Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
6 Birželis


JŪRAGIO "TOLIMIEJI MIRAŽAI" PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Almis Jūragis: TOLIMIEJI MIRAŽAI. Išleido Gintaras. Sidney, 1964. 142 psl. Kaina 15 šilingų.

Tarp kitų geografinių vardų į lietuvių literatūros puslapius įžengė ir tolimoji Australija. Viena, tenai pateko būrelis mūsų rašytojų — Pulgis Andriušis, Vincas Kazokas, Julija Švabaitė, Alfonsas Gricius ir keletas kitų. Pora iš jų jau spėjo ir išsikelti iš kengūrų žemės, šia proga tektų priminti, kad Australijoje netrūksta ir kitų lietuvių menininkų. Mūsų grafikai užėmė tenai pirmaujančias vietas. Antra, kai kurių mūsų poetų lyrikoje (J. švabaitės, A. Griciaus) australiškasis pasaulis, — gamta, žemė, egzotika, nostalgija, — įneša naują toną į lietuviškosios poezijos lapus.
Juozas Almis Jūragis savo dėmesį sutelkė į kitą horizontą, kurį sudaro, tariant jo paties žodžiais, "tėvynė, namai, pirma meilė ... miestai, žmonės, gimtoji šalis" (p. 7). Autorius vis grįžta į savo žemę. Dainuoja jos grožį, kovas ir nusikelia nėt į tolimos praeities laikus. Todėl čia rasime patriotinės lyrikos. Pasitaiko ir religinių posmų.
Skaityti daugiau...
 
KELTI LIETUVOS BYLĄ JUNGTINĖSE TAUTOSE? PDF Spausdinti El. paštas
Į Laisvę" žurnalas 1961 gruodžio numeryje (nr. 2764) rašė: "Kuchel  Lipscomb rezoliucija ir kova už jos pravedimą sudarė paskatą veiksniams susimąstyti ir pajudėti. Vieni jau daro konkrečius ėjimus, kiti dar skardenasi judėsią. Rezoliucija nurodė ir judėjimo kryptį — Jungtines Tautas".

šiandien turime įrodymų, kad rezoliucijų sąjūdžio iniciatorių 1961. 1.14 parinktoji kryptis buvo teisinga: už Lietuvos bylos kėlimą Jungtinėse Tautose formaliai jau pasisakė visi veiksniai. Labai aiškiai Jungtines Tautas akcentavo š. m. balandžio 1112 Vašingtone įvykusi veiksnių konferencija, kurioje buvo atstovaujami Lietuvos diplomatai, VLIKas, Lietuvių Bendruomenė, Lietuvos Laisvės Komitetas ir ALTa.

Kaip ir kodėl kilo ši avangardinė idėja, kurios realizavimo prasmė kai kuriems centrinių laisvinimo postų žmonėms išryškėjo tik po 4 metų?

Rezoliucijų sąjūdžio istorijai rašyti laikas dar neatėjo, nors medžiagos surinkta daug ir įdomios. Sąjūdis šiuo metu pats savo istoriją dar tebekuria. Palikus istorijai tarti sprendžiamąjį žodį, verta trumpai susipažinti su rezoliucijų sąjūdžio kilme, užsibrėžtais tikslais, pasirinktomis priemonėmis ir tikslų realizavimo galimybėmis.
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Laisves, ne "liberalizacijos"! ...................................... 241
Sesuo M. Antanina, F.M.M. — 6 eilėraščiai ............................................ 245
Stasys Lozoraitis — Vakarų pergalės tamsioji pusė ................................ 247
Vytautas Vardys — Sovietinio kolonializmo 25 metai ............................. 249
L. S. Senghor — Taikos malda ir kt. eil. (vertė P. Gaučys)  .................... 258
Dr. Pr. Skardžius — Lietuvių kalbos kirčiavimo senumas ........................260
Nele Mazalaite — Žinia ............................................................................. 265

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
J. Girnius — Dvi išskirtinės sukaktys  ..................................................... 269
Antanas Gustaitis — Mintim į Kazj Borutą sugrįžtant  .............................270
Juozas Kojelis — Kelti Lietuvos bylą Jungtinėse Tautose?  ................... 272
A. Liulevičius — Amerikos studentai bruzda ............................................ 274.
P. Gaučys — Leopold Sedar Senghor ........................................................ 275
Mūsų buityje ............................................................................................... 276


KNYGOS
Dr. Tomas Žiūraitis, O.P. — Tarptautiniuose kūrybos baruose .............. 279
Aug. R. — Jūragio "Tolimieji miražai" ..................................................... 282
Urv. Atkreipiant dėmesį  ............................................................................ 282
Atsiųsta paminėti ........................................................................................ 283
Skaityti daugiau...
 
LAISVĖS, NE "LIBERALIZACIJOS PDF Spausdinti El. paštas

1.
Prieš 25 metus, 1940 birželio mėnesį, Sovietų Sąjunga sulaužė savo pasirašytas nepuolimo sutartis, pasiuntė Raudonąją armiją okupuoti Pabaltijo kraštų ir šiuo agresijos aktu užgniaužė Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių nepriklausomybę. Kai pirmasis pasaulinis karas baigėsi pavergtųjų tautų išlaisvinimu, tai antrasis — ištisai eilei tų pačių tautų vėl išplėšė laisvę. Nors ir antrąjį pasaulinį karą laimėjo Vakarų demokratijos, jį vedusios tuo pačiu tautų laisvės principu, bet galutinai visą šio karo prasmę sutrypė Sovietų Sąjunga, jį išnaudojusi rusų komunistinio imperializmo ekspansijai. Šiame pat numeryje ministras St. Lozoraitis savo straipsnyje taikliai išskrodžia "Vakarų pergalės tamsiąją pusę" — Rytų ir Vidurio Europos pasmerkimą sovietinei vergijai. Iš tiesų, ironiška "pergalė"!

Ne "sukaktiškai" prisimename, kad šį mėnesį sukanka 25 metai nuo Lietuvos nepriklausomybės užgniaužimo. Laisvės išplėšimo niekada negalima užmiršti: jis visą laiką lieka gyva žaizda. Tautos pavergimas pats prisimena visas dienas, nes vienaip ar antraip jis apsprendė ir mūsų kiekvieno asmeninį likimą. Okupacinis režimas kasdien lietuviui savame krašte primena vergo dalią. Svetimuose kraštuose džiaugiamės laisve, bet kasdien jaučiame, jog tai yra svetima laisvė, kurioj sunku savimi pačiais likti. Vienur ar kitur laisvas lietuviškasis skleidimasis yra gniaužiamas (vienur — okupacinės priespaudos, kitur — svetimos aplinkos). Todėl ir nereikia jokių sukaktinių datų priminti, kad tautai išplėšta laisvė. Tai kasdien primena mūsų pačių likiminė dalia. Išplėšiant laisvę tautai, ji išplėšiama ir visiems jos nariams. Kaip tik tokioje nelemtyje akivaizdžiai prasiregi, kad tauta nėra tik anapus mūsų kažkur pakibusi abstrakcija, o visus mus gaubianti ir nešanti tikrovė.
Tik laisvoje tautoje ir mes patys galime būti tikrai laisvi.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
AUŠRINĖ

Kas rytmetis aušra atplaukia tykiai
(Nors ir nepastebi jos aklos žemės šviesos,
Pamiršusios užmerkt akis),
Šilkinėm savo burėm uždengia žvaigždes
Ir irias miglomis banguojančiais kalnais.

Ateik, ateik! Sušunka dienai
Mažas pilkas paukštis, išskleisdamas sparnus,
Lyg bundančias viltis,
Be ryžto dar panirt į sidabrinį ryto vėją,
Ir jo balselį atliepia maži aidai
Ir tūkstančiai šilkinių medžių.

Tada aušra, ištiesusi rankas ant savo balto laivo,
Atskleidžia uždangas staiga sužibusias ugnim ir
gintaru —

Pabunda visos paukščių akys,
Užgieda lyg varpai auksinių medžių lapai,
Suvirpa baltos miglų bangos,
Ir įžengia į savo skambančius pasaulio rūmus
Skaisti dienos valdovė — Saulė.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai