Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
12 kovas


Poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS   

NERAMI PAVASARIO DIENA

Šiandien dar kartą, kaip kadais, apsikabinęs vėjas sekė gatvėmis,

Kai aš savy ėjau laukais, vandenyje ir saulėje patvinusiais

Ir neramus sėdėjau prie skeveldrų malūnėlio, ten ant kranto paliktų,

Jis puolė nirtulingai ūždamas, mane ties mano durimis pamatęs,

Ir atėmė jaunystės troškuliu suskambusius raktus.

Ir ėmė šaukti, kad name gimtajam laukiančios manęs ant stalo paliktos žibuoklės,

Kad vaza dūžtanti iš skausmo apleista jau ištisus metus,

Kad namuose gyvena vėjai ir sugrįžę paukščiai kalbą su vaiduokliais,

Ir beldžias į duris, norėdamas įeit, pavasario lietus.

Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas

J. Puzinas — Aisčiai istorinių šaltinių šviesoje ........................................................................ 97
Julius Baniulis — Nuotaikos (Eilėraščiai) ............................................................................. 103
Vincas Maciūnas — Mūsų literatūra tautos tarnyboje ........................................................ 104
Henrikas Nagys — Rudens lietus, Karalaitė (Eilėraščiai) .................................................. 114
Kazys Bradūnas — Šventoji versmė, Nebaigtoji odė žalčiui (Eilėraščiai) .......................... 114
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Nerami pavasario diena, Siena (Eilėraščiai) ................. 114—115
Jonas Matusas — Popiežiaus Pijaus XII asmenybė ............................................................ 116
Jul. Štarka — Adoramus Te .................................................................................................. 119
Antanas Škėma — Živilė (drama) .......................................................................................... 120
St. Barzdukas — Lietuvių kalbos vadovas jau parengtas .................................................... 127
Iš senosios egiptiečių poezijos (Vert. Julius Baniulis) .......................................................... 129
J. Žaltvykštis — Kultūrinė nykuma Lietuvoje ...................................................................... 130
V. R. — Literatūros paraštė .................................................................................................. 185


KŪRYBOS PASAULY

K. P. — Pagaliau literatūros žurnalas ................................................................................... 136
St. R. — Poetinė fotokopija ................................................................................................... 137
A. Vaičiulaitis — Apie Amerikos lietuvį poetą Julių Baniulį ............................................... 137

Pietų Amerikos literatūros keliai .......................................................................................... 138
Vincas Vyčinas — Vokiečių dabarties filosofija (pabaiga) .................................................. 139
P. — Studentų ateitininką žiemos stovykla .......................................................................... 140


MŪSŲ BUITY

Juozas Kralikauskas — Lietuviškosios kultūros dabartis ir ateitis Kanadoje .................. 141
Kovos baruose ....................................................................................................................... 148

ILIUSTRACIJOS

Adomas Varnas — Alyvos ..................................................... (viršelių pirmasis puslapis)

Skaityti daugiau...
 
AISČIAI ISTORINIŲ ŠALTINIŲ ŠVIESOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. PUZINAS   



Lyginamasis kalbų mokslas yra nustatęs, kad lietuviai, latviai, išnykę bei asimiliavęs! prūsai, kuršiai, žiemgaliai ir sėliai senų senovėje sudarė vienalytę pro-tautę ir iš pradžių kalbėjo viena kalba. Kaip toji protauta ar prokalbė vadinosi, nežinome. Tai yra buvusi priešistorinė tauta, nepalikusi savo vardo rašto šaltiniuose. Mokslinėje literatūroje tai tautai ar kalbai pavadinti vartoti ir iš dalies dabar tebevartojami bent keli vardai.

Skaityti daugiau...
 
Nuotaikos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JULIUS BANIULIS   

METAMORFOZA

Ak, žavus buvo rytas! Ir saulė žėrė spindulių gausybę.
Ir tavo vandenys, o jūra mylima, į erdvę mėląją pakilo!
Ir krito jie į upių sriaunumas ir ežerų platybes, —
Nukrito ašaros ant pievų, ant laukų, iškrito ir ant šilo.

SUGRĮŽTA

O išsiilgę motinos, tie vandenys sriauniai tekėti pasiryžta.
Čiurlendami jie skelbia savo ilgesį, kurio jau niekas nepasotina:
Vagom ir sriautais į plačias upes iš ežerų upeliais jie sugrįžta...
Ak, vandenys sugrįžta į marias — sugrįžta jie į savo motiną!

Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ LITERATŪRA TAUTOS TARNYBOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS MACIŪNAS   

l.

Ir tapau savosios, lietuviškos visuomenės
tarnas ..

Vaižgantas.

Mūsų literatūra nuėjo ne tokį jau trumpą 400 metų kelią. Vis dėlto, nedrąsu būtų ją lyginti su kitų senos kultūros tautų turtingomis literatūromis. Nerasime pas mus plačiai visame pasaulyje išgarsėjusių rašytojų. Nerasime į visas kultūrines kalbas išverstų veikalų, tapusių jau visos žmonijos nuosavybe. Tačiau ne kūrybinių sugebėjimų stoka, — juk mūsų liaudies dainose randame tiek puikiausios poezijos pavyzdžių, — o nelemtos istorinio likimo sąlygos sukliudė mūsų literatūrai plačiau suklestėti. Veikli ir neabejotinai gabi lietuvių tauta, ryžtingai organizuodama tokią stiprią valstybę pačiame bepriešgyniaujančių Rytų ir Vakarų pasaulių slenkstyje, atliko svarbią istorinę misiją. Betgi tam dideliam uždaviniui vykdyti ji išeikvojo savo kūrybinę energiją, kurios, deja, nebepriteko dar ir savos aukštesnės kultūros išugdymui. Tai buvo mums didžiai pragaištinga tautiniu atžvilgiu. Vadovaujančiam Lietuvos luomui nutautus, o svetimai kalbai tapus valstybine ir apskritai kultūros kalba senojoje Lietuvoje, lietuvių literatūra, žinoma, negalėjo išaugti platesniu mastu. Ji buvo priversta ilgą laiką apsiriboti siaura religinės raštijos ir kuklių liaudies knygelių sritimi. Vėliau, kai atgimstančios tautos kūrybinė galia būtų, be abejojimo, netrukusi pasireikšti ir literatūroje, kietas smūgis ištiko mūsų raštiją: normalų mūsų literatūros plėtojimąsi kelioms dešimtims metų sustabdė brutalusis spaudos draudimas. Tiesa, kova dėl spaudos grūdino visuomenę ir buvo tikra jos tautinio ir net politinio sąmoningumo mokykla. Betgi, antra vertus, sunku būtų ir reikalauti kokių ypatingų literatūrinių vertenybių iš to laiko, kada tik slaptai galima buvo platinti tuos nedidučius Prūsuose spausdinamus laikraščius ar plonytes knygeles, kada reikėjo kaupti visas pastangas, gelbstint bebundančios tautos patį likimą, kada vėl, kaip kadaise, teko kovai eikvoti tautos kūrybinę energiją.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai