Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis


Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Rubšys — Krikščionybė išeina į pasaulį ............................................................... 381
Kazys Bradūnas — Eilėraščiai ............................................................................................. 390
Antanas Maceina — Filosofijos keliu .................................................................................. 391
Genovaitė Kazokienė — Dailininko Vlado Meškėno kūryba ............................................ 396
Jurgis Blekaitis — Balys Sruoga ......................................................................................... 402
Pasikalbėjimas su profesorium Peteriu Reddaway .............................................................. 411

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Dr. J. Vidzgiris — 25-kios europinės Lietuviškųjų studijų savaitės ................................... 414
K. L. — Jubiliejinis Šviesos - Santaros suvažiavimas ......................................................... 416
Leonardas Andriekus — Aidų koncertas Chicagoje ........................................................... 417
Dr. Povilas Rėklaitis — Susitikimas su Vydūnu Tilžėje ..................................................... 418
Wilhelm Witte — Dėl pavardės "Vydūnas" ....................................................................... 419
Mūsų buityje ......................................................................................................................... 420

KNYGOS
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — Lietuva ukrainiečių šaltiniuose (Monu-
mentą Ucrainae Historica) ................................................................................................... 422

Algis Šimkus — Broniaus Budriūno lietuviškos mišios ..................................................... 426
V. Kulbokas — Andriaus Norimo "Santaka ...................................................................... 427
Atsiųsta paminėti .................................................................................................................. 427
Šis Aidų numeris iliustruotas Vlado Meškėno dailės darbų nuotraukomis. Viršelių 1 psl. — Motina ir vaikas (pastelė). Viršelių 4 psl. — Meno
prekiautoja (pastelė). Taip pat Kazio Braduno (390 psl.) ir Vydūno nuotraukos bei su jo gyvenimu susietos dokumentinės nuotraukos (418-419 psl.).
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
P O E Z I J A

Poezija, tai kaip giria,    
Pilna aidų ir žalumos         
Ir po kelionės vakare         
Ugnies traškėjimas namuos.

T U                                    

Tu žiežirba Dievo minties  
Vidury visatos nakties.    
Aplinkui žvaigždynų gaisai —
Blykstelei ir užgesai. . .    

PO ŠEŠIASDEŠIMT        

Po šešiasdešimt metų žemėje,
Kada, atrodo, jau buvau
Ir vyturiu ir akmeniu,
Upe ir debesiu,                     
Medžiu ir grūdu,
Duonos rieke ir vyno gurkšniu,
Yra ko džiaugtis ir gailėtis,
Žiūrint į laužo dūmus,
Palinkusius į šiaurę —
Pradedu būti žeme.
Skaityti daugiau...
 
PASIKALBĖJIMAS SU PROFESORIUM PETERIU REDDAWAY PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Matulevičiūtė   
Profesorius Peter Reddaway, dėstantis Londono Ekonominių ir politinių mokslų institute, yra knygų "Rusija be cenzūros" ir "Psichiatrinis teroras" autorius. Jis ypač domisi Lietuvos tautiniu — religiniu sąjūdžiu, savilaidine spauda, ir yra pasisakęs Lietuvos klausimais anglų bei amerikiečių spaudoje, radijuje bei televizijoje. Šią vasarą su profesoriumi Reddavvay Londone kalbėjosi Marija Matulevičiūtė. Čia spausdiname ištraukų iš to pasikalbėjimo.

M. M. Profesoriau Reddavvay, jūs atidžiai sekate įvykius Lietuvoje. Kokia jūsų nuomonė apie Balio Gajausko nuteisimą balandžio mėnesį?
P. R. Man rodos, kad valdžios atstovų padėtis Lietuvoje nuolat sunkėja. Lietuvos tautinis sąjūdis yra toksai pajėgus, kad griežtomis disidentų ar opozicijos narių bausmėmis rizikuojama sukelti riaušes ir demonstracijas. Sovietų Sąjungos pareigūnai yra nepaprastai jautrūs ir nervingi tokių demonstracijų atžvilgiu — todėl jie daro visa, kas įmanoma šioms demonstracijoms išvengti. Jie žino — ar bent įtaria — daug žmonių, kurie leidžia ir platina įvairią savilaidine literatūrą, bet jie juos suima tik laikas nuo laiko ir nubaudžia, sovietiniu mastu, apyšvelnėmis bausmėmis.

M. M. Ar Gajauskas buvo išimtis?
P. R. Čia jie turėjo reikalą su žmogumi, kuris jau buvo atsėdėjęs dvidešimt penkerius metus. Kas žino, gal jie tikėjosi, kad ir lietuviai, ir užsieniečiai jį palaikys kokiu nors ekstremistu: Žiūrėkit, jis išeina iš lagerio ir vėl sugrįžta prie "antitarybinės" veiklos. Matyt, jis to nusipelno. Aš manau, kad užkraudami jam tokią sunkią bausmę, jie tikėjosi įbauginti kai kuriuos disidentus ir opozicijos narius Lietuvoje. Atrodo, kad jie jau seniai rengėsi tą padaryti.

M. M. Ar toji griežta bausmė tikrai atgrasins kitus? P. R. Kai kuriuos žmones — taip. Bet čia iškyla pavojus — jei ne dabar, tai netolimoje ateityje, — kad toksai griežtai nubaustas žmogus taps simboliu, kankinio figūra, ir tuo paskatins ne tik opozicininkus, bet ir dar beapsisprendžiančius jaunuolius, sutvirtins jų tautiškumą ir nepriklausomą mąstyseną. Tie jaunuoliai gal panorės pasekti griežtai nubaustųjų pavyzdžiu; jie visais įmanomais būdais parems juos kalėjime, padės jų šeimoms, tęs jų pradėtą darbą. Esama ir tokios rizikos. Tačiau, matyt, valdžios atstovai Lietuvoje buvo tvirtai įsitikinę, kad reikia nubausti kokį nors disidentą kraštutine bausme, ir jie pasirinko Gajauską kaip aukos objektą ir kaip pavyzdį. Aišku, jam tai yra ypač tragiška, nes jis jau kalėjime praleido tokią didelę savo gyvenimo dalį.
Skaityti daugiau...
 
JUBILIEJINIS ŠVIESOS - SANTAROS SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. L.   
Dvidešimt penktasis Šviesos - Santaros suvažiavimas, įvykęs 1978 rugsėjo 7-10 Tabor Farmos vasarvietėje, Michigane, sutraukė bene gausiausią svečių būrį organizacijos istorijoje. Pati jubiliejinė tema nebuvo akcentuojama. Suvažiavimo metu vyko Stasio Krasausko grafikos darbų pomirtinė paroda.

Programa prasidėjo rugsėjo 7 apžvalgine Vytauto Kavolio paskaita, "Liberalai moralinių kultūrų žemėlapyje". Vakare buvo susitelkta prie "savikritikos" — jaunosios kartos atstovai, ateitininkas Kęstutis Girnius ir santarietis Mykolas Drunga, diskutavo "Santaros - Šviesos klaidas ir trūkumus". Abiejų prognozė ateičiai buvo pesimistiška. Diskusijoms pasibaigus, moderatorius Kavolis pareiškė su jais visiškai nesutinkąs. Pirmoji diena užsisklendė erdviu ir turiningu pokalbiu su poetu ("gente lituanus, natione polonus") Česlovu Milašiumi.

Rugsėjo 8 repertuarą atidarė du jauni istorikai: Virginija Bird (Gailevičiūtė) kalbėjo apie "Amatininkų ir amatų raidą Vilniuje 1860- 1914 m.", o Rimas Kriščiūnas apžvelgė "Apsisprendimą emigruoti 1945 - 50 m. dokumentuose". Algimantas Gurec-kas įstatė Lietuvos bylą į Rytų Europos kontekstą savo paskaitoje apie "Tautų apsisprendimą ir Rytų Europos taikos pagrindus". Ypatingo dėmesio susilaukė simpoziumas apie "Žydų - lietuvių santykius ir tų santykių svarstymus išeivijoje", kurį moderavo Romas Misiūnas ir kuriame dalyvavo Augustinas Idzelis, Vincas Rastenis, Aleksandras Štromas ir Tomas Venclova. Nežiūrint kaitrios temos, simpoziumas išsilaikė civilizuotose ribose. Likusis vakaras buvo paskirtas dramai. "Žvilgsniai į Algirdo Landsbergio ir Kosto Ostrausko dramaturgiją" susidėjo iš dialogo apie dramos žanrą ir ištraukų iš senų bei naujų dramų. Dramaturgams talkininkavo kritikas Rimvydas Šilbajoris ir skaitytojai Daiva Markelytė ir Vytautas Vepštas. Ilgą dieną užbaigė žurnalistas Algis Rukšėnas, knygos apie Simą Kudirką autorius, ištraukomis iš savo politinės - satyrinės dramos "Tartarus arba posėdis pragare".
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠČIONYBĖ IŠEINA Į PASAULĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUBŠYS   

Vėlesnėms krikščionių kartoms pagonijoje Paulius buvo Evangelijos, Gerosios Naujienos, nešėjas iš Palestinos. Iš tikrųjų neįmanoma pervertinti istorinę Pauliaus reikšmę, jam prašnekinus tuometinį pagoniškąjį pasaulį Dievo vardu. Ir Luko pasakojimas Apaštalų darbuose apie krikščionybės pradžią pagonių tarpe (Apd 13-28) alsuote alsuoja pagarba Pauliui, tautų apaštalui. Lukas ne tik sugretina Pauliaus vaidmenį su Petro, Dvylikos vado, apaštaline veikla, bet teigia, jog Paulius tapo Dievo "rinktiniu įrankiu" (plg. Apd 9, 15) skleisti Evangeliją "lig pat žemės pakraščių" (Apd 1, 8). Nenuostabu, kad apie Paulių buvo sukurta nemaža legendų, kuriose jis iškeliamas kaip didvyris Dievo Gerosios Naujienos tarnyboje.

Turime Pauliaus darbų knygos likučius. Čia gana patraukliai, pasinaudojant Luko Apaštalų darbais, aprašomi Pauliaus misijų kelionių nuotykiai.1 Palyginus su Luko santūriu pasakojimu, Pauliaus darbai sklidini lakios vaizduotės kūrybos. Knygos pagrindinis siužetas — romantiškas pasakojimas apie Pauliaus santykius su Tekle, kuriame iškeliamos Pauliaus galvosenai būdingos temos: kūno prisikėlimas ir susilaikymas nuo santuokos. Pasakojimas baigiasi dramatišku Pauliaus kankinystės aprašymu: jam nukirtus galvą Romoje, jis po mirties pasirodo imperatoriui Neronui ir išpranašauja jam Dievo bausmę už nedorumą.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai