Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
21 gruodis


GULBĖS GIESMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS GRINIUS   
III. SLAPTA ŽMONA

(Tęsinys)


Barboros gyvenamasis kambarys Dubingių dvaro palociuose. Sienoj tiesiai — didelis krucifiksas. Uždangai pakilus, Barbora apsivilkusi bernardinės drabužiu sėdi prie rašomojo stalo ir skaito. Diana stovi šalia ir klauso.

BARBORA (skaito laišką). Dažnai galvodama apie jūsų karališkąją didenybę ir žiūrėdama pro langą, ar nepasirodys jūsų karieta, aš pastebiu, kad Dubingiuose pavasaris. Jau sprogsta medžių pumpurai ir berželiai pasipuošia gležnais žalsvais lapeliais. Tačiau man tai nesuteikia jokio džiaugsmo. Aš vis galvoju apie tą pumpurą, kuris buvo susikrovęs po mano širdim.

DIANA (nutraukdama). Palauk, kunigaikštiene. Geriau nerašyk apie tai.

BARBORA. Kodėl? Tai man skaudžiausias smūgis.

DIANA. Žaizdą nuolat liesdama, jos niekada neužgydysi.

Skaityti daugiau...
 
KAZIMIERAS BŪGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ST. BARZDUKAS   
Kazimieras Būga priklauso prie pačių didžiųjų bendrinės lietuvių kalbos kūrėjų, dėjusių jai mokslinius pagrindus. Čia jo vaidmuo toks didelis, kad jis kartu su K. Jaunium, J. Jablonskiu ir kitais kalbininkais yra Įtrauktas ir į mūsų gimnazijų lietuvių kalbos programą. Susipažinus su K. Jaunium, reikia arčiau pažinti ir jo mokinį K. Būgą.

1. GYVATOS DUOMENYS


Lietuvių kalbos žodyno įvade, įdėtame I sąsiuvinyje ir pažymėtame 1923 m. gruodžio 5 data, pats Būga suteikia tokių savo gyvatos duomenų:

Gimė 1879 m. spalio 25 (sen. kai.) d. (taigi nauj. kai. lapkričio 6 d) Pažiegėje, Dusetų par., Zarasų aps. Pirmasis jo mokytojas buvo tėvas, iš kurio išmoko elementorių skaityti. Toliau dvi žiemas paskyrė maldų knygoms ir Šiaulėniškiui seneliui: vieną pas Ropolį prie Ziegelio ežero, antrą pas dėdę Mefkašką Mižiuškėse, motinos tėviškėje (Jūžintų par.). 1890—1891 m. žiemą mokėsi Dusetų valsč. mokykloje, kur tuomet „lietuviškai nė žodžio nevalia būdavo ištarti“. 1891 m. rudenį pradėjo lankyti Zarasų aps. mokyklos pirmąją klasę. 1892 m. liepos mėn. paskutinėmis dienomis tėvo vežamas į Petrapilį, -kur nuo 1892 m. rudens iki 1895 m, pavasario išėjo visą šv. Stanislovo bažnyčios mokyklą (tris klases). „Tokiais žygiais nesibaisi prastuolėlis nemokytas sodietis, mano tėvas, be to — nepasiturįs, nes jį džiugina viena mintis — išvysti savo sūnelį kunigu, kuris ne tiktai tėvus senatvėje priglaus, bet ir visus namus sušelps.“ O Petrapily mokslo metams susidarydavo 150 rublių išlaidų gyvais pinigais, ir tėvui tiek sukrapštyti būdavo ganą sunku, nes ūkis tiek pelno tuomet neduodavo. Tad dažnai tekdavo mokslui ir skolintis. Kadangi į kunigų seminariją su trijų klasių mokslu nepriimdavo, Būga pateko dar į šv. Kotrynos keturių klasių mokyklą. Ją baigęs, 1897 m. rudenį įstojo į Petrapilio kunigų seminariją.
Skaityti daugiau...
 
RAUDONŲ, GELTONŲ IR MĖLYNŲ SPALVŲ VITRAŽAS APIE RUDENĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS   


VAZA

Rudens diena, kaip mėlyno kristalo vaza
Uždengia kalnus, mano širdį ir namus.
O sodų ūžime skandindamas kiemus,
Svajotojas ruduo įžengia mano dvasion.

Ir pasileidžia sidabrinės vėjų kasos,
Ir tiesiasi per nušalnotus arimus,
Ir tau taip liūdna būna vaikščiot po namus
Ir kaimus, uždengtus skaidraus kristalo vazos.

Tuomet prabyla liūdnas sodų kontrabasas.
Raudonas lapas supasi lange ramus.
Duris atplėšia vėjas Į visus namus —
Ir tiesiasi laukais jo sidabrinės kasos,

Kol šešėlingas vakaras užlieja dvasią
Ir sodų kontrabasus ir tuščius kiemus.
O tu parsineši tik rudenio sau į namus —
Ir žvaigždėmis užsidega kristalo vaza.

Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS IR LENKIJOS santykiai lenkų akimis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. ŠAPOKA   
Be abejo, viena labiausiai supainiotų Rytų Europos problemų yra lietuvių-lenkų santykių klausimas. Po pastarųjų metų katastrofų šis klausimas, žinoma, iškils naujoje plotmėje, o kaip prie jo sprendimo bus einama, daug priklausys nuo abiejų suinteresuotųjų nusistatymo. Tremtyje šis klausimas jau nekartą buvo keliamas, tačiau vis tik paviršutiniškai, fragmentiškai. Iš vienos ir iš kitos pusės kartais pasigirsta simpatijų pareiškimų, pageidavimų reikalą išsiaiškinti, bet plačiai ir nuodugniai lig šiol yra pasisakyta tik lenkų. Turiu minty buv. Vilniaus universiteto docento Wladyslaw Wielhorski knygą Polska a Litwa — stosunki wzajemnew biegu dziejow. Kadangi knyga yra išleista Lenkų Studijų Centro Londone, tad ją galima laikyti oficialiu lenkų emigrantų pasisakymu. Tai yra didelė (380 psl.) knyga, kurioje kalbamoji problema stengiamasi įvertinti įvairiais požiūriais, operuojama istoriniais, juridiniais, ūkiniais, sociologiniais, psichologiniais ir kt. argumentais. Išspausdinta ji 1947 m. rudenį, bet parašyta dar 1945 m. t. y. kai Londone tebebuvo oficialiai pripažįstama lenkų vyriausybė.
Skaityti daugiau...
 
Tavo rankos švarios PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Jankus   
Dar diena, dar diena ir Kūčios atėjo. O rodos buvo dar taip toli. Kai nori sulaikyti, tai laikas nuteka kaip vanduo.

Už durų barškėjo indai, šliuksėjo pilstomas vanduo. Tarpais pasigirsdavo moteriški balsai: vienas aukštas traškus — motinos ir kitas žemas, nuosaikus, pilnas nerimą keliančios šilimos — dukters. Paskum valandėlę visam name pasidarydavo taip tylu, lyg būtum uždarytas kape.

Pro tankią baltą užuolaidą buvo matyti didelis keturkampis kiemas, nuo laukų atribotas daržine, tvartais, klojimu.

Po kiemą vaikščiojo abu Vainiškiai: Vytautas ir tėvas. Jie nešiojo gyvuliams pašarą, kad per šventes nereikėtų nešioti, paskum ėmė mesti į diendaržį tvartuose susikaupusį mėšlo perteklių.

Povilas pavydėjo jiems.

Jau buvo gražiai pasnigta, o iš pilko dangaus te-bekrito lengvos padrikos snaigės, vėjo blaškomos sklaistėsi po kiemą, sukosi apie langą, tyliai sėdo ant palangės.

Jis pavydėjo ir snaigių, ir oro, ir žandus gnaibančio šalčio, ir tos laisvės, kad gali nesižvalgydamas pereiti per kiemą arba mesti iš tvarto mėšlą.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai