Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 Vasaris



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Stasys Lozoraitis — Lietuvos nepriklausomybė — realus tikslas .............. 49
Albinas Baranauskas — Eilėraščiai .............................................................. 50
Pr. Gaidamavičius — Jaunimas dviejų kultūrų sankryžoje .......................... 53
Mykolas Vaitkus — Pluoštas atsiminimų apie S. Nėrį ................................ 59
Aloyzas Baronas — Smėlio krantas .............................................................. 67
Dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — Skotizmas ir skotistai Lietuvoje .......... 75
 

IS MINTIES IR GYVENIMO
J. Danielou apie Vatikano II susirinkimo vaisius (vertė Alaušius) ............. 84
Antanas Montvydas — Pranas Domšaitis .................................................... 86
St. Santvaras — Lapinskas, Stempužiene ir Vaznelis plokštelėse .............. 87
K. R. — Šolochovas — Nobelio premijos laureatas ..................................... 91
A. C. Matulis — Lietuviškoji tematika vokiečių "pokarinėje literatūroje . 92
Mūsų buityje ..................................................................................................  93
KNYGOS
Andrius Sietynas — Kazio Almeno debiutas ................................................. 95
Atsiųsta paminėti ............................................................................................ 96
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ - REALUS TIKSLAS PDF Spausdinti El. paštas


Švenčiant Vasario 16 dieną, tinka ir yra reikalinga susimąstyti dėl jos minėjimo pobūdžio. Ši tautos šventė privalo būti mums ne tik proga atsiminti praeitį — Lietuvos valstybės atstatymą, įvykusį 1918 metais tautos įgaliotinių aktu, tai yra tautos valia. Jos minėjimas turi būti kartu liudymu, kad užsienio lietuviai, gyveną laisvajame pasaulyje ir galį laisvai reikšti visos tautos jausmus, be kompromisų reikalauja Lietuvos  nepriklausomybės atstatymo  ir laiko jį konkrečiu  aktualios  politinės  ir  visuomeninės veiklos tikslu.

Nereikia ypatingo įžvalgumo suprasti, jog sovietai daro daug pastangų užsienio lietuvių visuomenei   suklaidinti,   siekdami   pripratinti   ją prie Lietuvos okupacijos kaip prie pastovaus fakto ir nutildyti jos balsą, keliamą už mūsų krašto valstybinę laisvę. Viena tam tikslui naudojamų  priemonių yra Lietuvos komunistų raginimai užsienio lietuviams bendradarbiauti — žinoma, okupacinės valdžios nustatytais būdais ir kontrolėje — su kraštu kultūros srityje. Kartu sovietai stengiasi įkvėpti mums tariamojo politinio realizmo, kuris,  pagal jų tikslą,  palaipsniui privestų prie Lietuvos  nepriklausomybės panaikinimo pripažinimo. Kitaip sakant, sovietai siekia, kad užsienio lietuviai taptų pirmais naujoje istorijoje išeiviais, kurie, turėdami emigracijoje visą laisvę, galėdami nevaržomai reikšti savo nuomonę, būdami saugūs nuo sovietų persekiojimų, — paaukotų savo tautos, lietuvių tautos laisvę. Tačiau negali būti sveiko proto, sveikos sąžinės žmogaus, kuris galėtų tai padaryti.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
VILKABALIUOSE

Sodas, sniego apklotas, šaukia,
Ir stogai po beribę stumdosi su varnom.
Alksnių šaknys iš po žemių skverbiasi į lauką,
Kaip tamsios raukšlės po kilimą nuvaikščiotą, nedarnų.

Šakos. Žvaigždės. Ledas.
Pasitaikančių akmenų skambėjimas
į akompanimentą keliui, kuris veda
Per lygumas į susiliejančio dangaus su žeme tylėjimą.

Visame Vilkabalių valsčiaus žemėlapy tik linijos, dryžiai ir rėžiai.
Bet palauk, palauk — kai vėl ims juoduoti arimai!
Capsėti nuo pašiūrių! Kai išsikreivins vėžės!
Kai vėl per dangų nusitęs lamstyti Verbų sekmadienio audimai!
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMAS DVIEJŲ KULTŪRŲ SANKRYŽOJE PDF Spausdinti El. paštas
Esame įpratę girdėti standartinį posakį: žmogus atėjo pasaulin. O ir mes patys žiūrime į naujagimį kaip į naują ateivį šeimon, tauton, pasaulin. Mes žiūrime į jį tos kasdieninės, praktinės filosofijos akimis ir manome, kad naujasis ateivis yra toks pat lietuvis, kaip ir mes, nes atėjo iš lietuviško pasaulio, t. y. lietuvių tėvų.

Deja, tikrovėje taip nėra. Naujagimis ateina pasaulin, bet be savojo pasaulio. Tas savasis pasaulis turi ateiti į naujagimį ir jį palaipsniui formuoti. Kūdikis tėra tikrovinė galimybė, pajėgi pasisavinti rastąjį pasaulį tokį, koks jis smelkiasi į jo vidų. Jei tas jo aplinkinis pasaulis yra lietuviškas, tai jis suformuos ir lietuvišką vaiką bei jaunuolį. Bet jeigu tas jį gaubiantis pasaulis (aplinka) yra nelietuviškas, vaikas ar jaunuolis pasisavins nelietuvišką pasaulį, nors jo tėvai ir būtų lietuviai. Klaidinga yra manyti, kad lietuvių tėvų vaikas savaime ateina iš lietuviško dangaus ir kad automatiškai jis yra lietuvis, nesvarbu, kokį pasaulį pasisavintų. Gilesnis žvilgsnis randa, kad žmogų apsprendžia ne tiek biologinis pradas, kiek dvasinis, kuris ir pakreipia vaiko ar jaunuolio egzistenciją vienokia ar kitokia kokybine linkme, kitaip tariant — jo egzististenciją sukokybina.

Juk kiekvienam augančiam žmogui jau nuo pat mažens reikia vadinamos egzistencinės erdvės t. y. aplinkos, įtakojančios jo vidaus pasaulį. Tokią erdvę palaipsniui sudaro: tėvai, auklėtojai, draugai ir vis platėjanti bendruomenė, kurios   puoselėjami   dvasiniai   lobiai   nejučiomis sruvena į augantį ir pasisavinantį vaiką bei jaunuolį. Per tą platėjančią bendruomenę augantis jaunuolis pasiekia ir tėviškę, ir tėvynę, ir tautinę sąmonę.

Egzistencinę erdvę galėtume suprasti ir fizine - materialine prasme, nes ji taip pat reikalinga, nors, formavimo prasme, ji yra neesminė. Ji žmogų kiekybina, t. y. praturtina materialine - fizine prasme kaip ir visus žmones, bet nekokybina, t. y. neformuoja vienokia ar kitokia linkme.  Pvz. žmogui yra būtinas maistas, oras, vanduo,  bet tie dalykai žmogaus nedaro nei lietuviu, nei anglu, nei kitokiu. Lietuviškumas neklauso nuo to, ar žmogus valgys morkas ar apelsinus.
Skaityti daugiau...
 
PLUOŠTAS ATSIMINIMŲ APIE S. NĖRĮ PDF Spausdinti El. paštas
1.
Jau daug apie ją rašyta, daug ginčytasi. Ar beverta man į tą širšyną dar savo pirštą kišti?

Tačiau reikia. Turiu faktų bei žodžių, kur jos asmenį nušviečia iš savotiškos pusės. Tad juos bešališkai pateiksiu skaitytojams, ypač literatūros istorikams.

Nepriklausomybės rytmety anksti išgirdau, kad pas mus esama tokios simpatingos bei talentingos poetės Salomėjos Nėries. Ėmiau rast laikraščiuose ir atskirų lyrinių jos kūrinėlių. Patiko. Būtų buvę malonu ją gyvą pamatyt. Bet noras buvo per silpnas. Tad nebandžiau jos susitikti. Palikau dalyką atsitikimui.

Kalnas su kalnu nesusieina; bet žmogus su žmogum — tai ne kalnai: ir gryna galimybė virto tikru įvykiu:

Tai buvo gal 1925 metai. Kun. Vincas Mykolaitis Putinas, jau pasižymėjęs lietuvių katalikų poetas ir Teologijos-filosofijos fakulteto docentas vieną dieną kviečia mane pas save: girdi, būsiąs pas jį literatūrinio jaunimo pobūvis. Sutikau. Nuvykau skirtąjį vakarą.

Putinas anuomet begyvenąs Žaliajam kalne, kone priešais Saulės rūmus, nedideliam vienaaukščiam namuke, ar Adomo Galdiko nuomininku, ar tik namely šalia Galdiko. Kambarys vidutinio dydžio, pusėtinai pilnas jaunimo. Putinas, matyti, to būrio (bene ateitininkų) dvasios vadas. Pobūvio pagrindinė tema buvo naujieji reiškiniai mūsų grožinėj literatūroj. Jokios paskaitos, berods, nebūta. Iš pagarbos vadui kalbėta saikingai, ginčytasi santūriai. Būta ir labai įdomios grožinės deklamacijos; tai — poeto Kazio Inčiūros. Įkvėptas veidas, spinduliuoją akys, gyvas jausmas, estetiškai išreikštas. Turinys — aukštaičių išminties posakių, sąmojo; visa — tiesiog poezija, ar pačios liaudies sukurta, ar Inčiūros supoezinta. Būtų labai gaila, jei tą šedevrėlį Inčiūra būtų leidęs išnykt praeity drauge su anuo vakaru.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai