Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
24 rugsėjis


DIDELĖS AUKOS DARBAS PDF Spausdinti El. paštas
Mūsų Sielovados Tvarkytojo Įstaiga šiais metais išleido 4-jį „AUKOS“ (Sielovados žurnalas) numerį, kuriame yra sudėta svarbesnioji dokumentinė medžiaga, liečianti Popiežiaus Misijos Tautinio Delegato lietuviams veiklą 1946—48 metais. Medžiaga suskirstyta į šiuos pagrindinius skyrius: 1. Apaštalų Sosto potvarkiai, 2. Bendraraščiai, 3. Pastoracinės instrukcijos, 4. Informacijos pranešimai, 5. Pastoraciniai laiškai.
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIŲ ENCIKLIKOS PDF Spausdinti El. paštas
Po Šv. Rašto Naujojo Testamento vertingiausias LUX leidinys yra „Paskutiniųjų popiežių enciklikų ir P. Pijaus XII kalbų rinkinys svarbesniaisiais žmonijos viešojo gyvenimo klausimais“ (1949 m. 630 p.), spaudai paruoštas J. E. vysk. Dr. Vincento Brizgio. Pradedant pop. Pijaus IX enciklika „Quanta eura“ (1864 m.), šioje knygoje randame pastarųjų popiežių enciklikas, liečiančias visuomenines problemas. Enciklikos yra papildomos visuomeninėmis dabartinio popiežiaus kalbomis. Tuo būdu šis leidinys darosi tarsi katalikiškojo visuomeninio veikimo kodeksas, kuriame yra nubrėžtos šiam veikimui svarbiausios gairės. „Nors ekonominėje bei socialinėje srityje Bažnyčia niekuomet nėra pateikusi smulkiai išdirbtos savo programos, nes tai juk ne jos dalykas, bet ji yra aiškiai nubrėžusi pagrindinius dėsnius, kurie, atitinkamai pritaikyti įvairioms laiko, vietos ir tautų aplinkybėms, parodo visuomenei saugų kelią į garbingesnę ir laimingesnę ateitį“ (Pijus XI, Divini Redemptoris, 445 p.). Todėl kiekvienas katalikas visuomenininkas mielai ims šį leidinį į rankas, būdamas dėkingas jo sumanytojams, vertėjams ir leidėjams.
Skaityti daugiau...
 
ANTANO VAIČIULAIČIO „ITALIJOS VAIZDAI“ PDF Spausdinti El. paštas
Jeigu paskutinių dvejų dešimtmečių lietuvių dailiosios prozos literatūrą palygintume su miestu, tai Antano Vaičiulaičio kūriniai jame būtų elegantiškos šventyklos, stovinčios tarp kuklių, šiaudiniais stogais dengtų bakūžėlių. Šiuo palyginimu aš nenorėčiau paneigti dažnai nuostabaus mūsų gimtųjų namų ir jais dvelkiančios literatūros grožio, tačiau vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad viena ir kita mums yra gražu dėl neišraunamo sentimento gimtosios aslos žemei, bet ne dėl estetinių kvalifikacijų.

Paliekant šią metaforą, noris pastebėti, kad Antano Vaičiulaičio kūriniai labai smarkiai išsiskiria iš kitų savo stilistiniu tobulumu ir formaline kultūra apskritai. Kuomet dauguma mūsų jaunesnės kartos beletristų tebeužsiiminėjo sentimentaliu, šablonišku kaimo idealizavimu, toli gražu nepasiekdami nei Jono Biliūno, nei Krėvės, nei Vaižganto lygio, Antanas Vaičiulaitis daugeliu atvejų pasiekė Vakarų Europos rašytojo formatą, nepasiduodamas populiariai „grįžimo į kaimą“ idėjai (kuri esmėje buvo nesąmoningas atsilikimo idealizavimas) ir savo kūryboje pilnai išlaikydamas lietuvišką charakterį.

Skaityti daugiau...
 
NAKTIS ANT MORŲ PDF Spausdinti El. paštas

K N Y G Ų    V E R T I N I M A I


Dienos nebe knygai. Naujas rūpestis kultūrinius reikalus tremtyje nustelbė. Jankus ir kiti pereitų matų laureatai buvo praeiti tylomis. O jie verti žymėti tarp kultūrinių laimėjimų. Dėl to net, kad sąlygose, kuriose skaitytojas neteko galimybės skaityti, tose pačiose sąlygose rašytojas dar suranda savyje jėgų rasti. Rodos, tos jėgos toliau turės pailsti ir išsekti. Bent kuriam laikui. Parodyti kūrybą viešumai bus taip pat sunkiau. Tad paskutiniai tremties Vokietijoje laimėjimai tenka priimti kaip paskutinis kūdikis su juo didesne meile, nors jis ir nebūtų tobulas.

Jankaus Naktis ant morų turi gruodo, kuris nemaloniai pakrato. Medžiagos aktualumas, nesenas pūliuojančių žaizdų (nacinis ir bolševikinis žmogaus išniekinimas) palytėjimas nupurto. Tokia medžiaga yra dar labai arti skaitytojo, ir reikia tankesnės, nei atokiai, nebeaktualiai medžiagai, meninės skraistės, kad pro ją nematytum žalios tikrovės ir susidarytum meninės iliuzijos vaizdą. Kur tokios skraistės nepajėgiama nuausti, ten geriau tikrovę uždengti visišku nutylėjimu. Taip reikėjo padaryti su ana šunų ir niekinamų mergaičių scena, kuri neleistinai plika ir dėl to nemeniška. Meninį pavidalą autorius norėjo pavaduoti širdį ir vaizduotę draskančiais įvykiais ir spalvomis. Tai ersatzmeno priemonės. Jos pritrenkia, bet ne nuteikia. — Antras pritrenkiantis įrankis tai įvykių tarpusavio ryšys, pagrįstas atsitiktinumais. Labiausiai įtikinamos jėgos tiems atsitiktinumams pritrūksta „Paskutinėse pastangose“, kada nežinomasis pulkininkas išsigabena pusiau nualpusią Nijolę. Kodėl jis taip padarė, taip ir palieka suslėpti galai. Dar sunkiau įtikimas „Nežinomame žmoguje“ tas senio kacetininko pasirodymas. Jis lyg iš Šeloko Cholmso kriminalistiškai vaiduoklinių scenų.

Skaityti daugiau...
 
SĖJĖJAS IŠEINA Į LAUKUS PDF Spausdinti El. paštas
Į pavasario vėjus einu, į lygius tėvų arimus.
Ten aštrūs noragai išplėšė velėnas, ten lysias pureno akėčių virbai.
Į minkštą ir kvepiančią žemę einu — ir bundančią molio galybę jaučiu. —
Berk grūdą į mano gelmes, berki saują po saujos į mano vagas.
Aš diegą priglobsiu, ir želmeniu tankiu dirva suliūliuos.
Kai vasaros vėjai padvelks, kai strazdas vakarę giesmelę čirens, vilnysiu aš nokstančių varpų laukais.
Prieš skambantį dalgį aš krisiu, kai žvitrios grėbikės linguos pabary.
Kai kregždės iš kaimo sodybų išlėks, aš derlium prikrausiu jūs šalines.
Kai šalnos šermukšnį pakas, aš duoną atnešiu jūsų burnoms. —
Tai mano arimų daina.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai