Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
7 rugsėjis


Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Pranas Garšva — Tautinė parapija išeivijoje ................................................................... 281
Mykolas  Vaitkus — žvelgiant atgal .................................................................................  286
Mykolas Vaitkus — Užtvanka praplyšo, Stebuklo žaibas, Dausų paukštė,
Tu skrendi, tu vejies, Vilties gėlytė, Zavai, Išbusk ir paleisk, Nebe tie,nebe tie,
Nelaukiama viešnia, Varpelis  (Eil.) ................................................................................... 287

Pr. Pauliukonis — Amerikos lietuvių istorija kaip tautinio auklėjimo priemonė .... 291
Vyt.  Alantas — Šventaragis sutinka Ramunę ................................................................. 297
Leonardas Andriekus — Nerimas, Pokalbis, Ant kranto,
Vaikai, Ar jis žinos, Brangenybės (Eil.) ............................................................................  302

Vaclovas čižiūnas — Mūsų politinės vienybės ir strategijos klausimu ...................... 304
Česlovas  Obcarskas — Nakties elegija ............................................................................  310
Dr. Pr. Skardžius — Dievas ir perkūnas ........................................................................... 311

KŪRYBOS  PASAULY
KNYGOS IR ŽURNALAI
Jurgis Gimbutas — Lietuvos meno istorijos tyrinėjimai
(Paul Rėklaitis: Einführung in die Kunstgeschichtsforsch-
ung des Grossfürstentums Litauen) ..................................................................................  319

J.  V. —  Lietuviai sovietų vergų stovyklose (Kipras Bielinis:
Teroro ir vergijos imperija — Sovietų Rusija) ................................................................. 321


MENAS
Mikas Šileikis — Dail. J. Paukštienės dailės paroda ...................................................... 322
St. Daunys — MŪSŲ tautiniai šokiai ir antroji tautinių šokių šventė ........................ 322

VISUOMENINIS GYVENIMAS
K.   Mockus — Organizaciniai klausimai ......................................................................... 325

PASTABOS
J. Vaitkūnas — Vydūno 1913 m. laiškas Lietuvos Tarybai ............................................ 327
Studijų savaičių sukaktis Europoje ................................................................................... 327
ĮVYKIAI  .................................................................................................................................. 328
Skaityti daugiau...
 
TAUTINĖ PARAPIJA IŠEIVIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS GARŠVA   

PASKAITA II KULTŪROS KONGRESE

Lietuvybės klausimas yra daug platesnis ir gilesnis, nei tai siekia parapijos ribos, jos apimtis ir tikslai. Kai kalbama apie lietuvybės išlaikymą ir ugdymą tik parapijoje, mes tegalime įsileisti tik į labai mažą šio klausimų komplekso dalelę, nes parapijos, kaip tokios, paskirtyje šis reikalas visiškai neegzistuoja. Tačiau tautinis klausimas, kalba ir tautinių grupių saviti reikalai nėra svetimi parapijos veiklai, nes ji, siekdama savo tiesioginio tikslo, turi jieškoti tokių priemonių, kurios atitiktų jos tikslą, būtent, kad ji geriausiais būdais galėtų patarnauti savo parapieciams. Užtat ši tema tesiriboja tiktai išryškinimu, kas yra parapija, kas yra tautinė parapija išeivijoje ir kas sąlygoja lietuvybės išlaikymo bei ugdymo galimybes tautiniu parapijų apimtyje.

1. Parapija — Bažnyčia miniatūroje

Norėdami aiškiau nusakyti parapijos pagrindinius tikslus, mes turime pažvelgti pirmiausiai { pačios Bažnyčios prigimtį ir tikslus, nes parapija yra mažiausioji administracinė ir sielovadinė Bažnyčios dalis. Bažnyčia yra Kristaus įsteigta organizacija, kurios pagrindiniai tikslai yra žmogui pateikti reikalingų tikėjimo tiesų, nurodyti moralinio gyvenimo pradus ir parinkti tinkamiausias priemones gyventi Kristaus numatytais dėsniais. Jos pagrindinės funkcijos — mokyti, vadovauti ir teikti sakramentus. Bažnyčia turi mokyti Evangelijos tiesų, nurodyti kiekvienam laikui, vietai ir aplinkybėms tinkamiausius būdus tomis tiesomis gyventi ir stiprinti paskirą žmogų tomis priemonėmis, kurios yra augščiau laikinumo, kad jis galėtų siekti amžinybės.
Skaityti daugiau...
 
ŽVELGIANT ATGAL PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MYKOLAS VAITKUS   
Turbūt, kiekvienas žmogus, priėjęs 80, ima kaskart dažniau mąstyti: bene tatai jau galutinė siena — atsivers durys — ir pulsiu į Anapus! Ką per savo gyvenimą esu nuveikęs? ir ko vertas tas mano atliktas darbas? Žinoma, ir aš tų minčių neišvengiu.

Ką tad esu savo gyvenime nuveikęs? Žinoma, kaip rašytojas ir neva poetas. O juk gyvenimas buvo nepaprastai ilgas! Gi esu parašęs krūvelę (20 su viršum) knygų. Ir jų vertė, imant kritiškai ir lyginant su tikrai vertingais veikalais, — maža. Kodėl gi tad stojau į tą rašytojo kelią? Argi pat pradžioj nenujaučiau neką tesukursiąs?. . Vai kas gi, pradėdamas rašyt, neturi abejojimų, o vis dėlto rašo!
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MYKOLAS VAITKUS   

UŽTVANKA PRAPLYŠO

Ilgai, ilgai glūdėjo užtvanka —
jausmų kalėjimo baširdė siena. .
Bet štai, žiūrėk — neregima ranka
stebuklo mostu jos pralaužė plieną —

Ir štai, ir štai pavasariniais sriautais,
bangų bangom, pabudusi dvasia
išsiveržė takais dar nekeliautais
dainom, giesmėm, gaivia srove šviesia. .

Kaip nuostabu! Priešybės taip sutapo:
prie seno dainiaus atviros duobės
pražydę gėlės žavų skleidžia kvapą —
ir naktį vėl lakštingala čiulbės. .        
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ ISTORIJA KAIP TAUTINIO AUKLĖJIMO PRIEMONĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. PAULIUKONIS   
PASKAITA II KULTŪROS KONGRESE

Atsibus tėvynės sūnūs,
Didžią praeitį atminę;
Pagimdys vargai galiūnus,
Ugnimi uždegs krūtinę;
Maironis
Pedagoginė lietuvių literatūra visuotinės ir Lietuvos istorijos dėstymo klausimu yra gana skurdi. Kiti mokslo dalykai, ypač lietuvių k. ir matematika, šiuo atžvilgiu turėjo nepalyginamai geresnes sąlygas. Nors Vytauto D. universitete istorijos dėstymo metodika buvo paraleliai skaitoma Humanitarinių Mokslų ir Filosofijos fakultetuose, tačiau istorijos dėstymo metodika, parašyta J. Girčytės - Maksimaitienės, pasirodė tik 1940 metais, prieš pat tautos didžiąją tragediją. Tai gali būti pateisinama ir dėl to, kad tik atsikūrus Lietuvos valstybei, planingai ir objektyviai pradėta tyrinėti lietuvių tautos praeitis. Iki to laiko Lietuvos istorija kitataučių buvo gerokai klastojama, iškraipoma, o lietuvių romantikų perdaug išgirta. Reikėjo atkurti tikrą tautos praeities vaizdą. Tam reikėjo laiko ir kvalifikuotų atsidavusių žmonių, kurių kaip tik tada buvo stoka.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai