Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
26 gruodis


TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina — Marijos garbinimo prasmė ............................. 193
Antanas Jasmantas — Turbūt Tavęs namie nerastų (eilėraščiai) .. 198
M. Gimbutienė-Alseikaitė — Lietuviškasis lobis ............................ 200
Stasys Yla — Mano gimtinės istorija ............................................... 205
Juozas Girnius — Ateistinio humanizmo akyvaizdoje ..................... 209
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Danse macabre viduramžy (eil.) .......... 215
Kazys Bradūnas — Eilėraščiai ......................................................... 216
Lysandro Z. D. Galtier — Milašių prisiminus ................................. 217
O. V. Milašius — Įmeilinti akmenys ................................................ 218
Juozas Lingis — Degantis krūmas ................................................... 221
Paulius Jurkus — Juodvarniai (poemos-pasakos tęsinys) .............. 223
Jonas Grinius — Bernardo Brazdžionio poezija .............................. 227

KNYGŲ VERTINIMAI
Albinas Gražiūnas — V. Krėvės „Dangaus ir žemės sūnūs“ .......... 234
J. Miliušis — V. Joniko „Pakeleiviai“ ............................................. 236
J. Grinius — Prancūziška knyga apie žemaitišką „Lokį“ ............... 237

RELIGIJA
J. Gudonis — Vatikano Tautinės Delegatūros vaidmuo ................. 237

VISUOMENĖ
A. Mc. — Religija ir politika ............................................................. 239

MOKSLAS
D r. J. Gintautas — Medicina ir gydytojo pašaukimas ................... 240

ĮVYKIAI IR ŽMONĖS
Naujasis AIDŲ leidėjas ..................................................................... 243
T. J. Vaškys — Kreipimasis į pasaulio lietuvius ............................. 244
Skaityti daugiau...
 
1949 METŲ AIDŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas

RELIGIJA, FILOSOFIJA, PASAULĖŽIŪRA

Baltinis A. — Atgaila ir prisikėlimas...................................................................... 1
Baltinis A. — Žmogaus krizė ir krikščionybė .................................................. 153
Bagdonavičius V. — Mūsų religinės kultūros perspektyvos JAV ........................ 89
Girnius J. — Amžinybės perspektyva ir laiko horizontas ...................................... 6
Girnius J. — Laisvė ir likimas............................................................................ 97
Girnius J. — Ateistinio humanizmo akyvaizdoje .............................................. 209
Gudonis J. — Vatikano Tautinės Delegatūros vaidmuo ................................... 237
Gutas J. — Netikros mistikos grėsmė ............................................................ 108

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas




KIEKVIENAS LIETUVIS SKAITO

Vienintelį Pasaulio Lietuvių Kultūros Žurnalą
AIDUS
Nuo Spalių 4, 1949 Metų Mėnesinį Kultūros Žurnalą —
AIDUS
perėmė leisti
LIETUVOS PRANCIŠKONAI AMERIKOJE

AIDAI yra vienintelis mėnesinis mokslo, literatūros bei meno ir visuomeninio gyvenimo žurnalas
AIDAI žadins tautinės kultūros kūrybą ir skelbs jos laimėjimus
AIDAI burs aplink save visas mūsų tautos intelektualines, menines ir religines pajėgas
AIDAI iki Naujų Metų bus leidžiami Vokietijoje, nuo Sausio 1, 1950 — Jungtinėse Amerikos Valstybėse
AIDUS redaguos redakcinis kolektyvas, sudarytas iš žymių lietuvių mokslininkų, rašytojų ir kitų kultūrininkų. Vyriausias redaktorius — rašytojas Antanas Vaičiulaitis.
AIDŲ prenumerata metams: Jungtinėse Amerikos Valstybėse, Pietų Amerikoje, Meksikoje ir Ispanijoje — 5.00 dol.; Kanadoje — 5.50 dol.; kituose kraštuose — 6.00 dol. Atskiras numeris JAV — 50 c, kituose kraštuose — 55 c.
AIDŲ redakcija: Ant. Vaičiulaitis, 2087 N. Main Ave. Scranton, 8, Pa.
AIDŲ administracija: AIDAI, Kennebunk Port, Maine, Tel. 5,U. S. A.


 
V. KRĖVĖS „DANGAUS IR ŽEMĖS SŪNUS“ PDF Spausdinti El. paštas
K N Y G Ų V E R T I N I M A I

Šio savo seniai rašomo veikalo Krėvė lig šiol buvo spausdinąs tik paskirus fragmentus. Bet iš jų jau buvo galima matyti, kad autorius yra užsimojęs idėjiniu svoriu, vaizduojamais įvykiais, dalykų apimtim ir literatūriniu apipavidalinimu neeiliniam dalykui, nors susidaryti visai ryškų idėjinės ir literatūrinės koncepcijos vaizdą buvo sunkoka. Dabar „Sūduvos“ leidykla išleido pagaliau ištisą pirmąją šio veikalo dalį, pavadintą „Žemės vingiais“. Iš jos jau aiškiau galima suvokti, ką autorius žada mums duoti.

Kaip iš anksčiau atspausdintų fragmentų, taip dabar iš visos pirmosios dalies, tik jau ryškiau, matome, kad čia Krėvė imasi spręsti arba bent atskleisti gėrio ir blogio pradų priešingybės problemą ir pavaizduoti, kaip ši priešamžina priešingybė istorijoj brendo ir koks buvo jos sprendimas.

Šios savo idėjos literatūrinei išraiškai autorius parinko biblinį angelų maištą, kuris dar prieš amžių pradžią išvirsta į gėrio ir blogio priešingybę, o žmonijoj šių pradų susidūrimą ir tos priešingybės sprendimą, atrodo, Krėvė yra užsimojęs vaizduoti Kristaus ir Jo mokslo sukelto sąjūdžio, turinčio lemiamos reikšmės pasaulio istorijoj, rėmuose.
Skaityti daugiau...
 
BERNARDO BRAZDŽIONIO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas

Kūrėjus menininkus, pagal tai, kaip jie santykiauja su pasauliu ir jį išreiškia bei atvaizduoja savo kūriniuose, įprasta skirstyti į realistus-impresionistus ir į idealistus-ekspresionistus. Pirmieji, savo žvilgsnį nukreipę į pasaulį, pasiduoda jo veikiami, o savo kūryboj tą išviršinį pasaulį pabrėžia, jį stengiasi atvaizduoti tokį, koks jis yra, nes ta tikrovė jiems atrodo įdomi ir žavi tiek visumoje, tiek smulkmenose. Antrieji, idealistai-ekspresionistai savo žvilgsnį yra nukreipę į save, į savo asmeninius pergyvenimus ir tuos idealus, kuriuos jie nešiojasi savo sieloje. Šitos rūšies kūrėjai regimąją tikrovę nori palenkti sau, apvalyti ją nuo atsitiktinumų, išryškinti jos esmę taip, kaip jie ją supranta, arba ją perkurti pagal idealus, kuriuos jie savo sieloj intensyviai jaučia.

Idealistams-ekspresionistams greta muzikos ir architektūros palankiausia yra lyrinė poezija, nes tai yra ne vaizdavimo, o išraiškos menas. Jį kuriant, išviršinis pasaulis būna labiausiai stilizuojamas pagal poeto vidaus pasaulį, kuriam atskleisti regimosios tikrovės reiškiniai tėra tik priemonės, tik simboliai. Tačiau, jei kiekvienas lyrikas yra daugiau ar mažiau idealistas-ekspresionistas, tai kiekvienas jų yra savotiškas idealistas. Todėl lyrikus vėl galėtume skirstyti į dvi pagrindines kategorijas — subjektyvistus ir objektyvistus.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai