Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis


Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Kun. dr. P. Celiešius — Dvasinis pradas etinėj plotmėj ............... 377
A. Vaičiulaitis — Juozas Tysliava ...................................................... 383
Juozas Tysliava — Nakties daina, Vėjas, Lik sveika,
Mano deimantai, Mylimoji (eil.) ........................................................ 387

Pranas Brazys, M.I.C. — "Mater et Magistrą" užmojis ir gairės ... 389
Danguolė Sadūnaitė — Duonos namai (eil.) ................................... 397
J. Brazaitis — Marijos Pečkauskaitės raštų prasmė šiandien ....... 398
D r. Adolfas Šapoka — Seniausiosios Lietuvos sostinės
klausimas ............................................................................................... 401


KŪRYBOS PASAULYJE KNYGOS IR ŽURNALAI
A. G. — A. Radžiaus "Paukščių takas" ............................................. 408
A. Tyruolis — Prano Naujokaičio "Įlūžę tiltai" .............................. 408
Aug. Raginis — Mykolas Vaitkus: Keturi ganytojai ..................... 409

MOKSLAS
Ignas Malėnas — Moderniško elementoriaus savumai ................ 411
J. Matusas— Kuoka, kaip ginklas, Lietuvos senovėje .................. 411

MENAS
L. Andriekus — Čiurlionis po 50 metų ............................................ 412

VISUOMENINIS GYVENIMAS
A. Plukas — Lietuvos vadavimo kelius besvarstant ..................... 415

ĮVYKIAI .................................................................................................. 416
Skaityti daugiau...
 
MATER ET MAGISTRĄ" UŽMOJIS IR GAIRĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS BRAZYS, M.I.C.   
Socialinino užmojo platumas

Sisteminio darnumo atžvilgiu naujoji Jono XXIII enciklika "Mater et Magistrą" neprilygsta ankstesniesiems Leono XIII, Pijaus XI ir Pijaus XII socialiniams dokumentams.1 Tačiau savo vispusiškumu, praktiškumu ir sugestijų gausumu ji pralenkia pirmąsias ir tikrai atspindi dabartinio popiežiaus širdingą pastoracinį būdą, linkusį ne tiek mokyti, kiek atkreipti dėmesį į gyvas mūsų laikų problemas ir padrąsinti ryžtingai imtis galimų žygių.

Tačiau būdingiausias, be abejo, yra naujas socialinio klausimo samprotis, savo užmoju žymiai išeinąs už "Rerum novarum", "Qua-dragesimo anno" ir Pijaus XII 1941 m. Sekminių kalbos ribų. Tai lengva pastebėti iš sekančio šio dokumentų sugretinimo.
Skaityti daugiau...
 
MARIJOS PEČKAUSKAITĖS RAŠTŲ PRASMĖ ŠIANDIEN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS BRAZAITIS   
Skatinamas parašyti savo pastebėjimus apie M. Pečkauskaitės raštus, sustojau prie pesimitiškai nuskambančio klausimo: ar Pečkauskaitės raštai šiandien bus paskaitomi, ar jie neatrodys pasenę dabartiniam skaitytojui, kuris kitokiose sąlygose gyvena, kitokiais raštais savo dvasinį gyvenimą maitina ir jau kitaip galvoja?

O rinkoje pasirodžiusi knyga nori būti skaitoma. Rašytojas skiria savo kūrinį ne sau, o skaitytojui, nors nežino, kiek jis ras atgarsio tarp skaitytojų. Gal vienas patekės ir nusileis tik savo laikotarpio ribose. Gal kitas savo laikotarpio ir visai nebus pripažįstamas, turės laukti paskesnių laikų dėmesio. Trečias gal ras atgarsio ir savoje kartoje ir paskesnėje.

Tai priklauso ne tik nuo didelių idėjų ir veikalo meninių formų. Tai priklauso pirmiausia nuo to, ar susidaro personalinis ryšys, artimumas tarp skaitytojo ir veikalo. Jei veikalas paliečia tokias stygas, kurios atliepia rezonansu skaitytojo dvasioje, tai ryšys jau susimezgęs, ir rašytojas tam skaitytojui ar visam laikotarpiui nebus pasenęs.
Ar Pečkauskaitė galėjo būti tokia laiminga?
Skaityti daugiau...
 
SENIAUSIOSIOS LIETUVOS SOSTINES KLAUSIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. ADOLFAS ŠAPOKA   
(IS STUDIJOS "SENASIS VILNIUS")

1. SENOSIOS LIETUVOS VALSTYBĖS PRADŽIA.
Kaip žinoma, senoji Lietuva istorijos sce-non išėjo palyginus gana vėlai. Istoriniuose šaltiniuose gausiau žinių apie lietuvius ir Lietuvą užtinkame vos nuo XIII amž. Tiesa, pripuolamus paminėjimus randame ir ankstyvesniuose šaltiniuose, tačiau tai yra tik palaidos nuotrupos, iš kurių tikslesnio vaizdo susidaryti neįmanoma.

Kodėl taip atsitiko, nesunku suprasti. Lietuviai, mat rašto nepažino, vertėsi be jo ir mažai teturėjo santykių su raštą vartoj a nčiomis tautomis. XIII amž. šiuo atžvilgiu padėtis labai pasikeitė. Kaip tik to amžiaus pradžioje Lietuvos kaimynystėje įsikūrė dvi koloni j alinės vokiškos valstybės — viena padauguvy (vad. Livonijoje), antra Prūsuose, kuriuose raštas buvo jau kasdieniškas reiškinys. Be to, maždaug tuo pačiu metu suvienytoji Lietuvos valstybė gana griežtai susidūrė su savo galybės apogėjų pasiekusia Haličo-Volynės kunigaikštija, kurios metraštininkams taip pat kasmet tekdavo užregistruoti eilę savo užsienio politikos faktų, susijusių su Lietuva.

Livonijos, Prūsų ir Haličo - Volynės šaltiniai mums, galima sakyti, ir atskleidžia pirmuosius mūsų istorijos lapus.
Skaityti daugiau...
 
A. RADŽIAUS "PAUKŠČIŲ TAKAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.G.   

Mažos ir kuklios išvaizdos, bet stambiu vardu pasirodė A. Radžiaus poezijos knygele "Paukščių takas". Tematikos atžvilgiu visus eilėraščius galima būtų skirti į dvi grupes. Pirmajai tektų tradicinės tematikos eilėraščiai: kūrybinės valandos prasmingumas, amžinybe, gyvenimas ir mirtis, tėvynės pasiilgimas ir kitos panašios, kurių gausu lietuviškoje poezijoje. Įdomu pastebėti tik tai, kad kai kurias iš šių temų autorius traktuoja kaip astronomas (Amžinybės dvaras, Begalybe).
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai