Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
7 Rugsėjis


TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Kun. V. Cukuras — Pasauliečių atsakomybė Bažnyčioje ................................................... 285
Leonardas Andriekus — Karalius Mindaugas (eil.) ............................................................ 291
Juozas Jakštas — V. T. Pašutos naujoviškas Lietuvos valstybės pradžios aiškinimas  ... 295
Vladas Jakubėnas   —   Verdi "Requiem", Br. Markaičio "Vilniaus Varpai" ................. 305
Marius Katiliškis — Seržantas X   ....................................................................................... 312

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
V. Skrupskelytė — Septintasis Ateitininkų Federacijos kongresas  .................................. 317
Antanas Gustaitis — Mariaus Katiliškio penkios dešimtys ................................................321
Telesforas Valius — Pranas Domšaitis — 85 metų sukaktuvininkas .................................322
V. Čižiūnas — Laiškas dėl katalikų už katalikų .................................................................. 322
Mūsų buityje .......................................................................................................................... 324


KNYGOS
Dr. J. Grinius — Antano Jasmanto "Gruodas".................................................................... 329
Atsiųsta paminėti ................................................................................................................... 332
Skaityti daugiau...
 
PASAULIEČIŲ ATSAKOMYBĖ BAŽNYČIOJE PDF Spausdinti El. paštas

Vatikano II susirinkimo trečiosios sesijos gale paskelbtoji konstitucija apie Bažnyčios prigimti visą ketvirtąjį skyrių paskiria tikinčiojo pasauliečio sampratos atskleidimui ir jo ypatingos misijos šias laikais iškėlimui. Jau pačiame pirmai ame paragrafe aiškiai apibrėžta, kad visi tikintieji per krikštą tampa vienas kūnas su Kristumi, pilnateisiai Dievo tautosBažnyčios nariai. "Kas specifiškai pasauliečius išskiria nuo kitų luomų Bažnyčioje, tai jų pasaulinė prigimtis. Pasauliečiai siekia Dievo karalystės įgyvendinimo ypatingu, tik jiems būdingu pašaukimu — aktyviai įsijungti į laikinosios (žemiškosios) tikrovės uždavinius ir stengtis juos taip atlikti, kad viskas atitiktų Dievo planą. Jie gyvena pasaulyje savo profesinio darbo rėmuose, jų gyvenimas vystosi kasdieninio šeimos ir socialinio gyvenimo aplinkybėse. Todėl jie yra pašaukti būti tuo raugu, kuris siekia pasaulį pašventinti iš vidaus, išeinant iš konkrečios kiekvieno jų darbo situacijos" (cituojama iš neoficialaus teksto, anglu kalba 1965 vasario mėn. paskelbto NCWC leidinyje "Council Daybook"). Pereidama prie pasauliečių apaštalavimo  ir  jų  dvasinės  misijos aptarimo, minėtoji konstitucija tęsia: "PasaulieBių apaštalavimas yra dalyvavimas pačios Bažnyčios atperkamosios misijos darbe . . . Todėl kiekvienas pasaulietis, jam suteiktų dovanų dėk.i, visuotinojoje Bažnyčios misijoje atsistoja sykiu kaip liudytojas ir kaip josios įrankis 'pagal jam Kristaus suteiktą dovanų saiką' (Efez. 4, 7)". Toliau konstitucija įsakmiai ragina dvasios vadus: "Kadangi savo išsilavinimu ir pasiruošimu pasauliečiai yra ypač kompetetingi pasauliniuose dalykuose, tebūnie jiems leista savo techniniais sugebėjimais ir aukšta kultūra aktyviai įsijungti į visuotinę civilizacijos pažangą, kad šituo būdu būtų geriau pasitarnauta visuotinei žmonių gerovei pagal Kūrėjo planą Jo žodžio šviesoje". Dvasiškiai privalo aiškiai pripažinti pasauliečių asmeninę vertę (dignitas) ir jų atsakomybę Bažnyčios gyvenime. Kad pasauliečiai galėtų šitą savo misiją sėkmingai įvykdyti, jie ne tik turi būti aprūpinami visomis reikalingomis dvasinėmis gėrybėmis (skelbiant jiems Dievo žodį ir teikiant sakramentus), bet ir visapusiškai remiami: reikia pasauliečiams suteikti teisę atvirai reikšti savo norus, pageidavimus "su Dievo vaikams būdinga laisve ir pasitikėjimu". Kai iškyla svarbus reikalas, kur tik pasaulietis yra tikrai kompetetingas klausimui spręsti, konstitucija pabrėžia, pasauliečiui "ne tik leista, bet dargi jis privalo pareikšti savo nuomonę tuose dalykuose, kurie vienaip ar kitaip turi ryšio su Bažnyčios gerove". Konstitucija nurodo, kad šitokiais atvejais pasauliečiai savo nuomonę, pageidavimus, pasiūlymus pareikštų per tam tikrus organus. Tų organų nei struktūra, nei funkcijos konkrečiai nenusakytos, tačiau reikia manyti, kad tai bus kažkas pastovaus, autoritetingo ir veiksmingo, įgalinančio pasauliečius ir hierarchijos atstovus palaikyti nuoširdų ir laisvą pokalbį, tarnaujantį bendrajai Bažnyčios misijai moderniajame pasaulyje.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
KARALIUS MINDAUGAS

Pateptas Lietuvos karaliumi
Šventais aliejais,
Gavau karalijos diademą.
Mindaugas



LIVONIJAI

Už ką tokia skaudi lemtis:
Vadinti priešą bičiuliu,
Bičiulį — priešu!
Ar gali kam
Iškeltuose į dangų kalavijuose
Vaidintis meilė?

Livonija, Livonija,
Tu niekad nepajausi,
Kaip baisiai dega sužeista širdis!
Grėsmingų amžių angoje
Man tavo neteisybes lemta
Laikyt balzamo versmėmis.

Už vieną šventinto vandens lašelį
Tu kėsinies
Į mano jūrą, ežerus, upes . . .
Lyg nematytum, jog tame lašelyje
Nuskendus artimųjų meilė
Išplūdo kruvinu kerštu.

Prie Dauguvos bei Nemuno
Ant iškeltų į dangų kalavijų
Pasvirusi mirties grėsmė,
Ir Vorutos pily
Budėjimų naktim
Baugu man savo žingsnių.
Skaityti daugiau...
 
Y. T. PASUTOS NAUJOVIŠKAS LIETUVOS VALSTYBES PRADŽIOS AIŠKINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
1. V. T. Pašutos vieta rusiškoje Lietuvos istoriografijoje
"Tos žemės, kurios teko Lietuvai, atsidūrė kitokioje padėtyje. (Autorius kalba apie HaličoVolinijos kunigaikštijos žemes, tekusias Lenkijai ir Lietuvai, ir čia pat nurodo skirtingą tų žemių likimą kiekvienoje valstybėje). Nukariauta Rusia paėmė į nelaisvę nukariautoją Lietuvą — įveikė aukštesnė Rusios kultūra. Rusų kalba, rusų teisė rado sau vietą Lietuvoje. Lietuva ne tik nematė reikalo keisti rusišką senovę, bet demonstratyviškai ne kartą skelbė įstatymo žodžiu pageidavimą ją išlaikyti". (B. D. Grekov, Krestjane na Rusi do XVII v. 1946, 258 p.). Šiais žodžiais sovietinis istorikas B. D. Grekovas išreiškė, gali sakyti, tradicinę rusų istorikų pažiūrą į Lietuvos praeitį. Pagal juos Lietuvos istorija nebuvo savaimingas subjektas, ir lietuvių tauta ne pati praeityje sau gyvenimą kūrė. Ji kūrė jį, įsiterpdama į rusų tautą, ir ilgainiui liko šios pastarosios lyg nuslopinta. Lietuvių tauta pasidarė tarsi istorinis objektas rusų tautos dalies — vakarinės Rusijos, kaip rusiški Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kraštai imti vadinti.
Skaityti daugiau...
 
VERDI "REQUIEM", BR. MARKAIČIO "VILNIAUS VARPAI" PDF Spausdinti El. paštas
(Šio sezono Čikagos Lietuvių Operos pastatymas)

Čikagos Lietuvių Opera yra kolektyvas, kuris Čikagos tautinių grupių tarpe sudaro reiškinį, neturintį sau paralelaus: joks kitas kolektyvas nėra pastatęs kasmet po pasaulinę repertua-rinę operą, dainuojamą savo gimtąja kalba ir įvykdomą lygiu, kuris mažai tesiskiria nuo profesinio. Šių metų sezone Čikagos Lietuvių Operos kolektyvas nepastatė operos, bet pasirinko operinio pobūdžio G. Verdi "Requiem". Genialusis operų kompozitorius įdėjo tauraus įkvėpimo į šį veikalą, tačiau ir šioje gedulingoje oratorijoje G. Verdi pasiliko pats savimi: jo žymiųjų operų, ypač "Aidos" ir "Otelio", atgarsiai čia jaučiami. Gausu dramatinių efektų, ypač "Dies irae", "Sanctus" ir "Libera me" dalyse; dėkingu, plačiu "bei canto" parašytos solistų kvarteto partijos. Kur reikalinga, Verdi parodo šiaip jo muzikai mažiau tipingą, bet tikrai meistrišką polifonijos valdymą; viską palaiko efektingai orkes-truotas simfoninis orkestras; jo sąstatas artimas prie normalaus, tik su kai kuriais savotiškumais: pagausinti žemi instrumentai — užuot dviejų ar trijų, vartojami perdėm keturi fagotai ("bassoons"); vietoj dviejų ar trijų triūbų yra keturios orkestre, o dar keturios už scenos. Visuma išmarginta didelio efektingumo dramatiniais pakilimais ir taip pat melodingomis lyrinėmis solistų arijomis. Verdi "Requiem" priklauso prie pirmaeilių šios rūšies veikalų, tačiau jis vertinamas nevieningai; jam prikišamas operinis stilius bei efektų gausumas, ir jis priešpastatomas daug tauresniam W. A. Mozarto "Requiem".
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai