Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
7 rugsėjis


MAIRONIO LIKIMO PARAŠTĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. NYKA NILIŪNAS   
Maironis apaštališko protonotaro drabužiuose savo bute Kaune — 1931. VI. 19.

Maironį su tauta jungė poezija, ir nuo jos skyrė kartais tiesiog fatališka tarpusavio nesupratimo bei įvairiausių nesusipratimų grandinė. Nuo pat jaunystės jį persekiojo niekuomet nepaliekantis nesupratimo grėsmės šešėlis. Jau savo ankstyvojo periodo eilėraščiuose Maironis čia patetiškai skundėsi būsimojo nesupratimo galimybe, čia vėl save ramindamas guodėsi atsigriebimu ateisimose kartose (plg. "Išnyksiu kaip dūmas", "Jei po amžių kada", "Pasitikėjimas savim" etc), tuo išreikšdamas savo ilgesį būti suprastam. Tačiau, nežiūrint to, Maironio žmogaus ir poeto santykis su savo skaitytojais ir dainuotojais visuomet pasiliko tipingu vienišojo santykiu su minia. Poetas nesistengė ar neįstengė išeiti iš savo tour d'ivoire vienatvės, o minia savo ruožtu jokiu būdu nesutiko įsivaizduoti savojo poeto kasdienybės plotmėje bei fone ir šitaip buvo sudarytas tarsi abiem pusėm priimtinas tarpusavio nepažinimo paktas. Minia arba, tiksliau išsireiškiant, tauta gyvu Maironiu nesidomėjo ir tą savo nesidomėjimą nedviprasmiškai išreiškė, nerasdama jam vietos savo tarpe ir ištremdama šį pusdievį į abstrakčios legendarinės egzistencijos Parnasą.

Maironiui tatai buvo gal pirmas tikrai sunkus nusivylimas bei pralaimėjimas. Nežiūrint išdidžios odi profanum vulgus kaukės bei laikysenos, ši "dieviškoji tremtis" buvo skaudus smūgis, nes emocinė jo prigimtis j ieškojo žmogiškų kontaktų, kuriuos plėtoti neleido kunigystė ir kuriuos eventualiai būtų galėjusi pakeisti betarpiškai gyvu jausmu reaguojanti tauta, toji pati tauta, kuriai jis buvo tiek daug paaukojęs.
Skaityti daugiau...
 
MAIRONIANA Tremtyje —1945 -1949 metų PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS RUŽANIEC-RUŽANCOVAS   
"Aidų" žurnalui parengta bibliografija

Maironio poezija anais sunkiais DP stovyklų gyvenimo laikais (1945-49) nebuvo pamiršta. Per nepilnus 5 metus paskelbta 40 eilėraščių periodikoje, kaikurie jų net keliuose laikraščiuose. Išleista 6 Maironio eilėraščių knygos.
Palyginus tremties 1945-49 m. su 1960-61 m., praleistais užjūryje, jau išeivių padėtyje, rasime, kad sąlygoms pasikeitus į gera, išleistų Maironio poezijos rinkinių skaičius sumažėjo iki. . . vieno ("Pavasario balsai" XVIII laida, Bernardo Brazdžionio redaguota ir Romoje išleista su Irenos Pacevičiūtės pieštu viršeliu, gaunama "Draugo" knygyne, kaina $3.00). Eilėraščių paskelbta 113. Ir daug daugiau paskelbta atsiminimų apie Maironį ir straipsnių, kuriuose vertinama jo kūryba. Skaitytojai ras šių metų "Draugo" Nr. 118, II d., 6 psl. (gegužės 19 d.) ištraukas iš paskelbtos platesnės bibliografijos "Maironiana 1950-1961". Laikraštyje surašyti 13 autorių atsiminimai apie didįjį poetą ir 23 autorių straipsniai apie jo kūrybą.
Skaityti daugiau...
 
MAIRONIS REKTORIUS IR MOKYTOJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS YLA   
Septynerius metus Maironis buvo mūsų rektorius ir šešerius — mokytojas. Tai, rodos, gražus laikas, jį iš arčiau pažinti ir susidaryti vaizdą apie jo asmenį. Tačiau dvi aplinkybės apriboja šį reikalą. Viena, mes buvom per jauni labiau domėtis, ypač objektyviau apie jį spręsti. Antra, pats Maironis buvo savo saulėleidžio ženkle. Jis mirė tais pačiais 1932 metais, kai mes išėjome iš jo mokyklos.

REKTORIUS
Rektorius yra funkcija, titulas, instancija, kuri mokykloj nustelbia asmenį. Retai mes jį vadinome Maironiu ar Mačiuliu, stačiai — rektorium. Jei visi rektoriai būna tolima augšty-bė, retai prieinama, tai Maironis ypatingai. Pas Maironį buvo siunčiami galutiniam sprendimui tie, kurie turėjo kokią sunkią problemą. Šis sisteminis momentas subjektyviai tolino nuo mūsų Maironį. Tolimas jis darėsi ir tuo, kad gyveno ne pačioj seminarijoj, o šalia jos — savuose namuose. Nors tie "Maironio Namai" buvo čia pat, bet juos ir jų sodelį skyrė nuo mūsų augšta mūro tvora. Joje buvo visad uždaros, rakinamos durys, pro kurias iš už mūro ateidavo į mūsų sodybą ir vėl išeidavo mūsų rektorius. Atrodė, jis slepiasi, jieško vienumos ir ramybės nuošalioj vietoj. Į antrus metus po jo mirties teko gyventi jo namuose ir naudotis šiuo sodeliu. Jis buvo panašus į seminarijos sodą. Jo centre buvo augštoka granitinė Jėzaus Širdies statula, daryta kažkurio lietuvio dailininko. Takeliai, keletas suolų ir daug vaiskrūmių bei vaismedžių, be to, gėlių. Visa tai prižiūrėdavo jo sesuo Marcelė, kuri jam šeimininkavo.
Skaityti daugiau...
 
IŠ MANO ATSIMINIMŲ APIE MAIRONĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAN. M. SANDANAVIČIUS   

Maironio valgomasis kambarys, kai butas buvo paverstas muzėjumi. Nuotr. V. Augustino

1918 metais atvykęs slapta į Kauną (vokiečių okupacinė valdžia neleido tada keltis iš apskrities į miestą) tęsti karo metu pertraukto mokslo "Saulės" gimnazijoj, aš ir mano gimnazijos draugai žiūrėjom į Maironį kaip į kokį pusdievį-milžiną. Drąsiai galima sakyti, kad Maironio dainos davė mums, gimnazistams, drąsos demonstruoti Laisvės Alėjoj prieš vokiečius, nušovus Eimutį, einantį sargybą prie Amerikos misijos. Ta pati dvasia įkvėpė mūsiškių būrį stoti savanoriais, iš kurių V. Dovydaitis ir Bielinauskas negrįžo.
Skaityti daugiau...
 
PREL. I. KELMELIS AIDŲ MECENATAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tėv. L. Andriekus. O.F.M.   
Šio "Aidų" numerio leidėjas yra Newarko lietuvių Švč. Trejybės parapijos klebonas prel. Ignotas Kelmelis, paaukojęs mūsų žurnalui 500 dol. Tą dovaną jis pažadėjo praėjusį pavasarį, minėdamas savo kunigystės 45 metų ir savo parapijos 50 metų sukaktis. Šią vasarą dar prisidėjo ir jo amžiaus 80 metų jubiliejus. Tiems įvykiams prasmingai atžymėti gerb. Prelatas ryžosi finansuoti vieno "Aidų" numerio išleidimą. Didžiai vertindamas Maironį, pasirinko jo garbei skirtąjį numerį. Tokio dosnaus žygio proga malonu čia supažindinti "Aidų" skaitytojus su prel. Ignoto Kelmelio gyvenimu bei darbais.

Gerb. Jubiliatas yra gmęs 1882 m. liepos 30 d. Lazdijų apskrity, Kapčiamiesčio parapijoje, Navikų kaime. Pradinę mokyklą baigė gimtoj parapijoj. Po to privačiai mokėsi Seinuose. Į Ameriką atkeliavo 1901 m. Jauno emigranto kelias buvo sunkus. Pradžioje teko pelnytis duoną fiziniu darbu. Dirbo sunkiai, o po darbo valandų lankė vakarines mokyklas. Atitinkamai pasiruošęs, įstojo į Marijos kolegiją Orchard Lake Mi-chigano valstybėje. Jį domino įvairios mokslo šakos, kaip medicina, technika ir kt. Pradžioje ėmėsi studijuoti medicinos, bet galutinai apsisprendė už kunigystę ir stojo į šv. Ciriliaus ir Metodijaus kunigų seminariją toje pačioje vietoje. Ją baigė, ir 1916 m. birželio 24 d. Grand Rapids katedroje buvo įšventintas kunigu.

Naujasis kunigas pradžioje pasiliko Grand Rapids vyskupijoje, bet, labai trūkstant lietuvių kunigų rytuose, persikėlė į Newarko vyskupiją. 1921 m. jau randame jį vikaraujantį Elizabetho lietuvių parapijoje. Iš ten po metų (1922 vasario 1) skiriamas į Nevoarką Švč. Trejybės lietuvių parapijos klebonu. Toje vietoje tebėra iki šiandien.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai