Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
8 spalis


Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. V. Brizgys — Bažnyčios visuotinojo Vatikano II susirinkimo išvakarėse .. 341
Juozas Kralikauskas — Lietuvio rašytojo situacija dabar tremtyje .......................... 346
Juozas Mikuckis — Miražai negrįžtamieji, Vieną rytą,
Tu atėjai, Vienuolyno bokšte .......................................................................................... 350

P r. Gaidamavičius — Mirė Lietuvos Jobas (A.a. arki-
vyskupą T. Matulionį palydint) ...................................................................................... 352

Vladas šlaitas — Apie daiktus (eil.) ................................................................................ 357
Jonas K. Kapys — Žygimanto Vazos "Auksinės lėkštelės" ........................................ 358

KŪRYBOS PASAULY
LITERATŪRA
J. B. — William Faulkner (1897-1962) ............................................................................. 364

KNYGOS IR ŽURNALAI
Myk. Biržiška — Mea kulpa ........................................................................................... 366
K. Milius — Partizaninis karas gintaro pakrantėje ..................................................... 367
A. G. — Alfonso Tyruolio Sacra Via .............................................................................. 367
Antanas Kučas — Amerikos lietuvių spaudos pionierius ........................................ 368

MENAS
Mikas Šileikis — Dail. Alfonso Dargio paroda ........................................................... 370
Mikas Šileikis — Dail. K. Zapkaus paroda .................................................................. 370
J. Žilevičius — B. Dvarionio "žibutė" ............................................................................ 371

RELIGINIS GYVENIMAS
L. A. — II Vatikano susirinkimas .................................................................................... 372
J. Z. — "Exul Familia" dešimtmečio kongresas Romoje ............................................. 372
Dr. J. Grinius — Krikščionių religijos stovis Sov. Sąjungoje ir Lietuvoje ............. 374

VISUOMENINIS GYVENIMAS
S t. Barzdukas — Iš LB Tarybos sesijos ........................................................................ 376
Be n. Babrauskas — Lietuvių Fondo laukia reikšmingi darbai ............................... 378
A. Bit. — L.F.B. studijų savaitė lietuviškai tikrovei pažinti ....................................... 379
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIOS VISUOTINIO VATIKANO II SUSIRINKIMO IŠVAKARĖSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYSK. V. BRIZGYS   

Popiežius Jonas XXIII

Juo artesnė visuot. Bažnyčios susirinkimo diena, tuo vis didesnis viso pasaulio juo susidomėjimas. Paskutinėmis dienomis kai kurių kraštų visoje spaudoje net nepaprasti politiniai ir moksliniai įvykiai buvo palikti antroje eilėje.

Visuotinio susirinkimo pravartumo mūsų laikams mintis negimė staigiai. Apie jį ilgai kalbėta, ypatingai popiežiaus Pijaus XI laikais. Pijaus XII pontifikatas praėjo pasaulinio politi-tinio kataklizmo atmosferoje, buvo netinkamas laikas visuotiniam susirinkimui. Pijaus XI laikais ir vėliau, visuotinio susirinkimo reikalingumo ir jo tikslumo klausimu nebuvo vienos nuomonės. Vieni buvo už jo reikalingumą, tikslumą. Kiti sakydavo, kad mūsų laikais nesą reikalo šaukti visuotinio susirinkimo, nes Apaštalų Sostas ir be tokio susirinkimo turi visas priemones žmonijos reikalams, nuomonėms sekti, analizuoti ir, kas reikalinga, patvarkyti.

Popiežius Jonas XXIII Visuotinio susirinkimo klausimą išsprendė pačioj pradžioje savo pontifikato: paskelbė jį šaukiąs. Kas ką tuo klausimu anksčiau begalvojo, dabar visiems aišku, kad visuotinis susirinkimas bus labai didelės reikšmės įvykis. Jeigu jame bus svarstomi ir tvarkomi reikalai, kuriuos Apaštalų Sostas galėtų svarstyti ir be visuotiniojo susirinkimo, tai tų pačių klausimų sprendimas paprastu keliu daugeliu atvejų nebūtų sukūręs tos psichologinės atmosferos, kokią susikūrė belaukiant visuotinio susirinkimo, ir kokia dar susikurs, jam vykstant.

Visuotinis susirinkimas krikščionybės istorijoje neeilinis ir nedažnas įvykis. Šis yra iš eilės 21-sis. Pirmasis įvyko kažkada tarp 47-50 metų, dalyvaujant apaštalams ir turbūt būreliui jų pagelbininkų ar įpėdinių. Vadovavo jam šv. Petras. Antras įvyko jau tik 325 metais. Vėliau X, XI, XVII, XVIII šimtmečiuose nebuvo nė po vieną susirinkimą. IV, V, XVI šimtmečiuos buvo po du ir XII, XIII bei XV šimtmečiuose po tris susirinkimus.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIO RAŠYTOJO SITUACIJA DABAR TREMTYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS KRALIKAUSKAS   
1. Slavų grėsmė Lietuvai per 500 metų.

Šiurpiai susiaurėjo lietuvių tautos žemė: atimta dideli etnografiniai plotai rytuose, pietuose ir vakaruose. Per 500 metų pasibaisėtinai aptirpo gyvybinė lytis, ant kurios plaukia istorijoje mūsų tauta. Aplink 20 a. Lietuvą — lietuvių kapinynai. Kokia Lietuva buvo — ir kokia ji šiandie bepalikus!

Ir kuo daugiau įsigilini, tuo vis aiškiau matai šią niūrią tiesą: slavai yra pagrindinė lietuvių tautai grėsmė ir visų svarbiausioji problema. Jie šimtmetis po šimtmečio tirpdė lietuvių tautą ir jos teritorinę erdvę. Lietuvių ir slavų santykio problema tebekėlė didelio rūpesčio net ir nepriklausomoje Lietuvoje. Šios problemos bei grėsmės akivaizdoje rutuliosios ir mūsų tautos ateitis.

Slavai vis kėsinosi ir tebesikėsina į lietuvių žemę, arba plotą: per okupaciją ir kolonizaciją. Slavai buvo ir tebėra didžiai pavojingi lietuvių kalbai bei tautybei: lietuvių nutautinimas lenkinant ir rusinant. Slavai prievartingai bei paniekinamai slopino ir tebeslopina lietuvio dvasią bei kultūrą. Slavai naikino ir tebenaikina lietuvių fizinę gyvybę: išplėšdami pragyvenimo reikmenis, persekiodami, kalindami, žudydami, vergais bei katorgininkais išgabendam (Būdinga, kad jau visų ankstyviausiame lietuvių istorijos šaltinyje — Nestoro metraštyje "Po-viestj" — užrašyta, jog "rusams duoklę moka" Lietuva ir Neroma, t.y. lietuviai augštaičiai ir žemaičiai. Iš to pat metraščio žinome ir pirmąjį istorinį Lietuvos užpuolėją grobti bei žudyti: tai slavai, žiauraus Jaroslavo vedami 1040 m.)
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ]UOZAS MIKUCKIS   
MIRAŽAI NEGRĮŽTAMIEJI

I

Sapnų duktė, duktė miražo,
Tau tolumoje ošia bangos,
Bet meilės pinasi žabangos —
Nerimsti spinduliuos ant pliažo.

Sapnų duktė, duktė miražo,
Tarp meilės kylančių žabangų,
Atsiminei kadaise brangų
Gėlingą klonį, klonį gražų.

Atsiminei upelį, šilą,
Kur mūsų širdys meilėn kilo —
Ir saulė aš tapau vaizduotėj ...
Aš saulė . . . Kas gi tu? Gal būti,
Pavasarį žydėt žibutė
Vasario saulės išbučiuota.
Skaityti daugiau...
 
MIRÉ LIETUVOS JOBAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. GAIDAMAVIČIUS   
A. a. arkivyskupą T. Matulionį palydint

Jau antrą kartą pasklido žinios apie arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirtį. Pirmąjį kartą jo mirtį paskelbė "Tides" agentūra 1948 m., matyt, gavusi žinių iš Sov. Sąjungos. Dabar vėl išgirstame, kad arkivyskupas T. Matulionis mirė Lietuvoje rugpjūčio 20 d. Žinia atėjusi iš Vatikano. Jei pirmoji žinia buvo sutikta su rezervais, tai šiuo atveju ir abejingieji neabejoja. Keista tiktai, kad tokio vyro mirties paskelbimas buvo pernelyg kuklus — tartum užgeso dar vienas pėstininkas pakelėje , o žygis tęsiamas toliau. . . Didžioji spauda neprabilo savąja artilerija. Ji, tiesa, paminėjo trumpose informacijose kaip eilinį įvykį, kai kurie paskelbė platesnius straipsnius, bet toli gražu neatskleidė tos Jobo dramos, kuri šiandieną ne vaidinama, o pergyvenama Lietuvoje. Svetimiesiems gal ir sunku įsijausti, susidomėti — jie turi sau artimesnių problemų, bet ir iš mūsų pačių pusės dar nepadaryta tiek, kad Lietuvos drama būtų suprantama vakariečių masėms. Vergai supranta laisvę, bet laisvieji nesupranta vergijos.

Su apgailestavimu reikia konstatuoti ir tylos sąmokslą ne tik okupuotoje Lietuvos spaudoje, bet ir laisvojoje. Tiktai katalikiškos minties periodikoje pasirodė straipsniai, įvertiną arkiv. Matulionio asmenį, jo kančią ir jo herojiškai atkaklią kovą su fizine ir dvasine vergija. Nekatalikiškoji lietuvių išeivių spauda nesusidomėjo ne tik kankinio asmenybe, jo moraline didybe, bet ir jo tautine kova. Ar tai stoka jautrumo, ar tai atbukimas moralinėms vertybėms, ar pagaliau ignoravimas?
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai