Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
19 spalis


TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina — Politika ir pasaulėžiūra ...................................................... 389
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Septintoji Elegija (eilėraštis) ................................... 399
Jurgis Blekaitis — Balys Sruoga — asmuo ir teatro kūrėjas ............................ 402
Antanas Vaičiulaitis — Pieva (eilėraštis) ............................................................ 409
Prof. Ernestas Fraenkelis — Apie vokiečių mokslininkus,
tyrinėjusius lietuvių kalbą ..................................................................................... 410

Paulius Jurkus — Žingsniai (novelė) .................................................................... 416
Julius Kaupas — Kryžkelėje tarp Romos ir Kremliaus ...................................... 418
Pranas Kozulis — Paukščiai, Žmonės ir gėlė (eilėraščiai) .................................. 425
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Baimės kankiniai ..................................................... 426
Panėriškis — Dvi dainavimo kultūros ................................................................. 427

KŪRYBOS PASAULY
J. B. — Baltrušaičio lietuviškasis palikimas ...................................................... 429
Vl. Prosčiūnaitė — Nelės Mazalaitės novelės .................................................... 430
Tsurayuki — Apie poeziją ir poetus (vert. J. Mks.) ........................................... 432
K. — Knut Hamsuno atstūmimas ........................................................................ 432
A. Vaičaitis — Adomo Varno gyvenimo ir kūrybos kelias ................................ 434

Skaityti daugiau...
 
POLITIKA IR PASAULĖŽIŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   

ATSAKYMAS KUN. VYTAUTUI BAGDANAVIČIUI *)

 


*) Prieš pora metų mūsų tremtinių visuomenėje pasirodžiusi nepasaulėžiūrinės politikos teorija pirmą sykį viešosioms diskusijoms spaudoje buvo iškelta kun. Vyt. Bagdanavičiaus jo straipsniu „Nepasaulėžiūrinės politikos klausimu“ (Naujasis Gyvenimas š. m. 10 ir 11 nr.), kuriame šalia principinių svarstymų yra keliama visa eilė priekaištų (nekritikavimas ir nestudijavimas klaidingų pasaulėžiūrų, nesidomėjimas kova už tiesą, pasaulėžiūros laikymas blogybe ir t.t.) man pačiam. Praleisdamas juos visus, nes jie neturi jokio atitikmens tikrovėje ir jų nepagrįstumas yra aiškus kiekvienam, kas yra susipažinęs su mano teoriniu bei praktiniu veikimu visuomenėje, norėčiau šiuo straipsniu daugiau pozityviai ir iš esmės paliesti kun. V. B. iškeltus klausimus. Todėl tiesioginės polemikos čia bus labai maža ir ta pati bus atlikta daugiausia išnašose. Tuo būdu šis straipsnis galės būti skaitomas ir tų, kurie su kun. V. B. kritika nebūtų turėję progos susipažinti.


Prieš pustrečio tūkstančio metų Atėnuose įvyko nepaprastas dalykas: Sokratas buvo nuteistas mirti; nuteistas ne dėl to, kad būtų būvąs plėšikas, vagis ar perversmininkas, bet dėl to, kad jis, kaip jo kaltintojas Meletos savo kalboje pasakė, "garbina ne tuos dievus, kuriuos garbina miestas, bet kitas naujas dieviškąsias būtybes" (Apologia). Ir ši byla nenustoja mūsų jaudinusi ligi pat paskutinių dienų. „Sokrato likimas yra viena iš esminių dvasinės Vakaru, istorijos temų“ (Romano Guardini, Der Tod Sokrates, 11 p. 1947). Jos tragiškumas yra ne tas, kad Sokratas buvo nuteistas, bet tas, kad jis buvo teisiamas. Nuteistas buvo jis tik nežymia balsų persvara: dviem šimtais aštuonias-dešimčia iš penkių šimtų. Jeigu tik trisdešimt balsų būtų pasisakę už jo nekaltumą, jis būtų būvąs išteisintas. Tačiau pats klausimas būtų nepakitęs, nes jo esmė glūdi p a č i o j e byloje, ne jos ištarmėje. Ar Atėnų miesto taryba turėjo teisę teisti žmogų už tai, kad jis garbina kitus dievus, negu miestas? — Štai klausimas, kuris kyla ryšium su visa šia byla, Be abejo, pagal pozityviąją, ano meto teisę Atėnų taryba buvo tvarkoje. Tačiau kaip yra i š esmės? Kokiu pagrindu rėmėsi anoji pozityvioji teisė? Ar miesto taryba savo prigimtimi yra kompetentinga spręsti religinius klausimus? Ar ji turi prigimties jai duotą teisę versti žmogų įsijungti į visuomenės oficialinę religiją ir pasiduoti šiuo atžvilgiu daugumos valiai?

Ar ji gali naudotis šiam reikalui prievartinėmis priemonėmis? — Atsakant į šiuos klausimus kaip tik ir išnyra pasaulėžiūros santykis su politika.

Skaityti daugiau...
 
AIDAI PDF Spausdinti El. paštas

A I D A I - Lithunian Monthly Cultural Magazine - E C H O E S

 


 

Published under EUCOM
Civil Affairs Divtsion Authorisation for United Nations

Displaced Persons Publicatlon

No. UN DP 204, 11 March, 48

Editor and publisher — Jonas Sakevičius

Mūnchen 27, Rauchstrasse l/II

 

Red. — leidėjas — Jonas Sakevičius.

Redaktorius — Kazys Bradūnas.

Redakcijos narys Jungt. Amer. Valst.
Juozas B. Laučka.

Redakcijos adresas: Munchen 27, Lamontstr. 21.

Administr. — Augsburg, Hoehfeld, D.P. Baltic Camp.

Numerio kaina 3 DM. Trims mėnesiams - 7,50 DM.

Printed by Haas & Cie., Augsburg

Circulation: 2000

 
Septintoji Elegija arba ruduo vaikystės miesto gatvėje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS   

Aš nuėjau ir, lyg apsvaigęs, vaikščiojau
Tuščiu, rudens apnuogintos Bažnyčios gatvės grindiniu,
Klausydamas rūstaus beržų šlamėjimo šalia tapybiškos miestelio aikštės...
Rudens šviesa ir lapai krito į bekraštį horizontų indą,
Bet niekur neradau draugų, silpnų draugų,
Su kuprinukėmis pro dvaro sodus
Atbėgdavusių iš kažkur su manimi rudens dainos klausyt.
Jie nesiskųsdavo, kad jų namuose valgo duoną ir gyvena vargas juodas,
Kad miega ir sapnuoja ten su juo visi.

Gerai atsimenu, kaip ilgai mindžiau lapų auksą...
Padėjęs kuprinukę rudeniui ant kelių,
Kaštano glostomais plaukais.
Aš paskendau į gimstantį manyje šauksmą
Ir susiliejau su visais daiktais pilkais.

Taip klaidžiojau keistomis kambarių gėlėmis trenkiančiomis miesto gatvėmis.
Per akmenis, rudens apnuogintus, tuščius
Ir pamačiau, kaip žemė seną moterį prie šulinio už rankos atvedė
Ir pasėmė skurdu užnuodyto vandens naščius,
Kurio ji parnešė vaikams, namie palikusiems.
Ir laimės ilgesiu užnuodijo akis, gilias kaip šuliniai...
O jie, kaip popieryje iškirpti žaislai, iš džiaugsmo klykė,
Žiūrėdami į rudenio gatves aristokratiškais veidas plonais.

O aš pas vieną moterį, senan ir apiplyšusin naman įėjęs,
Nuo rankos karstu pinigu nusipirkau fantastiškas šalis,
Bet liko širdyje plati žaizda, kaip pralaimėjimas,
Nepasiektojo idealo palikta žaizda gili.

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai