Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
5 gegužė


Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Tautinės valstybės ............................................... 193
Pranas Visvydas — Filadelfijos giesmės .......................................... 199
Jonas Aistis — Prelatas Pranciškus Juras ......................................... 202
Feliksas Jucevičius — Dekarto filosofinės minties odisėja .......... 207
Dr. Jonas Grinius — Salomėja Nėris ................................................. 217

KŪRYBOS PASAULYJE KNYGOS IR ŽURNALAI
Marija Karūžaitė —Henrikas Nagys: Mėlynas sniegas ................. 226
A. S. — Ateitininkų vadovas .............................................................. 227

MENAS
P. Jurkus — Dail. Kazimiero žoromskio kūryba ............................ 228

VISUOMENINIS GYVENIMAS
V. Vaitiekūnas — Konvencija prieš mokyklinę diskriminaciją .. 229
Vincentas Liulevičius — Pastabos Tautos Praeities
recenziją paskaičius .............................................................................. 232

ĮVYKIAI .................................................................................................. 232
Skaityti daugiau...
 
TAUTINĖS VALSTYBĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   

IŠ SPAUSDINAMOS KNYGOS "TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ"

Nuo graikų ligi šių dienų apie valstybę pasirodė begalybė veikalų ir teorijų. O apie tautą ir šiandien teturime labai maža raštų, net ir nuo to laiko, kai ir tauta iškilo žmogaus dėmesin.
Reikšminga, kad tauta susidomėta ne be sąryšio su nauja valstybės samprata, būtent, su demokratine valstybės samprata. Tiesa, pirmosios demokratijos užuomazgos sutinkamos jau graikuose. Bet nė demokratinis graikų žvilgis nesustojo su tauta, galbūt, paprasčiausiai dėl to, kad visos graikų valstybės — miestai rėmėsi ta pačia tauta (ne tauta jas skyrė, todėl ne ji ir dėmesį telkė). Romėnai, kurdami imperiją, jon telkė visas tautas, bet "barbarais" jie nesidomėjo. Didysis tautų kraustymasis, baigęs sužlugdyti Romos imperiją, sujudino visą Europą ir davė pradžią naujų tautų formavimuisi. Bet šis naujų tautų kūrimasis vyko lyg "pogrindyje", nes viešumą viduramžiais valdė universalizmo idėja su vienos Imperijos, vienos Bažnyčios ir vienos lotynų kalbos idealais. Naujaisiais amžiais krikščioniškąjį universalizmą pakeitė absoliutizmo doktrina. Viduramžiais brendusios naujos tautos iškilo galingomis valstybėmis (Ispanija, Prancūzija, Anglija, Olandija ir kt.). Iš vienos pusės jos buvo tautinės valstybės, iš antros pusės absoliutizmo doktrina jas traktavo dinastijų reikalu, ir pilietinis lojalumas rėmėsi sena ištikimybe valdovui. Radikaliu posūkiu atėjo prancūzų didžioji revoliucija. Tai buvo ne tautinė, o politinė revoliucija, "žmogaus ir piliečio teises" skelbusi toj pačioj kosmopolitizmo dvasioj, kuri viešpatavo apšvietos amžiuje (XVIII a.). Tačiau drauge šioj revoliucijoj iškilo mintis, kad ir "Tautos bei valstybės, imamos kaip individai, turi tas pačias prigimtines teises" (1790 m. konstituantos dekreto projektas).
Skaityti daugiau...
 
PRELATAS PRANCIŠKUS M. JURAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS AISTIS   

JO AMŽIAUS SEPTYNIASDEŠIMT METŲ SUKAKČIAI ATMINTI

1.
Prelato Pranciškaus Mykolo Juro veikla yra taip plati ir šakota, kad kiek išsamiau jos visos trumpame žurnalo straipsnyje nepajėgčiau apibūdinti, dėl to čia stengsiuosi susikaupti ties jojo lietuviška kultūrine veikla, ir ne vien dėl to, kad ta tema būtų man lyg ir artimesnė, bet ypač dėl to, kad, mano galva, ta veikla prelatą iškelia ir išaugština iš visos eilės puikių ir garbingų lietuviškųjų parapijų ganytojų.
Skaityti daugiau...
 
DEKARTO FILOSOFINES MINTIES ODISĖJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FELIKSAS JUCEVIČIUS   
Dekartas—spalvinga klasikinio amžiaus asmenybė. Tai žmogus, kuri domina nematyti kraštai, samdyto kareivio nedalia, kelionių nuovargis. Bet labiausiai jį žavi metafizinės tolumos. Joks pasaulio stebuklas negali jam lygintis su tiesa. Žmogiškasis gyvenimas, jo manymu, tik tiek vertas, kiek jis yra pašvęstas tiesos jieškojimui. Savo pirmame filosofiniame darbe jis sako, kad nieko kito nesiekia, kaip tik "paskirti visą savo gyvenimą proto lavybai ir visomis galiomis žengti tiesos pažinimo linkme, prisilaikant pasirinktojo metodo".1
Skaityti daugiau...
 
SALOMĖJA NĖRIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS GRINIUS   
(Tęsinys)

II. Abejonių ir posūkio metai (1929-1940)
Prosovietiniai rašytojai Lietuvoj šiandien skelbia, kad S. Nėriai lemiamieji posūkio metai buvę 1931, kada ji nutraukusi santykius su buržuazine bei klerikaline spauda ir pradėjusi bendradarbiauti socialistų "Trečiame Fronte", palankiame komunistams. Bet iš tikrųjų 1931 metai tebuvo tik vienas ryškesnių svyravimo etapų. Poetės psichinis posūkis į socialistus įvyko anksčiau — 1929-30 metais. Jis glaudžiai susijęs su tų dvejų metų B. Sruogos ekskursijomis į Vakarų Europą. Kad jos pasuko S. Nėrį į kairę, pastebėjo net gimnazijos mokinės Lazdijuose 1929 metų rudenį. Viena jų, buvusi tuo metu VI klasės mokinė, V. Pavasarytė-Kauzonienė rašo: "Antraisiais mokslo metais S. Nėris mums atrodė labai pasikeitusi, liūdna, kenčianti, susimąsčiusi, dar labiau nemėgstanti aplinkos. Mes tai aiškinomės savaip. Žinojom, kad ji buvo Vakaruose . . . Mums nepatiko, kad mūsų buvusi kukli auklėtoja grįžo sumodernėjusi, nusikirpusi kasas, pasipuošusi žiedu su didele žalia akim. Jos pasakojimai apie žaliąjį Reiną mums pinda-vosi su šio žiedo vaizdu" (Lit. ir Kalba IV., 85).
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai