Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
8 spalis


ANTROJO VATIKANO BAŽNYČIA BE VALSTYBINĖS RELIGIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS RIMŠELIS   
Kas yra Bažnyčia
Antrojo Vatikano susirinkimo dogminė konstitucija apie Bažnyčią sako: "Pabaigus darbą, kurį Tėvas buvo pavedęs atlikti Sūnui žemėje, buvo atsiųsta Šventoji Dvasia Sekminių dieną, kad nuolat šventintų Bažnyčią ir tokiu būdu tikintieji per Kristų vienoje Dvasioje turėtų priėjimą prie Tėvo"1. Bažnyčios įkūrimo atbaigimas įvyko Sekminių dieną, kai Šv. Dvasia nužengė ant apaštalų, ir šie pradėjo skelbti džiugią naujieną. Tą dieną prasidėjo Bažnyčios regimoji veikla, kuri pasiekė mūsų laikus ir, kaip Kristus žadėjo, tęsis iki amžių pabaigos.
Šitoji Kristaus įsteigtoji Bažnyčia yra paties Dievo karalystė. Kristui atėjus į mūsų pasaulį, "laikas pasidarė pilnas, ir Dievo karalystė priartėjo"2. Šv. Povilas žmonių giminės atpirkime mato žmogaus perkeitimą į naują kūrinį3 pagal Kristaus Kūną ir Dvasią. Kristus yra Bažnyčios galva. Todėl atpirktoji žmonija, atseit, naujoji ir perkeistoji kūrinija šiandien teologų vadinama Kristaus mistiniu kūnu. Antrasis Vatikano susirinkimas, vartodamas Šv. Rašto kalbą, Kristaus įsteigtą Bažnyčią pavadino Dievo tauta. Šv. Petras sako, kad tikintieji yra "išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įgytoji tauta, kurie kitados buvo ne tauta, o dabar Dievo tauta"4. Bažnyčia yra regimoji žmonių bendruomenė, kurią Kristus įsigijo savo krauju5, todėl ji yra dieviškos kilmės. "Dievas pašaukė tuos, kurie su tikėjimu žvelgia į Kristų, kaip išganymo autorių ir vienybės bei taikos pagrindą, ir įkūrė Bažnyčią, kad ji būtų visiems bendrai ir kiekvienam atskirai šios išganingos vienybės matomas sakramentas"6.
Skaityti daugiau...
 
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Šio Aidų numerio leidėjas — Toronto Prisikėlimo parapija

Viktoras Rimšelis — Antrojo Vatikano Bažnyčia be valstybinės religijos .................. 333
Leonardas Andriekus — Eilėraščiai .............................................................................. 344
Antanas Maceina — Filosofijos keliu ............................................................................ 346
Jurgis Bradūnas — Po prerijų dangum .......................................................................... 355
Vytautas Vardys — Katalikiškoji rezistencija ir tautos likimas ................................... 357

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Tėv. L. Andriekus, O.F.M. — Toronto Prisikėlimo parapija jubiliejinėje šviesoje ..... 364
V. Verikaitis — Penktoji Dainų šventė .......................................................................... 368
A. Kalnius — Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas ............................................... 370
Br. Juodelis — Mokytojų dienos ................................................................................... 372
Mūsų Buityje ................................................................................................................... 374

KNYGOS
Vytautas Dyvas — Jurgio Jankaus "Ir nebepasimatėm" ............................................ 375
V. Kulbokas — Neiškreiptas Janonis ............................................................................ 377
Dr. Jonas Stiklorius — Knyga apie Pabaltijo valstybių santykius ............................... 378
Atsiųsta paminėti ............................................................................................................. 380
Šis Aidų numeris iliustruotas nuotraukomis iš Toronto Prisikėlimo parapijos buities. Viršelių 1 psl. — Prisikėlimo parapijos bažnyčios lauko ornamentikos detalė. Viršelių 4 psl. — Prisikėlimo parapijos pastatų dalis su Kanados ir Pasaulio lietuvių kunigų vienybės valdyba (iš kairės kunigai: A. Prakapas, O.F.M., A. Simanavičius, O.F.M., J. Staškus — pirm., dr. P. Gaida, P. Ažubalis). Dr. arch. A. Kulpavičius: Trijų kryžių detalė — 344 psl. Taip pat PLB seimo, V-osios Dainų šventės, Mokytojų dienų, A. Maceinos, dr. J. Žmuidzino, V. Kamanto, ir Tėvų — J. Gailiušio, B. Grauslio, P. Bariaus ir A. Simanavičiaus nuotraukomis. Pop. Jono Pauliaus II portretas — 335 psl.
Skaityti daugiau...
 
APLINK SAULĘ BE ATILSIO SKRIEJU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   

ALELIUJA

Aleliuja visa buitis šaukė,
Tik aš vienas tylėjau,
Lyg nebočiau išganymo laukęs,
Getsemano sodely budėjęs.

Vieni toj naktyje išsisklaidė,
Kiti amžiais budėt pasilikome,
Ir tematė skausme Kristaus veidų
Išduotos žemės lygumos.

Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II PDF Spausdinti El. paštas

POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II, spalio 16 d. išrinktas vyriausiu Katalikų Bažnyčios vadovu. Naujasis popiežius — lenkas kardinolas Karolis VVojtyla — yra gimęs VVadovvice, Lenkijoje, 1920 gegužės 18 fabriko darbininko šeimoje. Kunigystėn ruošėsi Krokuvos kunigų seminarijoje. Įšventintas kunigu, studijavo Romoje ir 1948 m. Angelicum universitete gavo filosofijos doktoratą. Antrąjį doktoratą jis turi iš teologijos. Kurį laiką profesoriavo Liublino kat. universitete. 1958 paskirtas Krokuvos vyskupu augziliaru, vėliau — Krokuvos arkivyskupu ir kardinolu. Popiežius Jonas Paulius II savo palankumą Lietuvai išreiškė spalio 12 d. įvesdinimo iškilmėje, maloniai pasveikindamas mūsų tautą lietuvių kalba.
 
FILOSOFIJOS KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   

Biografinė nuotrupa pokalbiui su jaunesniaisiais

"Filosofuoti reiškia ne mokyti ar mokytis, o klausimų peršnekėti".
FKP 15P

ĮVADAS: Sukaktuvės kaip pokalbis
Sukaktuvių dieną jubiliatas tyli: jam kalba kiti; jis pats paprastai taria tik padėkos žodį. Bet štai, skirdamas manajai 70-ties metų amžiaus sukakčiai ištisą "Aidų" numerį (1978, Nr. 2), jų redaktorius dr. Juozas Girnius panoro žengti kitu keliu, būtent: teikti šiai sukakčiai "dialogo pobūdį" (A 57); dialogo ta prasme, kad sueitų pokalbio trys jauniau-siosios mūsų mąstytojų kartos su seniausiąją dar tebegyva karta. Tai naujas užmojis arba, J. Girniaus žodžiais tariant, "pirmasis lietuvių filosofų dialogas" (A 56). Nes tiek Lietuvoje, tiek tremtyje buvęs įsigalėjęs nelemtas paprotys, kad "lietuviai
--------------
A — "Aidai", 1978, Nr. 2.
FKP — Antanas Maceina, Filosofijos kilmė ir prasmė, Roma 1978.
RF — Antanas Maceina, Religijos filosofija I, Putnam 1976.
----------------
filosofai turėtų vienas antro nematyti"; todėl "nė karto St. Šalkauskis neprisiminė V. Sezemano, o šis anojo"; net "ir to paties fakulteto kolegos, vienas antrą bičiuliškai gerbę, kaip St. Šalkauskis, Pr. Dovydaitis, Pr. Kuraitis, taip pat savo raštuose 'nepažinojo' " (A 56). Be abejo, šis 'nepasižino-jimas' nereiškė nepaisymo. Įvairiomis progomis ir lietuviai filosofai prisimindavo vienas antrą: Pr. Dvoydaitis rašė apie M. Reinį (1934) ir šnekučiavosi su St. Šalkauskiu (1936), St. Šalkausk įs minėjo Pr. Dovydaitį (1936), A. Maceina pagerbė St. Šalkauskį (1936 ir 1946), A. Dambrauską-Jakštą (1938) ir J. Girnių (1965). Vis dėlto tai buvo tik proginiai susitikimai, nesigalynėjant su kolegos mintimis savoms idėjoms grįsti ar bent joms paryškinti. Šia prasme Lietuvos filosofai iš tikro vienas antro 'nepasižinojo'. Ta pati tradicija pratįso ir į tremtį — "ne dėl asmeninių motyvų", o todėl, "kad savų filosofų turime maža" ir kad "kiekvienas susirūpinęs daugiau ar mažiau skirtingais klausimais" (A 57).
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai