Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 Vasaris


TURINYS PDF Spausdinti El. paštas

Andrius Baltinis — Lietuviškosios praeities aktualumas ...................................... 49
Algimantas Mackus — Ištraukos iš "Chapel B"   ................................................. 57
Mykolas Krupavičius — Aleksandras Stulginskis  ................................................ 59
Bronius Bdskys — Gyvybe kaip cheminis procesas .............................................. 68
Jonas Puzinas — Sūduvių problema ........................................................................ 73
A. Pakalniškis — Taip maitinosi mūsų tėvai  .......................................................... 81

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Kun. V. Bagdanavicius — Sutartines veiklos reikalu   .......................................... 87
Kun. dr. P. Celiesius — Amerikos katalikybe  ....................................................... 88
J. Girnius — Kun. dr. J. Vaišnorai 60 metų  ........................................................... 89
St. Meringis — Jadvyga Oškinaitč ......................................................................... 90
A. Matulis — Miré Agnes Miegel  ......................................................................... 90
Alaušius — Pora smulkmenų  .................................................................................. 91
Mūsų buityje  ............................................................................................................ 92

KNYGOS
J. Girnius — Prunskio "Mokslas ir religija" ......................................................... 95
Atsiųsta paminėti  .................................................................................................... 96 

Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKOSIOS PRAEITIES AKTUALUMAS PDF Spausdinti El. paštas


1. Praeities aktualumas gyvenime
Praeities vertė mūsų dienomis labai žema. Dabarties šūkis: būti aktualiu, pasinerti į dabartį, gyventi pagal savo laiko dvasią. Visiems šiems tikslams siekti praeitis atrodo bereikalingas balastas, kuris tik trukdo mums skristi į ateitį, daro šį skridimą lėtesnį, neleidžia pakilti taip aukštai, kaip būtų galima, jei praeities nebūtų. Į ateitį norima skirsti greitai todėl, kad numatoma ten rasti kažką visai nauja, iki šiol dar nepatirtų malonumų bei gyvenimo galimybių, prileidžiant, kad ten viskas bus visai kitaip. Nėra abejonės, kad praeitis, ypač kai kuriais savo pavidalais, iš tiesų gali stipriai trukdyti šį skridimą, būtent, kai praeities našta kartu eina žinojimo^ bei kultūros pavidalu. Žmogui, turinčiam tokią praeities naštą, greit paaiškėja, kad visas šis skridimas į ateitį, paneigiant praeitį, yra labai neišmintingas dalykas jau vien dėl to, kad žmogus negali išsinerti iš savo kailio. Jis turi pripažinti, kad žmonija jau nuo faraonų laikų nėra išradusi nė vieno naujo malonumo, taip kad ir turtingiausiam žmogui moderniausiame krašte netenka šioje srityje patirti nieko naujo, ko nebūtų žmonija žinojusi nuo pat seniausių laikų: tik įpakavimas yra kitoks, o turinys lieka vis tas pats.

Skaityti daugiau...
 
EILERAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas

Antanui Škėmai

Suprasti ne rūsčią malonę gyventi,
bet piktą džiaugsmą numirti.

IŠTRAKOS IŠ CHAPEL B*

Mirtis yra pasenęs ir nuvėsęs
saulėleidis virš Lietuvos gamtovaizdžio:
pavasary saulužė ištekėjo
už svetima kalba prašnekusio mėnulio.
Mirtis yra iškrypėliai malūnai,
už auksiną krintą į žvarbią vėjo pusę:
vidurnakty išslinko mergina
slapta sumalt padienio darbo grūdus.

Mirtis yra fanatiški artojai,
apakęs kraujo sakramentas su žeme:
kaip žvėrys sužeisti pakyla jie iš guolių
ir dūžta atsimušę į cementą vakare.
Mirtis yra į frontą sugrąžinti
pikti ir ciniški kareiviai su medaliais:
į šviesą puolė išbadėjus mergina,
netekus ašarų išverkti savo daliai.

Skaityti daugiau...
 
ALEKSANDRAS STULGINSKIS PDF Spausdinti El. paštas


80 metų amžiaus sukaktis

1. Bendras biografinis žvilgsnis
Šio (vasario) mėn. 26 d. Aleksandrui Stulginskiui sukanka 80 metų. Buvęs Lietuvos respublikos prezidentas drauge yra iš pačių paskutiniųjų Vasario 16 akto signatarų (be jo, gyvųjų tarpe dar liko tik Petras Klimas).

A. Stulginskis gimė 1885 vasario 26 Kutalių k., Kaltinėnų vis., Tauragės aps. Jo tėvai nuomojo ūkelius. Mokėsi Kaltinėnų pradžios mokykloje, Liepojos gimnazijoje ir Žemaičių dvasinėje seminarijoje. Baigęs seminariją, paprašė seminarijos vadovybę atidėti šventimus, kad galėtų galutinai apsispręsti, o tuo tarpu leisti toliau teologijoje gilintis. Seminarijos vadovybei sutikus ir kunigams draugams parėmus, išvyko studijų pagilinimui į Innsbrucko universitetą. Po metų nusprendė likti pasauliečiu, stojo į Hallės agronomijos institutą ir jį baigė 1913 m. Atsisakęs geresnių galimybių Rusijoj, išsirūpino darbą Lietuvoj — buvo paskirtas Trakų apskrityje rajono agronomu. Dar bestudijuodamas, buvo pradėjęs rašinėti ūkinėje spaudoje. Dabar parūpino keletą ūkinių brošiūrų ir 1914-15 m. redagavo "Vienybės" priedą ūkininkams "Viensėdį". Užėjus karui ir besiveržiant vokiečiams nepasitraukė, kaip daugelis, į Rusiją, o liko Lietuvoje. Persikėlė į Vilnių ir ten gyvai įsijungė į visuomeninę veiklą. 1915 m. jis suorganizavo Pedagogikos kursus pradžios mokytojams ruošti ir šiems kursams vadovavo ligi 1919 m. Taip pat jis pirmininkavo ir atgaivintai švietimo draugijai "Rytui". Įtrauktas į komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti, organizavo to komiteto įsigytą daržą (apie 10 ha.) ir jį tvarkė ligi 1919 m. Iš to daržo buvo maistu aprūpinamos mokyklos ir prieglaudos. Kai tik buvo galima leisti spaudą, 1918 m. jis pradėjo leisti ir redaguoti laikraštį "Ūkininką" ir leisti prie to laikraščio kalendorių.

Skaityti daugiau...
 
GYVYBE KAIP CHEMINIS PROCESAS PDF Spausdinti El. paštas

Iš visų pasaulio stebuklų, tur būt, pats didžiausias ir kartu pats paslaptingiausias yra gyvybės fenomenas. Žmogaus pastangos įsiskverbti į gamtos paslaptis, ypač paskutiniojo šimtmečio bėgyje, davė nuostabių rezultatų. Tačiau gyvybė, jos atsiradimas ir mirtis, priklauso prie daugiausiai saugojamų gamtos paslapčių.

Gyvybės reiškinius tiria visa eilė mokslo disciplinų, ir įvairių mokslo šakų požiūris į gyvybę nevisada yra vienodas. Ne tik įvairių mažiau giminingų mokslų, bet taip ir biologijos atskiros šakos į gyvybės problemą eina iš skirtingo taško. Pavyzdžiui, zoologui ar botanikui organinės medžiagos fiziniai bei cheminiai tyrimai turės maža reikšmės, jei jie neapims viso organizmo arba nestudijuos visos organizmų šeimos. Priešingai, biochemikui ląstelės atskirose struktūrose cheminių reakcijų vyksmas bus pats svarbiausias gyvybės poreiškis. Be abejo, kiekviena mokslo disciplina, prie gyvybės problemos prieidama iš skirtingos perspektyvos, sustato ir sprendžia skirtingas lygtis, todėl ir tų lygčių sprendimai nevisada duodasi suvedami į vieną bendrą atsakymą. Tas tik parodo, kad viena kuria disciplina arba vienu kuriuo metodu yra neįmanoma gyvybės proceso nusakyti, kad vienu metu tėra galima kalbėti tik apie vieną kurį gyvybės aspektą.

 

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai