Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
8 Spalis


Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LIU CHI   
Kareivis žmonai

Sudie!
Nežino niekas
Gimimo nei mirties.
Bet jeigu kartais
Turėčiau iškeliauti prie Geltonojo Šaltinio,
Mano dvasia būtų rami,
Nes aš žinau,
Kad visados budėsi
Prie mūsų sūnaus lopšio.
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Vaišnora, M.I.C. — Mysterium Fidei ............................................................. 333
Vladas Šlaitas — Eilėraščiai ........................................................................................ 341
Raphael Sealey — Romėnų istorijos politiniai bruožai .............................................. 343
Vytautas A. Jonynas — Kanados tautinės mažumos—bejėgė trečioji jėga  ............  351
Liu Chi — Eilėraščiai (vertė Kostas Rauda) .............................................................. 354

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Antanas Maceina — Trys klausimai dvasiškijai ........................................................ 355
Vyt. Sirvydas — Lietuva amerikiečiuose I pasaulinio karo metu ............................. 359
A. Jurkus — Galilėjas ir dinamikos mokslo raida  ..................................................... 361
Alf. Šešplaukis — Dantė ir Lietuva  ..........................................................................  363
Benvenutas Ramanauskas, O.F.M., — Dantės ryšys su šv. Pranciškumi ............... 366
L. A. — St. Catharines Pranciškonų vienuolynas—šio Aidų numerio leidėjas ......... 366
Mūsų buityje ................................................................................................................. 367


KNYGOS
Antanas Kučas — Lietuvos miškai XVI a ...................................................................370
Atsiųsta paminėti  ......................................................................................................... 372
Skaityti daugiau...
 
MYSTERIUM FIDEI Nauja Pop. Povilo VI enciklika PDF Spausdinti El. paštas


Prieš pat Vatikano II Susirinkimo ketvirtosios sesijos pradžią, 1965.IX.3 data, popiežius Povilas VI išleido naują encikliką, kuri prasideda žodžiais Mysterium Fidei (Tikėjimo Paslaptis), apie "Eucharistijos mokslą ir kultą".

Šios enciklikos pasirodymas prieš pat Susirinkimo paskutinės sesijos pradžią, be abejonės, turės nors ir netiesioginės įtakos tiems Susirinkimo Tėvams, kurie jau perdaug uoliai ėmėsi "aggiornamento". Naujas vėjas, papūtęs iš Susirinkimo, daugelį tiesiog apsvaigino. Jei palyginsime pvz. Susirinkimo sprendimus liturgijos atnaujinimo srityje su praktika, matysime, koks yra didelis skirtumas tarp Susirinkimo blaivių ir nuosaikių nutarimų ir tiesiog skandalingos praktikos kai kuriuose kraštuose, ypač Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje. Ką Susirinkimas tik "leido", praktikoje kai kurių kunigų neprotingu uolumu virto "privaloma". O kai kuriais atvejais nesivaržyta laužyti ir įstatymus. Bažnyčios teisės kanonai (1296 ir 1302) įpareigoja kunigus saugoti ir išlaikyti šventintus bažnyčios daiktus, o civiliniai įstatymai daugelyje kraštų klebonus laiko tik bažnyčios turto saugotojais, o ne savininkais. Tačiau kai kurių kraštų liturginės komisijos buvo priverstos konstatuoti, kad "pastaraimetais daugybė mažesnių bažnyčių yra išvalytos nuo meno kūrinių". Iš bažnyčių, keičiant altorių (atgręžiant jį į žmones), daug kur išmesta visa tai, ką per ilgus amžius žmonių pamaldumas ir pagarba Švč. Sakramentui gražiausio sukūrė. Todėl senienų krautuvės ir rinkos yra pilnos senoviškų meniškų kielikų, kryžių, žvakidžių, tabernakulių, smilkytuvų, šventųjų statulų ir paveikslų. Juos perka meną branginą pasauliečiai ir gabenasi savo butams papuošti. Neseniai Vatikano organas "L'Os-servatore Romano" piktinosi, kad buvę šventieji bažnyčių daiktai yra pavartojami profaniškiems tikslams. Gerai, jei dar tik butai papuošiami, bet kartais realybė jau prašoka visokią fantaziją. Prancūzų laikraštis "Arts" 1965.VI.2 numeryje įsidėjo nuotrauką: didelis šuo lenda iš būdos, o toji būda yra . . . romaniško stiliaus senovinis tabernakulis. Jo savininko intencija aiški: panieka.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
APIE POETUS
Kaip daug poezijos prirašyta šitam pasaulyje
apie žemišką,
greit praeinančią meilę,
tai yra,
apie meilę,
kuri remias tiktai į kūną,
kūną
ir kūną.
Ir kai kūnai pasensta, tada tie,
kurie rašė poeziją apie meilę,
jau poezijos apie meilę daugiau neberašo,
nes jiems nieko daugiau nebelieka,
kaip tik senatvėje
nusiskųsti drauge su Turgenevu,
girdi,
nerašom,
nes daugiau nebemylim.
Skaityti daugiau...
 
ROMENŲ ISTORIJOS POLITINIAI BRUOŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Paskutiniu laiku mokslo pažanga atnešė daug naujo j romėnų istorijos tyrinėjimą. Naujai atrasti archeologiniai duomenys yra itin svarbūs tam, kuris nagrinėja Romos miesto įkūrimo klausimą (naujų archeologinių duomenų trumpą apžvalgą suteikia E. Gjerstad, Legends and Facts of Early Roman History, Lund 1961). Gi mūsų supratimas romėnų istorijos rėmėsi didžiausia dalimi ne archeologiniais, o literatūriniais šaltiniais. Šiame šimtmetyje literatūrinių šaltinių gvildenimas pasidarė žymiai kritiškesnis ir aštresnis, negu anksčiau. Naujų metodų pionieriumi buvo Friedrich Mūnzer, kuris didelę savo atradimų dalį išspausdino knygoje Römische Adelsparteien und Adelsfamilien (Stuttgart 1920. Kitą dalį savo tyrinėjimų Münzer sutalpino į Pauly-Wissowa-Kroll-Mittel-haus, Realencyklopedie der klassischen Altertumswissenschaft, Stuttgart, nuo 1893). Nebūtų per drąsu teigti, kad su jos pasirodymu romėnų istorijos tyrinėjime prasidėjo nauja epocha.

Naujųjų tyrinėjimų išdavą bendrais žodžiais galime aptarti šitaip: senovės romėnai yra pasidarę mums svetimesni. Paskutiniame šimtmetyje buvo linkstama senovės Romoje atpažinti moderniųjų laikų politinius santykius ir valdymo metodus; pvz. manyta, kad politinės kovos vyko tarp partijų. Dabar priimta, kad romėnų politinis gyvenimas nevyko tokiomis formomis, kokių mes būtume laukę; pvz. partijų iš viso nebuvo. Šitame straipsnyje bus stengiamasi parodyti kai kuriuos atvejus, kuriais romėnų politinis gyvenimas skyrėsi nuo mums įprastų bruožų; ir tezė bus ta, kad romėnų istorija yra verta šviesuomenės dėmesio, kadangi ji rodo žmones, kurie sukūrė sau pakenčiamą gyvenimą be mums tariamai reikalingų dalykų. Vis tiek paaiškės, kad bent vienas bruožas lieka mums bendras su senovės romėnais.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai