Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
8 Spalis



LIETUVIŲ BELETRISTIKOS ANTOLOGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Apžvalginio, informacinio, iliustracinio ar kritikinio pobūdžio veikalai, nušviečia bet kurio laikotarpio lietuviško gyvenimo ar kūrybos vaizdą, šiandien itin reikalingi, šitokios medžiagos iš viso mažai teturėjome, o jos ypač trūksta čia priaugančioms kartoms. Gi Lietuvoje šiandien išleidžiamieji panašios paskirties veikalai yra perdėm vienašališki ir neobjektyvūs.

Vienas tokių leidinių yra ir pernai Čikagoje Lietuviškos Knygos Klubo išleistoji "Lietuvių beletristikos antologijos" antroji dalis (700 psl), redaguota Bernardo Brazdžionio ir Benio Babrausko.

Antologijų išleista visokių. Pagal mūsų raštijoje nusistovėjusį paprotį, jos būdavo dažniausiai žanrinės, be to, ribojosi tematika (šventoji Lietuva, Motina, Mūsų Vilniaus poezija, Marijos žiedai), laikotarpiu (Pirmas dešimtmetis, Pirmieji ir Antrieji Vainikai), etniniu bendrumu (Sūduva, žemaičiai), amžiumi ar kūrybine pasaulėžiūra (Žemė). Tik paskutiniuoju metu išeivijoje dėl visai suprantamų priežasčių imta "bendrėti" ir platėti. Tiek J. Aisčio ir A. Vaičiulaičio redaguotoji "Lietuvių poezijos antologija", tiek ir ši beletristkos antologija (jos pirmąją dalį redagavo B. Brazdžionis)  stengiasi apimti  visus  iškiliuosius vieno ar kito žanro kūrėjus nuo pat lietuviškosios grožinės literatūros užgimimo iki šių dienų. Antrosios dalies įžanginiame žodyje sakoma: "Nepriklausomo meto raštija, be abejonės, yra tikriausias ano gyvenimo atspindys". Iš to būtų galima spręsti, kad šios dalies uždavinys ir buvo padaryti tą atspindį tiek "aną gyvenimą" pažinusiems, tiek jo pažinti neturėjusiems progos kiek galint tikresnį ir tikslesnį. Ne tiek gyvenimą, kiek jo kūrybines apraiškas.

"Lietuvių beletristikos antologijoje" autoriai rikiuojami chronologine jų gimimo datų tvarka. Pirmajai daliai, prasidėjusiai su Daukantu, užsibaigus 1896 m. gimusia Marija Aukštaite, antroji dalis pradedama tais pačiais metais gimusiu Petru Taruliu (Juozu Petrėnu) ir baigiama Kaziu Almenu (1935). Iš viso knyga reprezentuoja 61 autorių. Kiekvienas jų pristatomas dar ir trumpa biografija (niekada pilnai neužpildant vieno puslapio), vieną - kitą sakinį skiriančia kūrybos apibūdinimui, ir (išskyrus du atvejus) jo foto nuotrauka. Pristatymuose, atrodo, laikytasi "lygybės" principo: kiekvienam antologijos dalyviui skiriama maždaug vienodai vietos.

Prieš aptariant pateiktosios kūrybos reprezentatyvumą, norėtųsi žvilgterėti į tąsias biografijas ir patikrinti, ar tas "lygybės" principas buvo išlaikytas ir jų turinyje, ar visiems buvo taikomi vienodi vertinimo standartai, kriterijai, ar kiekvieną liečianti faktinė medžiaga buvo surinkta ir perduota vienodu stropumu.
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
V.Vaitiekūnas — Kultūrinis bendravimas su Lietuva ............ 345
Vl.Šlaitas ir J. Kėkštas — Dedikaciniai eilėraščiai ................354
Vladas Šlaitas — Eilėraščiai.................................................... 355
Pulgis Andriušis — Namai—pragarai (feljetonas) ................. 356
Vladas Jakubėnas — III Dainų Šventė .................................. 358
Zenonas Ivinskis — Kada lietuvių tauta buvo pakrikštyta ... 363
Zefirina Baluočiene — Eilėraščiai .......................................... 367
Antanas Ramūnas — F. W. Focrsteriui mirus ....................... 368

IS MINTIES IR GYVENIMO
J. Girnius — Gen. St. Raštikį prisimenant ............................. 371
A. L. — Protestas universitetuose .......................................... 373
Vincas Vyčinas — Heideggeristų suvažiavimas .................... 374
K. Keblys — Ksenonas nugalėtas .......................................... 376
Mūsų buityje ............................................................................ 377

KNYGOS
Titas Alga — Lietuvių beletristikos antologija ...................... 380
Atsiųsta paminėti ..................................................................... 383
Skaityti daugiau...
 
KULTŪRINIS BENDRAVIMAS SU LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas


Maskvos iniciatyva
1925.VIII.3 Maskvoje buvo sudaryta Sovietų Sąjungos Draugija Kultūriniams Ryšiams su Užsieniu. Ji turėjo užsieniečiams globoti biurą, knygų pasikeitimo su užsieniu biurą, spaudos biurą, parodų biurą, susiartinimo renginių biurą, fotonuotraukų biurą, mokslo sekciją, pedagogikos sekciją, studentų sekciją ir kai kurias kitas ryšiams reikalingas priemones. Teritoriniu atžvilgiu draugijos veikla buvo padalyta į septynis skyrius: (1) vidurio Europos, (2) Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, (3) Airijos, Britanijos, (4) Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, (5) Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, (6) Artimųjų Rytų, (7) Tolimųjų Rytų.

Draugija mezgė ryšius ne tik su tomis valstybėmis, kurios buvo pripažinusios Maskvos sovietinį režimą ir palaikė diplomatinius santykius, bet ir su tais kraštais, kurie Rusijos sovietinio režimo nebuvo pripažinę ir diplomatinių santykių su juo neturėjo. Draugijos iniciatyva jau 1927 buvo sudaryta "American Society for Cultural Relations with Russia", nors JAV tuo metu sovietinio Rusijos režimo dar nebuvo pripažinusios ir diplomatinių santykių tarp Vašingtono ir Maskvos dar nebuvo.

Draugijos globoj gana gausūs sovietiniai turistai buvo išleidžiami į užsienį, ir užsieniečiai turistai įsileidžiami į Sovietų Rusiją. Draugijos rūpesčiu nevienas užsienietis turistas buvo sužavėtas tuo, ką patyrė sovietuose. Amerikietis S. Trone iš General Electric Co. po savo apsilankymo rašė: "Viskas, ką pamačiau, prašoko ne tik apskritai užsienio įsivaizdavimą, bet ir mano paties lūkesčius". Kitas amerikietis, Čikagos universiteto profesorius Douglas teigė, kad "nė viename Europos krašte po pirmo pasaulinio karo darbininkų materialinė padėtis nekilo tokia apimtimi ir tokiu tempu, kaip Sovietų Rusijoje". O Yale universiteto sociologas Dawes tikino amerikiečius, kad "pasaulyje nėra kito tokio krašto, kur gyventojai taip paveikiai dalyvautų valstybės valdyme, kaip Sovietų Rusijoje". Savo ruožtu anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis leidžiamais savaitiniais biuleteniais draugija "švietė" ne tik užsieniečius turistus, bet per savo atitinkamus bendradarbius ir ryšių partnerius užsienyje stengėsi pasiekti ir platesnius sluoksnius, pirmiausia intelektualus. Tie biuleteniai, be kita ko, rašė ir apie GPU (Go-sudarstvennoje Političeskoje Upravlenije, vėliau tapusi NKVD) "darbo komunas", kuriose "viešpatauja visiška laisvė, be grotų ir be sargybų".

1929 ir Lietuvoj buvo sudaryta Draugija SSSR Tautų Kultūrai Pažinti. Jos paskutinis pirmininkas buvo J. Paleckis.
Skaityti daugiau...
 
Dedikaciniai eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
VLADAS ŠLAITAS -JUOZUI KĖKŠTUI
Žmonės,
vargo išvarginti,
rašo geriau negu tie, kurie vargo nematė
(aš kalbu apie tuos,
kuriems tenka gyventi ir skursti be savo krašto).
O,
Kėkštai!
Tavo poezijoj
aš užsimerkęs galiu atpažinti širdies dalelytę,
kuri lygiai ir man priklauso,
nes po šiai dienai
man,
panašiai kaip ir tau,
tenka gyventi ir skursti be savo krašto.
Ai, limon limonero! Verdes olivares!
Lakštingalų dainos!
(panašiai tu rašei viename eilėrašty)
Ak!
lakštingalų dainos,
kurios šautuvo šūvių sukruvintoj žemėj nualpot.
Skaityti daugiau...
 
Namai—pragarai (Feljetonas) PDF Spausdinti El. paštas
Imkim kad ir Rastapkevičiaus nuosavų namų istoriją. Vežiko arkliu padirbėjęs porą metų, susiglaudė pinigų depozitui, neturėdamas atliekamo laiko nė apsidairyti, kur kas ir kaip, vien degdamas troškimu kuo greičiau atsiimti šeimą iš stovyklos. Nekilnojamo turto agentas, pasinaudodamas vieno vakaro tamsa, nuvežė Rastapkevičių į Ekzeterio priemiestį ir dūrė su pirštu į vieną padėvėtą namiūkštį: še raktas ir mokėk rankpinigius! Girdi, rytoj bus per vėlu — tokių, kaip tu, tūkstančiai apipuls mano raštinę dar saulei nepatekėjus.

Ant rytojaus Rastapkevičius, apžiūrėjęs apylinkę, pamatė, kad pateko į tikrą šiukšlyną: tvoros ir pastatai atrodė lyg po stipraus žemės drebėjimo arba tik ką atšaukus bombardavimo aliarmą. Gatvėse trūko tiktai degančio fosforo ir žmonių lavonų.

Namų stogas buvo tol geras, kol švietė saulė, o lietui ėmus pilti, reikėjo stumdyti lovas iš kampo į kampą, beieškant sausesnės vietos akims sumerkti, gi susėdus prie pusryčių stalo, žiūrėk, į puoduką jau ir nutįso nuo lubų rudo vandens čiurkšlė — nereikia nė arbatžolių!

Vienu žodžiu, prasidėjo tikras muzikos festivalis: į kibirus pliumpsi bosu, į geldą — baritonu, į bonkas (jeigu kartais pataiko pro gurklį) — gaiduku, tačiau visus balsus permuša Rastapkevičienės dramatinis sopranas:
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai