Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
6 Birželis



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
1941 birželio 23 ............................................................................................................... 241
Adolfas Damušis — Pavergtųjų pasipriešinimas ir laisvųjų iliuzijos ........................... 242
Algirdas Budreckis — 1941 metų sukilimas ................................................................. 246
Romas Vastokas — Partizanas "Laisvės kovų dainose" ............................................ 253
Ona Lukauskaitė — Eilėraščiai .................................................................................... 257
Vladas Jakubėnas — Traviata ...................................................................................... 259
Kotryna Grigaitytėe — Eilėraščiai ................................................................................ 265
Zenonas Ivinskis — Lietuvos krikšto problema ........................................................... 266
Antanas Vaičiulaitis — Benvcnuto di Giovanni pristato mecenatui savo paveikslą .. 271

IS MINTIES IR GYVENIMO
P. Čičinis —- Pijaus XII denigracija .............................................................................. 274
]. Girnius — Dr. S. A. Bačkis ........................................................................................ 277
R. Viesulas — Igno parodoje ........................................................................................ 278
Vt. Vt. — Septynmetis Sovietų žemes ūkyje ................................................................ 279
Mūsų buityje ................................................................................................................... 279


KNYGOS
A. R. — Nauji baltistikos darbai ................................................................................... 284
Dr. Tomas Žiūraitis, O.D. — Teologiniai veikalai svetimomis kalbomis .................... 285
Atsiųsta paminėti ............................................................................................................ 288
Skaityti daugiau...
 
1941 birželio 23 PDF Spausdinti El. paštas


Šį mėnesį sukanka 25 metai nuo 1941 birželio 23 dienos, kurią po vienerių metų okupacijos lietuvių tauta sukilo prieš sovietinius pavergėjus. Ši diena yra tokios pat istorinės reikšmės, kaip 1918 vasario šešioliktoji. Tautai laisvė yra nemažiau brangi kaip atskiram asmeniui, ir nėra tautinės laisvės be valstybinės nepriklausomybės. Šiomis pagrindinėmis tiesomis rėmėsi tiek 1918 vasario 16 aktas, tiek 1941 birželio 23 sukilimas.

Kasmet minime 1941 birželio mėnesio trėmimus ir vadiname tą mėnesį baisiuoju birželiu. Iš tikro buvo baisus toks masinis žmonių ištrėmimas į Sibirą, iš kurio daugeliui nebebuvo lemta sugrįžti. Tačiau dėl to nereikia pamiršti, kad tas pats 1941 birželis savo didvyrinėmis aukomis yra didingasis tautos sukilimo prieš okupantus mėnuo.

Birželio trėmimai skaudžiai simbolizuoja tautos kančią, kurią jai suteikė okupanto vykdomas smurtas. Ta kančia pribrandino tautą sukilti. Birželio sukilime tautos kančia išsiskleidė kovos ryžtimi. Nors ir buvo rengtasi sukilimui pogrindyje, visų pirma sukilimo sėkmę laidavo tai, kad visi buvo nusistatę nebekęsti, o pasipriešinti.
Skaityti daugiau...
 
PAVERGTŲJŲ PASIPRIEŠINIMAS IR LAISVŲJŲ ILIUZJJOS ... PDF Spausdinti El. paštas


1941 birželio sukilimą minint

Tikėjimas, kad žmogaus laisvės troškimas laimės, paprastai yra grindžiamas dviem veiksniais: pavergtųjų pasipriešinimu ir viltimi į Vakarų kultūros kraštų paramą. 25-ių posukiliminių metų patirtis rodo, kad daugiau pagrindo laisvei laimėti yra pačių pavergtųjų pasipriešinime, jų vidinės dvasios rezistencijoje, negu paramoje iš laisvojo pasaulio žmonių. Pastarųjų spekuliatyviniai svarstymai ir iliuzijos dažnai išduoda už laisvę kovojantį žmogų. Tuo pagrindu po 25 metų žvelgiame į lietuvių 1941 metų sukilimą kaip tipingą pavergtųjų bei persekiojamųjų pasipriešinimo veiksmą, įvykdytą tinkamu momentu okupantui diskredituoti.

1941 metų sukilimas yra ypatingai reikšmingas istorinis faktas — jis liudijo sovietinės okupacijos užbaigą, jis atstatė — bent trumpam — suvereninę Lietuvos valstybę ir paskelbė jos laikinąją vyriausybę, jis perdavė visą krašto administraciją į lietuvių rankas dar prieš vokiečių kariuomenei atvykstant. Kitaip sakant, 1941 metų birželio 23 dienos sukilimas prieš visą pasaulį pareiškė lietuvių tautos valią gyventi laisvai ir nepriklausomai. Tai yra simbolinė diena, tai — lietuvių aktyviosios rezistencijos užuomazga. Sukilimo pradėta aktyvioji rezistencija antrosios sovietinės okupacijos metu išsivystė iki tokio laipsnio, kad net buvęs sovietinės žvalgybos MVD pulkininkas, liudydamas JAV kongresmano Kersteno komisijai, tvirtino, jog sovietai turėjo vartoti divizijas palaužti lietuvių partizanų pasipriešinimui. Su skausmu apgailime pernelyg didelę mūsų tautos kraujo duoklę, bet iš kitos pusės jaučiame, kaip "Į Laisvę" (1954 nr. 10) rašo: "Kraujo auka turi kilti kaip Čiurlionio paveiksle šviesiaisiais dūmais į Viešpaties sostą ir grūdinti žmonių gerą valią. Aštriais tirštais dūmais turi neraminti įdiržusias sąžines". Tuo atžvilgiu ir sukilimo, ir vėliau sekusios aktyviosios rezistencijos aukos atlieka ir atliks ateityje dar ilgai savo uždavinį.

Be abejo, būtų galėjęs būti ir kitoks pasirinkimas pagal dalies praktiškųjų žmonių pageidavimus — išvengus ginkluoto pasipriešinimo krašte, būtų "laimėtos" ilgesnės retežiais sukaustytųjų virtinės Sibiro sniego pusnynuose. Anuo metu, kai buvo ruošiamasi sukilimui, tiktai tokia nuolankaus metodo reali pasėka tebuvo numatoma. Švelnumu nė kiek malonės iš okupanto nesitikėta išmaldauti ir nebūtų buvę išmaldauta. O jeigu švelnumas būtų reiškęs visišką kapituliaciją, — tai kokia iš tų nuolaidų ir nauda!
Skaityti daugiau...
 
1941 METŲ SUKILIMAS PDF Spausdinti El. paštas


Nors Nacių-Sovietų 1939 rugpiūčio 23 susitarimu Lietuva buvo priskirta Sovietų įtakos sferon ir nors Raudonoji armija formaliai okupavo Lietuvą 1940 birželio 15 ir ją inkorporavo į Sovietų Sąjungą 1940 rugpiūčio 3, tačiau daugumas lietuvių nerezignavo tokiam likimui. Kad nekomunistinės srovės nesuorganizuotų pasipriešinimo naujai santvarkai, ne tik Smetonos režimo personalas, bet ir to režimo opozicijos vadai ir žymūs visuomenės veikėjai buvo sistemingai Sovietų suimti ir pasmerkti likvidacijai. Šis kėslas dalinai pasisekė Sovietams, nes lietuvių visuomenė neteko patyrusių vadų. Dėl to kurį laiką Lietuvos gyventojai buvo dezorientuoti ištikusioj tragedijoj.

Tačiau nauja, nepatyrusi, bet patriotiškai užsidegusi tautos vadovybė atsirado iš jaunojo universitetinio personalo, studentijos ir moksleivijos, aplamai paėmus, iš krašto jaunuomenės. Tų naujų vadų siekimai rado beveik visuotinio atgarsio ir tuose sluoksniuose, kuriuos sovietai laikė labiausiai simpatizuojančiais "socialistinei santvarkai", t. y. tautos nepriklausomumo minčiai lygiai pritarė ir mažažemiai, kaimo ir miesto darbininkija. Palaipsniui visuose tuose sluoksniuose augo Maskvos primestu režimu nepasitenkinimas. Kilo gili neapykanta prieš Maskvos diriguojamus užmojus.

Mat, nepriklausomos Lietuvos raštingumo ir bendro išsilavinimo laipsnis buvo aukštesnis už bendrą rusų lygį. Todėl net eiliniam lietuviui įkyrėjo komunistų šabloniški šūkiai ir ideologinis veidmainiškumas. Lietuviai gėrėjosi nepriklausomybės laikotarpio ūkiniais bei kultūriniais pasiekimais, nes tai buvo jų pačių triūso vaisiai. O gi dabar sovietai ėmė išniekinti ir sunaikinti tą dvidešimt metų darbą.

Spontaniškas pasyvus pasipriešinimas sovietams kilo iš visų visuomenės sluoksnių per pirmuosius Sovietų okupacijos keturis mėnesius. 1940 spalio 9 Vilniuje susidarė koordinuotos rezistencijos užuomazga. Šį "štabą" sudarė jauni intelektualai ir kariškiai: mjr. Vytautas Bulvi-čius, dr. Adolfas Darnusis, dr. Pranas Padalis, Leonas Prapuolenis, pik. dr. J. Vėbra ir kt. Pogrindis buvo pamažu apjungtas; jo tikslai buvo:

1. suderinti rezistencinius veiksmus apsaugoti krašto gyventojams nuo NKVD provokacijų; 2. gelbėti ir globoti persekiojamus patriotus; 3. palaikyti ryšius su laisvuoju pasauliu, ir pagaliau 4. ruoštis sukilimui, kuris įvyktų atitinkama proga. Beveik tuo pačiu laiku (1940 lapkričio 17) Berlyne mažas ratelis buvusių Lietuvos diplomatų ir politinių pabėgėlių pradėjo organizuoti Lietuvos išlaisvinimo sąjūdį. Jų pastangos rado konkrečios formos, kai pik. Kazio Škirpos iniciatyva buvo sukurtas Lietuvių Aktyvistų Frontas.
Skaityti daugiau...
 
PARTIZANAS "LAISVES KOVŲ DAINOSE" PDF Spausdinti El. paštas
Šis straipsnis imasi peržvelgti Jono Aisčio redaguotą rezistencinių dainų rinkinį "Laisvės kovų dainos" (1962) ir bendrais bruožais suglausti tose dainose iškylantį žvilgsnį į partizaną, jo aplinką, jo artimuosius ir jo priešus. Tame rinkinyje yra 207 dainos ir eilės, sutelktos iš septynių pavienių šaltinių. Jame atsispindi didelis stiliaus ir literatūrinio pajėgumo įvairumas.

Pirmaisiais rezistencijos metais buvo dainuojamos bendros liaudies dainos. Būdingos partizanų dainos, kuriose atsispindi partizano buitis, daugiausia pasirodo 1946 metais. Kada kova tapo žūtbūtinė ir stovyklinis partizanų gyvenimas buvo paliktas, maždaug 1948 metais, dainų kūrimas nutrūko. Šiame rinkinyje taip pat įtraukta keletas satyrinių dainų bei eilėraščių apie okupantus ir "istribitelius".

Peržvelgiant šias dainas, nerandame tokios ryškios bei pastovios tipiškos partizano charak-terizacijos, kokia ji yra susidariusi populiarioje vaizduotėje. Tačiau šiose dainose yra daug elementų, kuriuos galima sugrupuoti, analizuojant rezistencinės literatūros tematiką.

Pradedant su paties partizano apibūdinimu, randame pabrėžiamą jo tapatybę su padavimų bei istorijos herojais, ypač su tais, kurie kovoja ir miršta kaip "milžinai" (24, 285, 201, 241; skliausteliuose įterpti skaičiai nurodo puslapį, kur atitinkamas žodis ar ištrauka yra), bet yra ir milžinų kovoje padedami:
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai