Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4 Balandis


EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
DAINUOK, BROLI, SAVO LIKIMĄ

A. M.


Prieš didžiąją išpažintį,
prieš saulės užtemimą
tirpsta altoriuj vaškiniai angelo sparnai,
tirpsta vaškinės angelo akys —
o languose supasi stiklinės mano seserys,
languose eina, žaltį nešdami, broliai.
Skaityti daugiau...
 
KRISTAUS PRASMĖ ALEKSANDRO BLOKO POEMOJE "DVYLIKA" PDF Spausdinti El. paštas


1
Vakaram Al. Blokas (18801921) yra žymiai mažiau pažįstamas negu kiti rusų simbolistai, sakysime: Andrius Belyj, Viačeslavas Ivanovas arba Dmitras Merežkovskis. Stipriai lyrinis jo poezijos pobūdis, didelis jo kalbos muzikalumas, į vos suvokiamus prasmenis įvilktas jo eilėraščių turinys yra kliūtys, kurios Vakarų žmogui darosi beveik neįveikiamos, užtverdamos jam kelią į šio didžio poeto veikalus. Todėl tik dvi trumpos Al. Bloko poemėlės yra Vakarų Europoje kiek žinomesnės, būtent: "Skitai" ir "Dvylika". Abi jos parašytos tomis pačiomis 1918 metų sausio mėnesio dienomis, tačiau jos esmingai skiriasi viena nuo kitos.

"Skitų" tema — tai sena nesantaika tarp Rytų ir Vakarų. Al. Blokas mėgina šiuo eilėraščiu kviesti Rytus ir Vakarus paduoti vienas kitam ranką ir susėsti prie bendro stalo "džiugiai broliškai puotai".1 Rusija galinti būti tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių, nes ji suprantanti tiek "prancūziškąjį proto aštrumą", tiek "tamsų vokiškąjį genijų"; ji pažįstanti visa: "Paryžiaus gatvių pragarą ir Venecijos vandenų vėsą, — Italijos citrinų kvapsnį ir Kolno fabrikų dūmus" (1,454); ji žiūrinti į Europą "su neapykanta, kartu tačiau ir su meile" (I, 454). Jeigu tačiau, sako Blokas, Vakarai šio "barbariškos lyros" (1,455) kvietimo nepaklausytų, tada Rusija atsuksianti savo "aziatišką snukį (roža)" (1,454) į Europą, sunaikinsianti jos miestus ir jos bažnyčiose šersianti savo arklius (I, 455). Tai esąs, pasak Bloko, paskutinis kartas, kada Rusija draugiškai prabylanti į Vakarus. Senasis pasaulis turįs tai suprasti ir šį kvietimą priimti. — Galimas daiktas, kad "Skitai" yra pranašiškas eilėraštis, kaip jį aiškina N. Berdiajevas; galimas daiktas, kad Vakarai iš tikro praleido paskutinę progą susėsti su Rusija už vieno stalo ir broliškai susitarti; kaip poetinis kūrinys tačiau jis neturi jokio simbolinio turinio. Jis išsisemia kultūriškai politinės kovos šūkiu, atremtu į Rytų pirmenybę, kurią jie semia iš dar neišeikvotos barbariškos energijos.
Skaityti daugiau...
 
TYLIOJI AR RACIONALIOJI REVOLIUCIJA? PDF Spausdinti El. paštas

Laiškas iš Montrealio

Dar, rodos, taip neseniai suplevėsavo virš Kanados parlamento nauja, vienybę simbolizuojanti klevo lapelio vėliava, ir ekstremistai buvo kažkaip apsiraminę. O štai laikraščiai vėl skelbia naują krizę. Kas be ko. Kanada jų turėjusi nemažai savo palaidame (tik nesupraskit blogai) beveik šimtamečiame amžely. Tik dabartinis priepuolis galįs būti jai paskutiniu, prieš elegantiškai užmerkiant akis.

Tokiu aliarmuojančiu tonu pasveikino balsai tik ką pasirodžiusį š. m. vasario 25 d. Kanados Karališkosios Komisijos tautinėm ir kultūrinėm problemom tirti raportą (Canada Commission royale d'enqête sur les problèmes du billinguisme et du biculturalisme au Canada. Rapport préliminaire. Ottawa, Imprimeur de la Reine, 1965). Sutrumpintai šis raportas vadinamas B and B arba Laurendeau  Dunton komisijos raportas. Faktiškai šis raportas tėra vien įvadinis, parengiąs dirvą kitiems, labiau studijiniams, daugiau atvaizduojąs bendrą atmosferą, kurioj praėjo pirmieji apklausinėjimai.

Skaityti daugiau...
 
ŠV. ANTANO GIMNAZIJA LIETUVIŠKUOJU ŽVILGIU PDF Spausdinti El. paštas


Mėgstame rūpintis tais dalykais, kur lengvai galime kaltinti kitus. Bet labai lengvai užmirštame tuos dalykus, kur visa atsakomybė mums patiems krinta. Tačiau, kur patys beveik nieko negalime padaryti, ten ir visas rūpestis lieka tik bergždžia aimana. Tikras rūpestis visų pirma kreipiasi j tai, ką patys galime padaryti. Toks rūpestis nuo aimanų veda j ryžtį: ką galime padaryti, tą ir reikia vykdyti.

Visi gerai matome, kad šeštadienių mokyklų nepakanka mūsų jaunimui lietuviškai išauklėti. Tik taip pat visi gerai žinome, kad sukurti savas mokyklas svetur sunkiai įmanoma. Vertindami lietuviškąjį jaunimo auklėjimą, remiame Vasario 16 gimnazijos išlaikymą. Bet ar tik Vokietijos lietuvių jaunimui reikia savos gimnazijos? Ar nemažiau jos reikia ir šio krašto, JAV, lietuvių jaunimui? Nėra abejonės.
Skaityti daugiau...
 
KUN. ALFONSAS LIPNIŪNAS PDF Spausdinti El. paštas
"Ir mirė jis kaip įkalintas apaštalas"

Visuomenes veikėjas vienu atžvilgiu panašus į scenos menininką (aktorių, dainininką ar muzikos atlikėją) : kol gyvas, jis visų akyse, apsuptas žmonių, bet miręs greit užmirštamas, nes sparčiai išretėja ir tie, kurių tarpe jis veikė. Visuomeninė veikla savotiškai vyksta taip pat scenoje, kaip ir teatrinė kūryba.

Scenos kūryba yra pati betarpiškiausia, bet ir pati efemeriškiausia. Pati betarpiškiausia, nes ji vyksta "scenoje" — prieš žiūrovų akis, juos tiesiog pagaudama ir uždegdama. Pati efemeriškiausia dėl to, kad ji iš esmės yra vienkartiška. momentiška. žiūrovų aplodismentai tikra prasme skelbia spektaklio pabaigą. Reikia jų scenos menininkams užmiršdinti, kad visa, kas sukurta, tuo pačiu momentu neriasi praeitin, kurią išlaiko tik atmintis (tokia užmarši!). Todėl ir teisinga, kad garbė suptų visus, kurių kūrybinė egzistencija vyksta lyg meteoriniu švitėjimu. Tai tragiškiausia garbė — būti šio momento žvaigždėmis, bet žinoti savo meteorini likimą, kad esama žvaigždėmis tik gyvenamą momentą.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai