Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1 sausis


ADOMO GALDIKO PARODA ALMAUS GALERIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L.A.   

Adomas Galdikas nuo pat atvykimo į Jungtines Valstybes narsiai reiškiasi šio krašto meniniame gyvenime. Tasai reiškimasis vyksta dviem kryptimis — lietuviška ir amerikietiška. Lietuvių visuomenė dailininką pažįsta nuo pirmųjų nepriklausomybės metų, amerikietiško-ji — nuo to laiko, kai pradėjo ruošti savo darbų parodas Niujorko galerijose ir dalyvauti kitų miestų kolektyvinėse parodose. Turint mintyje šio krašto sąlygas, kiekvienam ateiviui, nors jau ir su žymiu vardu, kelias yra sunkus. Tenka nuolatinėmis parodomis save iškelti ir tartum įleisti šaknis į šios šalies meno sluogsnius. Tada tiktai pasirodo vaisiai — susidomi muziejai, sujunda kolekcionieriai, atsiveria pačių žymiausių galerijų duris .. . Adomui Galdikui yra žinoma ši kieta tikrovė, ir jis, pasitraukęs į nuošalį, dirba ir gyvena vien tik kūryba, kas metą susilaukdamas naujesnių laimėjimų amerikietiškoje ir lietuviškoje plotmėje.

Paskutinis šio dailininko viešas pasirodymas įvyko praėjusių metų gale. Great Necko mieste, netoli Niujorko, Almaus Galerijoje buvo atidaryta Adomo Galdiko tapybos paroda, kuri užtruko nuo lapkričio 27 iki gruodžio 10 d. šioje parodoje su naujausiais dailininko darbais turėjo progos susipažinti tiek ame-rikietiškoji, tiek lietuviškoji visuomenė. Žmonių dėmesį Adomo Galdiko kūrybai ypatingai liudija parodos atidarymo pavakarė, į kurią suėjo gausus būrys meno mylėtojų bei dailininko gerbėjų.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS MEDINES VARPINES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS GIMBUTAS   
MEDŽIAGA LIETUVIŲ ARCHITEKTŪRAI PAŽINTI

Lietuvos miestelių ir bažnytkaimių medinės bažnyčios ir varpinės daugiausia buvo statytos vietinių dailidžių, be architektų pagalbos. Dėl to šie pastatai įjungiami į sodžiaus (arba liaudies) architektūrą, kaip ir ūkininkų sodybų trobesiai. XX amžiaus pirmojoje pusėje nedaug bebuvo išlikusių senų medinių varpinių ir bažnyčių, išlaikiusių savo originalų pavidalą iš XVII ar XVIII amžių. Daugelis XIX-XX a. statytų medinių bažnyčių pamėgdžioja savo architektūra ne visada stilingas mūrines bažnyčias, arba po remontų nustojo savito grožio, kuris matomas logiškos medinės konstrukcijos pastatuose.

Pagal istorinius šaltinius, pirmosios krikščioniškos bažnyčios Lietuvoje XIV a. gale — XV a. pradžioje buvo statomos medinės, išskyrus mūrines pilių ir rezidencines bažnyčias. P. Galaunės teigimu, pirmosios Lietuvos bažnyčios neturėjusios nei varpinių, nei bokštų. Atskirai stovinčių varpinių pavidalas galėjo būti sukurtas ne seniau, kaip XV amžiuje.
Skaityti daugiau...
 
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Pranas Brazys, M.I.C. — Modernieji gamtos mokslai ir religija ......... 1
J. Augustaitytė - Vaičiūnienė — Po saulės langu,
Audeklas, Balta paukštelė, Partizanų išleistuvės (eil.) ...................... 16

Zenonas Ivinskis — Prof. Konstantino Jablonskio atminimui ........ 18
Kęstutis Keblys — Bausmė ...................................................................... 23
Z. Balvočienė — Lyg sapnas (eil.) ........................................................... 26
Jurgis Gimbutas — Lietuvos medinės varpinės ................................. 27
Dr. VI. Viliamas — Įžymusis Sibiro tyrinėtojas Jonas Čerškis ......... 34

KŪRYBOS PASAULY KNYGOS IR ŽURNALAI
Aug. Raginis — Leonardas Andriekus: Saulė Kryžiuose ................ 39

MOKSLAS
V. K-as — Prancūzijos katalikų intelektualų tryliktoji studijų
savaitė ............................................................................................................ 41

Viktoras Gidžiūnas, O. F. M. — Mirė D. Lietuvos Ku-
nigaikštijos istorikas prof. Žydram Koscialkovskis ........................... 42

L. D. — Adomas Jakštas paminėtas Bulgarijoje ................................. 42

MENAS
L. A. — Adomo Galdiko paroda Almaus Galerijoje ............................. 43
L. A. — Ankstyva mirtis .............................................................................. 43

RELIGINIS GYVENIMAS
Dr. J. S a v. — Asyžiaus pranciškonai — kino artistai ....................... 45

VISUOMENINIS GYVENIMAS
V. Vaitiekūnas — Lietuviškomis aktualijomis ...................................... 46
Skaityti daugiau...
 
MODERNIEJI GAMTOS MOKSLAI IR RELIGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS BRAZYS, M.l.C.   

I. AKTUALUS KLAUSIMAS
Ar mokslas yra suderinamas su religija?
Prieš pusantro šimto metų šitą klausimą visu aštrumu kėlė vadinamasis Apšvietos amžius. Šiandien jis kyla naujam svaigulingos pažangos fone ir yra sprendžiamas jau ne tik logiškais įrodinėjimais, bet ir organizuotos prievartos priemonėmis.

1. Pažangos svaigulys
Mokslo ir technikos pažanga mūsų laikais virto tikromis lenktynėmis. Juk dar XIX š. pradžioje susisiekimo priemonės Europoje esmėje buvo tos pačios, kuriomis naudojosi Vytautas Didysis tarp Vilniaus ir tolimųjų kunigaikštijų arba Cezaris tarp Romos ir Gali jos bei Britanijos provincijų.

Šiandien daugiau kaip šimtas milijonų automobilių rieda fantastiškais keliais, šimtai tūkstančių įvairaus tipo lėktuvų raižo erdves, apie žemę ir saulę skrieja pirmieji dirbtiniai palydovai. Telegrafas, telefonas, kinas, radijas, magnetofonas, televizija, telegrafinis rašytuvas ir kasdien šimtus tūkstančių tonų popieriaus prirašanti spaudos pramonė skelbia mokslo pažangą ir technikos stebuklus po tolimiausius pasaulio užkampius.
Skaityti daugiau...
 
PROF. K. JABLONSKIO ATMINIMUI (1892 — 1960) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   
JO ĮNAŠAS LIETUVOS ISTORIJOS MOKSLUI

Paskutinysis dešimtmetis Lietuvos istorijos mokslui buvo labai nuostolingas. Vienas po kito Kaune pasimirė du žinomieji iš nepriklausomybės laikų istorikai, universiteto profesoriai: 72-jų metų sulaukęs, bet dar savo judrumo nenustojęs Augustinas Janulaitis (1950.V.21); savo aiškia logika ir metodingumu per paskaitas pasižymėjęs 70-metis Ignas Jonynas (1954.VII. 14). Abu jiedu atstovavo mūsų praeities tyrimo darbui ir, žinoma, nepritapo prie naujos sistemos, kai okupantai pagal savo metodą ėmėsi Lietuvos istoriją naujai "perrašyti", t.y. ją apgrobti nuo viso to tikrojo turinio, kuris sudaro lietuvių tautos istorijos esmę. Kitu keliu buvo nuėjęs Povilas Pakarklis, kurio politinis mėtymasis į ekstremizmus jam sukliudė duoti nešališkų tyrinėjimų. Vos 53 metų sulaukęs (1955.VII.28), užmerkė ir jis akis. Kaune 1959.III.2 mirė iš ilgamečio ištrėmimo (nuo 1940 m. liepos mėn.) sugrįžusi Marija Urbšienė (Mašiotaitė). Šalia savo dviejų stambių bibliografiškai istoriškų darbų iš pirmosios vokiečių okupacijos (Karo Archyvas 1937-39), ji buvo davusi eilę gerai dokumentuotų straipsnių. Pora metų prieš ją Kaune mirė ir pats Karo Archyvo ir Mūsų Žinyno redaktorius pulk. Vytautas Steponaitis, kuris buvo prirašęs iš lietuvių kultūrinės ir karinės praeities eilę studijė-lių ir straipsnių (XIXa. sukilimai, bermontininkai ir kt.). Tremtyje taip pat be laiko mirė dar darbingas mūsų žymusis bibliografas Vaclovas Biržiška (1956.1.3).

Tuos žymius nuostolius dar labiau padidino, kai 1960.VII.28 po sunkios ir ilgos ligos (plaučių vėžio) Vilniuje pasimirė 68-tuo-sius baigęs Konstantinas Jablonskis. Stovėjo jis pačioje savo intensyvių darbų tėkmėje, ruošė naujus straipsnius, rinko, tvarkė medžiagą naujiems tomams, kai reikėjo atsigulti ligoninėn, kurioje jis vidurvasaryje ir užgeso, plaučių vėžiui persimetus į visą kūną ir palietus smegenis.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai