Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
5 Gegužė


EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
RYTAS
Visi daiktai duria.
Pakelk
žolę,
žiedą, sviedinį.
Vaikai įaugo į debesis.
Šauna
raudonais pistoletais. Ar
mama sugrįžo namo?

Taip, džiaugsmo
atspalvis per aštrus
sviediny — ir tamprumas
tarp šviesos ir šešėlio per
didelis.

Mirtis įeina per stogą. Ar
nežinojai?
Visi daiktai žeidžia:
Užskleisk, Užrakink duris.
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Andrius Sietynas — Dante  193
Dante Alighieri — La vita nuova (verte Kostas Rauda)         197
Feliksas Jucevičius — Medžiagos samprata fizikos ir metafizikos šviesoje    200
Danguole Sadūnaitė — Kai tu arti manęs, Kai išeisiu, Rytas, MŪSŲ
kaimynas Dievas (eil.)         210

Antanas Sužiedėlis — Kaltes sąvoka psichinio sutrikimo sampratoje        212
Vytautas Volertas — Lietuvybės rūpestis ir katalikų institucijos         217

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Alaušius — Tyla neišsprendžia klausimų         221
P. Celiešius — Marialogijos problema         223
B. Ciplijauskaitė — Šių dienų teatras Ispanijoje         224
Urv. — Miré Pop—tegyvuoja Op!         226
J. Kojelis — Vasario 16 minėjimai JAV kongrese         227
Atvirybe laikui, ištikimybe idealui         228
Mūsų buityje            229

KNYGOS
J. Girnius — Stasio Ylos veikalai         233
J. Gimbutas — Pasakojimai apie žemaičių kryžius ir koplytėles         238
L. Galinis — D. Brazytės debiutas vaikų literatūroj         239
Atsiųsta paminėti            240
Skaityti daugiau...
 
DANTE PDF Spausdinti El. paštas

Portreto eskizas

 


Šių metų gegužės mėn. sueina 700 metų nuo didžiojo italų poeto Dante Alighieri gimimo. Nežiūrint tirštos septynių šimtmečių miglos, skiriančios mus nuo jo gyvenamojo laiko, Dantė ir šiandien tebėra stebėtinai jaunas, aktualus, gyvas; tebėra skaitomas, komentuojamas ir maža ką teturi bendro su tūlomis praeities didybėmis, kurios iškilmingai atkasamos vienai sukaktuvių dienai ir vėl užmirštamos sekančiam šimtui metų. Dantės nepraeinančio aktualumo šaknys glūdi tame, kad jis gyvas būdamas savo intelektualinėje veikloje mažai tesirūpino laikinio plano klausimais, bet amžinaisiais, iškeliančiais virš laiko ir reikalaujančiais iškilti, kai tuo tarpu praktinėje bei pojūtinėje plotmėje intensyviai išgyveno visus kasdienybės negandus bei džiaugsmus: mylėjo, neapkentė, bijojo, troško garbės, kovojo. Prieš pasaulį Dantė stovėjo atviras, nuogas ir betarpiškas. Todėl jo kūryba, savo betarpiškumu bei nuogumu primenanti žmogaus kūno betarpiškumą, ir šiandien tebepulsuoja kiekvienos prabėgančios dienos aistra. Papuošalai išeina iš mados; kūnai — niekuomet.
Skaityti daugiau...
 
LA VITA NUOVA PDF Spausdinti El. paštas
I
Šioje mano atminties knygos dalyje, iki kurios maža tebūtų ką skaityti, yra rubrika, kuri sako: Incipit vita nova.1 Po šia rubrika randu žodžius, kuriuos norėčiau perrašyti šioje knygelėje; jei ne visus, tai mažiausia bent jų prasmę.

II
Jau devynis kartus nuo mano gimimo šviesos dangus besisukdamas buvo pasiekęs beveik tą patį tašką, kuomet mano akys pirmą kartą išvydo šlovingąją sielos Damą, vadinamą Beatriče daugelio tų, kurie nežinojo, kaip ją pavadinti.2 Jinai jau buvo išgyvenusi tiek laiko, kiek reikėjo žvaigždėtam dangui pasistumti į rytus per vieną dvyliktąją laipsnio,3 tad aš ją pirmą kartą pamačiau netoli jos devintųjų metų pradžios ir mano devintųjų pabaigos. Ji man pasirodė nepaprastai kilniu, kukliu ir padoriu kraujo raudonumo apdaru, sujuostu ir išdabintu jaunam jos amžiui pritinkančiu būdu. Tikrai sakau, jog tą akimirką gyvybės dvasia, gyvenanti slapčiausiame širdies kambaryje, pradėjo taip smarkiai drebėti, jog kiekvienas menkiausias plastelėjimas šiurpulingai liudijo jos esimą, ir drebėdama ji taip prabilo: Ecce Deus fortior me qui veniens dominabitur mihi.11 Tą akimirką gyvuliškumo dvasia, gyvenanti aukštajame kambaryje, į kurį visos pojūčių dvasios suneša savo patirtis, su nuostaba ėmė žavėtis ir, kreipdamasi ypač į regėjimo dvasias, tarė šiuos žodžius: Apparuit iam beatitudo vestra.5 Tą akimirką prigimties dvasia, gyvenanti toje dalyje, kurioje suteikiamas mums maistas, pradėjo verkti ir verkdama šitaip kalbėjo: Heu, miser, quia frequenter impeditus ero deinceps.6 Ir aš sakau, kad nuo to laiko Amūras viešpatavo mano sieloje, kuri tuoj pat buvo jam pažadėta, ir mano vaizduotės jam suteikta galia pamažu taip užvaldė mane, jog aš turėjau tenkinti visus jo įgeidžius. Dažnai jis man įsakydavo surasti tą jaunutį angelą,7 ir aš vaikystėje kiek kartų eidavau ieškoti jos ir rasdavau ją tokią pagirtiną ir kilnią, jog iš tikrųjų būtų buvę galima apie ją kalbėti šiais Homero žodžiais: Ji neatrodė esanti mirtingo žmogaus, bet Dievo duktė.8 Nors jos paveikslas, su kuriuo aš niekuomet nesiskirdavau, buvo Amūro viešpatavimo manyje laidas, jis buvo toks kilnus ir doras, jog niekad neleido Amūrui manęs valdyti, nepaisant ištikimų proto patarimų, į kuriuos naudinga buvo šiuose reikaluose atsižvelgti. Bet kadangi ilgesnis kalbėjimas apie aistras bei jaunuoliškus veiksmus gali pasirodyti tik fantazija, aš visa tai paliksiu, ir, praleisdamas daugelį dalykų, kuriuos būtų galima paimti iš to paties pavyzdžio, kaip ir šiuos, eisiu prie žodžių, užrašytų didesniuose mano atminties knygos perskyrimuose.
Skaityti daugiau...
 
MEDŽIAGOS SAMPRATA fizikos ir metafizikos šviesoje PDF Spausdinti El. paštas
There are more things in heaven and earth, Horatio,
Than are dreamt oį in your philosophy.
Shakespeare, Hamlet


1
Amžių bėgyje sutinkame nemaža mąstytojų, besidominčių medžiaga, bet retas iš jų pajėgė savo mintis susistematizuoti. Nei epikuriečių, nei enciklopedistų, kaip Diderot'o ir Helvetijaus, nei XIX a. scientistų, kaip Haeckelio ir Le Dantec'o samprotavimai apie ją negali būti laikomi medžiagos filosofija. Mes galime drąsiau kalbėti tik apie Aristotelio medžiagos filosofiją, kurios pagrindą sudaro hilemorfizmas, marksistinę materijos filosofiją, vadinamą dar dialektiniu materializmu, ir gal Bertrand Russellio medžiagos filosofiją, kurią jis išplėtojo veikale "The Analysis of Matter". Tačiau medžiagos filosofijos reikšmingiausi kūrėjai, bent mūsų dienomis, yra fizikai. Planckas, Einšteinas, Heisenbergas, Schroedingeris, de Broglie, Bohras, Eddingtonas daugiau prisidėjo prie medžiagos dabartinės sampratos suformavimo, negu visi filosofai sudėjus kartu. Iš tikrųjų, šių dienų medžiagos filosofija yra fizikos filosofija. Ji remiasi bandymais ir matematine logika, o ne metafizinėmis kategorijomis.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai