Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
5 Gegužė



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Zenonas Ivinskis — Lietuvos krikšto problema ..................................... 193
Antanas Jasmantas — Du piešinėliai (eil.) .............................................. 199
Ilona Gražyte — Graham Greene ............................................................ 200
Stasys Pilka — Eilėraščiai ........................................................................ 206
Jurgis Blekaitis — Spektaklis .................................................................. 208
Chang Yung — Išsiskyrimo daina (eil., vertė K. Rauda) ........................ 217
Pr. Dom. Girdžius — Preikšo jauja ........................................................... 220

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
J. Kojelis — "Draugui" 50 metų .............................................................. 224
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Algimantas Mackus ..................................... 225
A. Rimvydas — Stasio Barzduko sukaktis .............................................. 227
Henrikas Nagys — Dailininkas radęs savo kelią (apie A. Tamošaitį) .. 228
Kornelijus Bučmys, O.F.M. — "Aukso žąsis" ........................................ 230
MŪSŲ buityje ............................................................................................ 231
Atsiliepiant (laiškai redakcijai) ................................................................. 235


KNYGOS
Titas Alga — Žvilgsnis į pernykščių metų dramos veikalus ................... 237
Atsiųsta paminėti ....................................................................................... 240
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS KRIKŠTO PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas


Kada lietuvių tauta buvo pakrikštyta?

1. Kelios įvadinės ir metodologinės pastabos.

Besižvalgydami iš svetimos žemės į savo gimtojo krašto praeitį, bandome joje surasti mūsų nusitęsusios tremties ir emigracijos dienoms originalių interpretacijų ir naujų duomenų. Ypač senojoje Lietuvos istorijoje, kurios didybe prieš 70-90 metų po rusų jungu taip guodėsi mūsų romantikai patriotai, ir mes ieškome lig šiol nežinomų ar stebinančių dalykų. Mūsų ceriodiknie ne kartą įrodinėta, pvz., kad ir XIV amžiaus didieji kunigaikščiai buvo karaliai, kad Magnus Ducatus Lithuaniae reikia vadinti karalyste. O aną žinomąjį pažadų dokumentą, kuriuo Jogaila, išeidamas karaliauti Lenkijon ir vesdamas Jadvygą, Kriavo pilyje 1385.VIII. 14 surašė savo įsipareigojimus, kai kas mūsų spaudoje bando sensacingai skelbti tik gana vėlyvu falsifikatu, kada jau nė unijinės valstybės nebebuvo.

Rimtai keliamas klausimas, jog pagaliau reikia susirasti aiškią datą, tikslius metus, Lietuvos valstybės pradžiai. Tokia data turėtų pasauliui akivaizdžiai parodyti pirmosios Lietuvos valstybės seną gimimo metriką. Jau turime iniciatorių, kurie Lietuvos valstybės pradžią, remdamiesi kai kuriomis ir į Lietuvos istorijos vadovėlius patekusiomis užuominomis, tiksliai skaičiuoja nuo 1236 metų ir taip perteikia svetimiesiems.

Palikdami šituos ir kitus mūsų periodikoje iškilusius iš Lietuvos istorijos klausimus nuošaliai, čia tebandysime sustoti ties mums gana aktualia pasidariusia Lietuvos krikšto problema, tiksliau — krikštijimo data. Nuo kada lietuvių tautą reikia laikyti pakrikštytą? Ar Mindaugo ir jo šalininkų krikštas (1250-51) gali reikšti lietuvių tautos krikštą, vad. pirmąjį Lietuvos krikštą? Kaip vertinti visą 1387 m. krikštijimo akciją, Vilniaus vyskupijos įsteigimą, privilegijas Bažnyčiai ir lotyniškai krikštytiems bajorams Lietuvoje?
Skaityti daugiau...
 
DU PIEŠINĖLIAI PDF Spausdinti El. paštas

1.    Saulėtekis
Saulė teka. Pievų rūko
Kamuoliukai tingiai kelias.
Ak, tai Viešpatis Senelis
Pirmą pypkę užsirūko.

Kai pakrapšto, byra spiečiai
Žiežirbėlių jam prie kojų.
Ak, tai rasos mūs šilojų
Tūkstančiais ugnelių šviečia.
Skaityti daugiau...
 
GRAHAM GREENE PDF Spausdinti El. paštas
Žemiau dedamasis dr. I. Gražytės straipsnis supažindina su tuo anglų rašytoju, kuris po neseniai 80 amžiaus metų sukaktį atšventusio prancūzų rašytojo François Mauriac yra bene didžiausias iš dabarties gyvųjų katalikų rašytojų. Neginčijamai Graham Greene yra tiek pat didelis rašytojas, kiek ir nuoširdus katalikas konvertitas. Tačiau nieku būdu dėl to jis nėra tipingas "katalikas rašytojas", kaip įprasta šį išsireiškimą suprasti. Ne tik kaip rašytojo, bet ir visuomeninė Graham Greene pozicija yra individuali. Paskutiniais metais Anglijoje praleisdamas per metus tik apie ketvertą mėnesių, nuo šių metų pradžios Graham Greene nuolatiniam apsigyvenimui persikelia į Prancūziją. Londono "The Sunday Times" ir Paryžiaus "Le Figaro Littéraire" sausio antroj pusėj paskelbė su juo pasikalbėjimą, iš kurio perteikiame tą vietą, kur Graham Greene aptaria savo visuomenines pažiūras:

"Atrodau truputį politikoj keitęsis. Apie 1935 metus, nors jau senokai buvau katalikas, priklausiau centro kraštutinei kairei. Bet kai prasidėjo stalininė era, nebegalėjau joj likti ir atsiradau labiau centre. Ispanijos pilietinis karas buvo sakralinė problema (un sacré problème). Kaip katalikui man buvo visiškai neįmanoma pasekti kitus mano rūšies žmones — tuojau pat įsijungti į anarchistus ar į tarptautines brigadas ar į dar ką, nežinau. Bet dar labiau man buvo neįsivaizduojama prisidėti prie Franco režimo. Iš tiesų Ispanijoj tebuvo viena vieta, kur galėjau vykti — Bilbao kaip vienintelė zona, kuri drauge buvo respublikoniška ir katalikiška. Išvykau, bet niekada neatvykau. Pasiekiau Tulūzą ir buvau nutaręs skristi į Bilbao, bet pilotas — tikra lakūno miniatura — prarado šaltą kraują ar kažką kito ir atsisakė skristi..-Dabar, kai pasibaigė stalininė era, grįžau kelian, kuriuo nuo jaunystės ėjau. Negaliu pavyzdžiui, įsivaizduoti, kaip Rytai galėtų save realizuoti kitu keliu negu komunizmas. Arba geresnė hipotezė — tam tikras susitaikymas tarp komunizmo ir krikščionybės. Praleidau ten keturias ar penkias žiemas ir priėjau išvados, kad, nors ir aiškiai skirtingais keliais eidami, tik kunigas ir komisaras moka tuos žmones pasiekti. Per mišias bažnyčiose, kaip ir per mirtinai nuobodžias paskaitas, kurias organizuoja komunistai, galima matyti žmones, kurie realizuojasi kaip žmonės. Palikus nuošaliai doktriną, Bažnyčia ir komunizmas yra tenykščiams žmonėms labiausiai pritaikytos technikos".

Paviešėti svečiu, nors ir kelis kartus, ir esant įžvalgiam stebėtojui, dar nepakanka pažinti vakariečiui sovietinę tikrovę, ir dėl to būta galima pradėti ginčą su Graham Greene dėl jo politinių pažiūrų. Bet ne jos svarbu žmogui, kurio didybė slypi rašytojo mene. Tepriduriame, kad šiemet pasirodė anglų ir prancūzų kalbomis naujas Graham Greene veikalas iš prancūziškosios Haiti negrų respublikos (prancūziškai veikalo antraštė Les Comédiens, angliškai — The Comedians).

Graham Greene (g. 1904) veikalai, vis vien romanai ar dramos, neišvengiamai lieka kontraversiški. Tarptautinė skaitančioji publika ir kritikai yra jau seniai skyrę jam vieną iš žymiausių vietų modernioje anglų literatūroje. Nuošaliai palikus jo ideologinę-religinę pasaulėžiūrą, Greene yra meistras romano žanre. Nedaug rašytojų sugeba taip sujungti veiksmą, charakterį ir detales į vientisą išorinės ir vidinės tikrovės atkūrimą, kaip Greene savo romanuose "The Heart of the Matter" ar "The Power and the Glory". Problema iškyla, vertinant Greene, kataliko rašytojo, reikšmę ir vietą literatūroje. G. Orwellio žodžiais, romanas yra protestantiška literatūrinė forma, reikalaujanti visiškai laisvos minties, ir todėl nedaug yra gerų katalikų rašytojų, ir jie daugumoje yra blogi katalikai. Su šia nuomone sutiktų labai daug katalikų, kurie skaitydami randa, jog Greene be perstojo teikia gan nemalonų shock treat-ment jų dvasinėms vertybėms. Sutiktų ir daug kritikų, kurie randa jo romanuose perdaug religijos, supainiojančios jų estetinį vertinimą. Todėl Greene retai yra objektyviai vertinamas ir šaltai diskutuojamas. Jo pozicija ("I am a Catholic with an intellectual if not emotional belief in Catholic dogma") nedaug padeda nagrinėjant romanuose iškeltas problemas. Jo sukurti charakteriai visi priklauso emotionally disposed klasei, pasauliui, kuriame grynai intelektualinis, racionalinis priežasčių ieškojimas atsiduria tamsiame akligatvyj.

Žymesniųjų įtakų, kurios formavo Greene kaip rašytoją, reikia ieškoti tiek literatūroje, tiek gyvenime. Jo paties aiškinimu, tai Conrad ir James, Dostojevskis ir Kafka, XIX a. dekadentai, prancūzų katalikai rašytojai (Mauriac, Bernanos) ir egzistencialistai. Tai Berkhamsted Public School dienos, palikusios daug pasąmoninių randų. Greene vaikystė (" . . . something associated with violence, cruelty, evil across the way. One began to believe in heaven because one believed in hell, but for a long time it was only hell one could picture with a certain intimacy", The Lawless Roads, pp. 4-5) dažnai grįžta jo romanuose ir yra viena iš dažnai pasikartojančių jo temų, kada vaikišką pasitikėjimą aplinka išduoda ir sunaikina suaugusiųjų pasaulio netiesa ir žiaurumas.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
MANON LESCAUT LAIDOTUVĖS

Guli ji balčiausio smėlio patale. Sulysusi, sustingusi,
basa.
Šešėlį ažūrinį ant blakstienų mezga išsidraikiusi
kasa.

Vidurdienio karštymetis ir Naujo Orleano
varpo miražiniai dūžiai
Vyzdžiuos negyvuose tirpsta ir erdvėj
mirgėjimais sulūžta.

Dvi rankos kruvinos ir špagos atplaiša ištikimai
jai betarnauja,
kuriai dar neseniai lepūnų minios lenkėsi
nerūpestingame pasauly . . .

Širdis sustingsta, kai kapan giliajan trapią
meilės gėlę kelia.
Ir kai ant užmerktų akių, ant skruostų įdubių
nulyja sausas smėlis . .

Šakalams staugiant, ilsisi gležni, tyli, basa
Manon Lescaut.
Ir kam  gi  tau  audrom,  sapnais  gyventi,  De
Grieux? Dėl ko?! ...

1948
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai