip anuomet Masalskis ir Kasakauskis, taip nūnai, prancūzmetyje, Žemaičių vysk. Juozapas Arnulfas Giedraitis pasipriešino ypač J. Sniadeckio, švietimo ir kulto ministro, užmojams kontroliuoti bažnytinius fondus, kunigų skyrimą, bažnytinius teismus, nekalbant apie vienuolynų ir parapines mokyklas. Anksčiau vyskupas Giedraitis bendradarbiavo su Vilniaus universitetu ir pačiu rektoriumi kol buvo reikalas kelti bendrą, ypač pradinį Lietuvos švietimą. Dabar vyskupas taip užkirto Sniadeckiui ir suparalyžiavo jo užmojus, kad šis ilgai negalėjo to užmiršti. Po trijų metų švietimo globėjas Čartoriskis jį užklausė, ką manąs apie vysk. J.A. Giedraitį. Šis atsakė trumpai: Apie šį vyskupą nieko gera negaliu pasakyti".18
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai