Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 vasaris


Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Šlaitas   
APIE DINGUSĮ DŽIAUGSMĄ

Gyvenu neskubėdamas.
Šimtas metų yra tolygus vasaros dienai.
Šimtą metų galėčiau stovėti vienoje vietoje,
ir stovėt nepabostų:
vis žiūrėčiau, kaip saulė teka ir saulė leidžiasi
užmiršimo pasaulin.

Senstu.
Vaikštau mirusio miesto gatvėmis.
Rožiniais pirštais
pasitinka mane vaikystė.
Liepia surasti
užmiršimo žolėj seniai dingusią aukso saulę.

O,
saule!
Aukso siūlų skaistus kamuoly, kurio rast nebemoku.
Štai,
žiūrėk:
UŽMIRŠIMO ŽOLĖ.
Jinai stovi tarp mūsų,
kaip šiurkštus kapinynų mūras.
Skaityti daugiau...
 
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vincentas Liulevičius — Lietuvos laisvės idėjos raida ...................... 49
Kazys Bradūnas — Lietuva, Pagonių ugnis (eil.) ................................ 59
V. Vaitiekūnas — MTS likvidavimo tikroji prasmė .......................... 60
Vladas šlaitas — Apie dingusį džiaugsmą, Upės pašonėj (eil.) ....... 65
Viktoras Gidžiūnas, O. F. M. — Pranciškonų Or-
dinas 750 m. jubiliejaus ženkle .............................................................. 66

Francesco Coloane — Paniręs ledėsis ................................................... 71
Z. Balvočienė — Į savo Viešpatį (eil.) .................................................... 75
D r. Povilas Rėklaitis — Gotiškojo Perkūno Namo
Kaune kilmės klausimu ........................................................................... 76


KŪRYBOS PASAULYJE
LITERATŪRA
P. Gaučys — Modernioji ispaniškosios Amerikos novelė ................ 89
Aloyzas Baronas — "Draugo" 1960 m. premijos laureatas ................ 90

MENAS
Mikas Šileikis — Čiurlionio Galerija ir jos sukaktis ......................... 91
Vyt. Kerbelis — Simfoninis-vokalinis koncertas Bostone ................ 94

MOKSLAS
Jonas Rugis — Erwinas Schroedingeris ............................................... 94

VISUOMENINIS GYVENIMAS
K. Mockus — Susivienijimai .................................................................. 95
ĮVYKIAI ...................................................................................................... 96
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS LAISVĖS IDĖJOS RAIDA 1795— 1918 m. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS   

Įžanginės pastabos.
Naujai iškilusių kaimyninių valstybių, Rusijos ir Prūsijos, susikaupusi jėga ir apetitai sužlugdė Lietuvos-Lenkijos valstybę — Respubliką (1795 m.).
Po įvairių pergrupavimų (Varšuvos kunigaikštystė, Lenkijos karalystė) visa Lietuva ir beveik visa Lenkija atiteko Rusijai. Lietuvos valstybė buvo atstatyta tik po 123 metų, Vasario 16 aktu. Per šį laiką, nebuvo užmirštas Lietuvos valstybės atkūrimo reikalas. S. Daukantas savo raštuose atvejų atvejais primena dienas, kada Lietuva buvo laisva, tuo pačiu mesdamas projekciją ir į ateities laikus. Tuo būdu lietuvių tautoj valstybinės laisvės idėja nebuvo mirusi, tačiau išgyveno tam tikrą evoliuciją, kurią čia ir ryžtamasi bent stambiais dygsniais atžymėti. Čia nesiryžtama atvaizduoti kovos už Lietuvos nepriklausomybę, bet tik sužymėti svarbesnius faktus, kurie padėtų atsekti Lietuvos laisvės idėjos raidą.
Lietuvos laisvės idėjos raidos kely įžiūrimi trys tarpsniai: unijinė laisvė, autonominė laisvė ir nepriklausomybės laisvė, tad ir šią apžvalgą karpau į tris dalis.

1. Unijinės Lietuvos laisvė.
Iki padalijimų Lietuvos valstybės istorijoje pastebimi du veiksniai, vaidinę valstybiniame gyvenime pagrindinį vaidmenį. Pirmajame laikotarpy valstybę valdė, reprezentavo, net laikė ją savo nuosavybe — didieji kunigaikščiai.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   

Telesforas Valius Golgota

LIETUVA

Eina ji pjauti rugių,
Pasiskolinti druskos,
Parsinešti ugnies.

Eina dainuodama,
Saulės palydima —
Grįžta raudodama.

Rugiai nubirę,
Druska ištirpus,
Žarijos užgesintos . ..

Bet žemė nemiršta badu
Tik aš jos skraitėn dedu
Pašautos gulbės giesmę.
Skaityti daugiau...
 
MTS LIKVIDAVIMO TIKROJI PRASMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. VAITIEKŪNAS   
MTS — Mašinų ir Traktorių Stotys — Sov. Sąjungoje ir jos pavergtuose kraštuose žemės ūkio valstybinės įmonės 1958 buvo "suprivatin-tos". Tas "suprivatinimas" buvo plačiai ir įvairiai aiškinamas. Kuri tad jo tikroji prasmė?

Jau 1930 pradžioj Sov. Sąjungos kompartijos centro komitetas buvo nutaręs MTS "su-privatinti", tariant, jas perleisti kolchozams, juos įpareigojant už perleistas mašinas atsilyginti valstybei per trejus metus. Tačiau tas nutarimas jau tų pačių metų gale buvo atšauktas. MTS "suprivatinimui" pasipriešino Stalinas. Jis vėliau tuo klausimu rašė, kad MTS perleidimas kolchozams "didintų atstumą tarp kolchozinės nuosavybės ir valstybinės nuosavybės, ir neartintų mus į komunizmą, bet atvirkščiai, mus nuo komunizmo tolintų". (Žiūr. Stalino "Sov. Sąjungos Socializmo Ekonominės Problemos", Maskva, 1952, 101p.). Nepaisant Stalino aiškaus nusistatymo prieš MTS "supri-vatinimą", pati "suprivatinimo" mintis kompartijos viršūnėje visą laiką buvo gyva. Po Stalino jo įpėdinių rungtynės dėl valdžios MTS "su-privatinimą" ypačiai pagyvino. Tvirčiau valdžios balne pasijutęs, Chruščiovas 1958.2.26. kompartijos centro komitete pravedė rezoliuciją, reikalaujančią MTS perleisti kolchozams. Tą rezoliuciją vykdydamas, Sov. Sąjungos augš-čiausias sovietas 1959.3.31. priėmė atitinkamą potvarkį.
Ši Chruščiovo manipuliacija su MTS sulaukė plataus atgarsio laisvajame pasaulyje. Ne tik patys vakariečiai, bet ir kai kurie sovietų pavergtų kraštų egzilai MTS likvidavime buvo į-žiūrėję Chruščiovo žemės ūkio politikoje tam tikrą esminį posūkį. Būtent, žemės ūkio valstybinio sektoriaus tam tikrą susiaurinimą, o vadinamojo kooperatinio sektoriaus — kolchozai pagal sovietinį supratimą yra žemės ūkio gamybiniai kooperatyvai — tam tikrą sustiprinimą. Panašiai MTS "suprivatinimą" savo metu buvo supratęs ir Stalinas ir dėl to jam griežtai pasipriešinęs.
Faktiškai betgi Chruščiovas, likviduodamas MTS ir jų mašinas perleisdamas kolchozams, anaiptol neturėjo tikslo vadinamąjį kooperatinį žemės ūkio sektorių — kolchozus — stiprinti, o valstybinį žemės ūkio sektorių siaurinti. Tos Chruščiovo transakcijos tikslas buvo pagreitinti žemės ūkio kolchozinės sistemos perėjimą į valstybinę sistemą, kuri nuo pat sovietų įsigalėjimo buvo įvesta pramonėje. Ir Chruščiovo ir Stalino žemės ūkio politikos tikslai tie patys — kuo veikiau panaikinti vadinamąją kooperatinę žemė ūkio nuosavybę kolchozų pavidalu ir žemės ūkio privatinės nuosavybės likučius sodybinių sklypelių pavidalu. Pastarąją — kaip buržuazinio kapitalizmo atgyveną, pirmąją — kaip pereinamąją žemės valdymo formą.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai