Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
10 Gruodis



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. Vincentas Brizgys — Pasauliečių apaštalavimą ................................ 433
Balys Auginąs — Invesperascit (eil.) ............................................................ 437
Antanas Kučys — Dr. Kazys Grinius ............................................................ 439
Darius Lapinskas — Pasižvalgius šių dienų muzikos pasaulyje .................  445
Dr. Jonas Grinius — A. Vaičiulaičio "Valentinai" trisdešimt metų;  .......... 449
Bronius Povilaitis — Šimtmetis su Mendeliu biologijoj  .............................. 458
Andrius Norimas — Kalėdų gėlė (legenda) .................................................  461
St. Jerzy Lee — Aforizmai (vertė J. Kėkštas)  ............................................ 463

IS MINTIES IR GYVENIMO
Alaušius — "Krikščionis gyvenime''  ............................................................464
Kęstutis Keblys — Žvilgsnis į nenurimstantį laureatą (J. Gliaudą) ............ 465
K. Brn. — Skulptorius Antanas Brazdys ...................................................... 467
Vt. Vt. — Sovietinių ir amerikinių pajamų lyginimas ................................... 469
Mūsų buityje  ................................................................................................. 469
Laiškas redakcijai (dr. P. Rėklaitis dėl Vokietijos lietuvių)  ....................... 472

KNYGOS
L. Dambriūnas — Nauja lietuvių kalbos gramatika ..................................... 473
Juozas Lišva — JAV ir Baltijos respublikų santykiai A. Tarulio veikale ... 474
Atsiųsta paminėti  ..........................................................................................  478
1966 metų turinys ..........................................................................................  479
Skaityti daugiau...
 
PASAULIEČIŲ APAŠTALAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas


Kalbėti labai konkrečiai apie mūsų, lietuvių katalikų, apaštalavimą (formas, drausmę, sritis ir t.t.) yra truputį dar per anksti. Buvo pažadėta, kad prieš šių metų birželio pabaigą bus paskelbtos Apaštalų Sosto Direktyvos, Susirinkimo priimto Dekreto rėmuose. Tačiau tų Direktyvų dar neturime, ir pats Dekretas dar nelaikomas galiojančiu (dar suspenduotas), nors jame jau nebus nieko pakeista. Paskelbus Direktyvas, dar turės įvykti viso pasaulio Katalikų Apaštalavimo kongresas Romoje. Jam laikas skirtas 1967 rugsėjo mėn. Dekreto ir Direktyvų rėmuose jis gal padarys kokių nutarimų ar bent duos naudingos inspiracijos. Tiesa, mes ir dabar galime kai ką planuoti, gal ir pradėti, — tomis mintimis aš ir užbaigsiu savo žodį. Gi čia šia proga pasidalinkime mintimis iš Dekreto turinio.

Apaštalavimo pareiga. Negalima sakyti, kad Susirinkime nebuvo klausimų, kuriems laiko ir dėmesio nebūtų tekę daugiau, negu pasauliečių apaštalavimui. Laiko kartais teko daugiau kam nors ne todėl, kad tai buvo svarbesnis klausimas, o ne kartą todėl, kad būtų ramiu būdu surastas tinkamas sprendimas ir žodis visai antraeiliam klausimui. Pasauliečių apaštalavimo klausimui laiko buvo sunaudota nedaug, nes nebuvo ginčų dėl klausimo svarbumo. Atsižvelgiant į įvairių kraštų savas aplinkybes, buvo galima kalbėti ir niekad nebaigti. Tačiau kaip tik todėl buvo susitarta negaišinti laiko kalboms apie atskirus kraštus bei jų reikalus, o paskirti ekspertų komisiją, kuri paruoštų principų projektą. Be to, dar tuo pačiu klausimu kalbama visoje eilėje kitų Susirinkimo dokumentų: De Ecclesia, De Sacra Liturgia, De Instrumentis Communicationis Socialis, De Oecumenismo, De pastorali Episcoporum munere, De Vita et Activitate Presbiterorum, De educatione christiana, De activitate Missionaria.

Dekrete pabrėžiama, kad šis klausimas nėra naujas, o yra plačiai svarstytas, ypatingai popiežiaus Pijaus XII. Kad kiekvienas Bažnyčios narys turi būti apaštalas, tai seka iš paties krikščionybės buvimo fakto. Ji tik tam ir yra, kad būtų skleidžiama; taip ji buvo suprasta ir praktikuota nuo pat pradžios (Plg. Ap. Darb. 11, 19-21; 18, 26; Rom. 16, 1-14; Philip. 4, 3).
Skaityti daugiau...
 
Invesperascit (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Pro mano būties nostalgijos narvo
Blankius langų skilimus
Blėsta Visatos Ugniakuras —
Meteoritų mažytės atplaišos
(Tokios, kaip aš — )
 
Laukinės ekstazės šėlsme
Laimingas beprotis dainuoja.
Jo daina — lyg raudonas
Sielvarto voras ropoja
Nevilties voratinkliais.
Tai mano būties talismanas.

Tuščiuos gyvenimo tyruos,
Kaip žvirgždas vėtomas vėtroj,
Rieda dūžtančios širdys —
Su neišsiskleidusiais troškimais,
Nepabudusiais sapnais.

Laiko trapiuoju ižu
Nučiuožia šnabždėdami žingsniai
Šešėlių (Tokių, kaip aš — ).

Šlamėdamos išnykimu,
Smiltys tamsos
Nesulaikomu potvyniu plūsta .. .
 
Skaityti daugiau...
 
DR. KAZYS GRINIUS PDF Spausdinti El. paštas
Gimimo šimtmečio sukaktis

DR. KAZYS GRINIUS
Dail. A. Staneika (aliejus)

1866 gruodžio 17, tai yra prieš šimtą metų Salemos kaime, Marijampolės aps. vidutinio ūkininko šeimoje gimė kūdikis, kuris, atlikęs 83 metų žemiškąją kelionę, tikrai nenuėjo į kapus "be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs". Kazys Grinius bundančioje lietuvių tautoje ir atkurtoje Lietuvos valstybėje paliko gilius savo darbo pėdsakus. Kaip skriaudžiamos ir kenčiančios tautos vaikas, jis iki dugno išgėrė kartybių taurę, kuri buvo skirta jo žmogiškai misijai. Jo pelenais paverstas kūnas yra laikinai priglaustas Čikagos lietuvių Tautinėse kapinėse ir laukia dienos, kada po visų trėmimų galės amžiams įsisiurbti į gimtąją žemę.

 1.
Apie dr. Kazį Grinių būtų galima daug parašyti kaip apie valstybės vyrą, kaip apie medicinos ir sveikatos apsaugos veikėją, kaip apie tautinio susipratimo žadintoją ir kovotoją už tautos ir žmogaus laisvę.

Jis — Steigiamojo ir visų kitų demokratinio Lietuvos periodo seimų narys. Valstybės reikalus svarstė uoliai ir visu rimtumu. Kalbėjo nedaug, bet įtikinančiai ir visų buvo pagarbiai išklausomas. Demagoginės ir partiškai suktos priemonės, politikų dažnai naudojamos, jam buvo svetimos.

Jis — koalicinės vyriausybės pirmininkas (1920,VI,19 - 1922.II.1), esant seime krikščionių demokratų daugumai. Jaunutė valstybė dar pilna išorės pavojų. Dar tebevyksta kovos su įsibrovėliais. Jam tenka pirmininkauti prie bendro stalo vyrams, ką tik tapusiems ministrams, kurie buvo taip aštriai susiskirstę pasaulėžiūros ir politinių ideologijų atžvilgiais. Buvo įvairių, dažnu atveju viena kitai labai priešingų nuomonių į gyventojų švietimą, į socialinę santvarką, į valstybės ūkį, į religijos santykius su valstybe. Kiekvienas svarbesnis valstybinių reikalų kompleksas buvo smarkioje ideologijų įtakoje. Pasaulinio karo sukrėstos Europos, su revoliucijomis Rusijoje ir Vokietijoje, idėjos turėjo, be abejo, stipriai paveikti ir ano meto Lietuvos žmones, kuriems buvo pavesta statyti jaunos valstybės pamatus. Tat tik gilus bendro reikalo supratimas ir tik didelis juos jungiančiojo autoritetas galėjo pakreipti tokį idėjų įvairumą pozityvaus darbo linkme.
Skaityti daugiau...
 
PASIŽVALGIUS ŠIU DIENU MUZIKOS PASAULYJE (Pašnekesys su savim) PDF Spausdinti El. paštas
Prieš pradėdami kalbėti apie šių dienų muziką, susitarkime, kad šiame rašinyje mes ją vadinsime modernia, kadangi istorija jai dar nėra davusi vardo, kaip tai yra atsitikę su klasiniu, romantiniu ar impresionistiniu muzikos laikotarpiu, o ne dėl to, kad moderni reikštų ką nors naujo, niekada nebuvusio. Juk, kaip gražiai yra apie tai pasisakęs ispanų poetas Juan Ramón Jiménez savo eilėraštyje "Marios":

Aš jaučiu, kad mano laivas
tenai gilumoje atsimušė į kažką didį.
Ir niekas
neatsitinka! Niekas . . . Ramybė . . . Siūbavimas . . .
— Niekas neatsitinka; arba viskas yra atsitikę,
ir mes jau esame su tuo naujumu apsipratę? —

Tad kas gi yra ta moderni muzika? Šiandien, siaučiant baisiai stilių suirutei, yra beveik neįmanoma į šį klausimą atsakyti. Paimkime tokį Carl Orff (g. 1895) ir palyginkime su Karlheinz Stockhausenu (g. 1928). Pradžioje, manau, nieko bendro daugiau tarp jų nerasime, kaip tik pirmus jų vardus, bet ir tai vieno su C, kito su K rašomus. Betgi juodu abu vaidina svarbų vaidmenį šių dienų muzikiniame gyvenime. Pirmojo kelias veda į neišpasakomą primityvizmą, antrojo — į matematišką muzikos sudėtingumą. Todėl, pergyvendami politinės koegzistencijos laikotarpį, turėtume bandyti atrasti ką nors bendro ir tarp šių priešingybės polių.

Viena iš lengviausiai pastebimų modernios muzikos savybių yra disonanso (nedarnaus sąskambio) išvadavimas iš baudžiavos ir jo lygiateisis naudojimas su konsonansu (darniu sąskambiu). Šiuo disonanso ir konsonanso lygiateisio naudojimo principu yra, pavyzdžiui, pagrįstos ir visos mūsų sutartinės.

Kita modernios muzikos savybė yra jos išsilaisvinimas iš tonacijos, pakeičiant ją poli tonacija ar tonaliniais centrais. Šių ypatybių mes irgi turime savo senesniame folklore, ir tam pailiustruoti galima būtų paminėti šias eilutes rašančiojo lietuvių liaudies dainų ciklo "Mergaitės dalia" priešpaskutinę dainą "Kai aš buvau pas močiutę".

Dar kita bene populiariausia modernios muzikos savybė yra ritmo ir metro sudėtingumas, jų veržlumas bei dažnas kaitaliojimas. Pavyzdžiui, dar Richard Wagneris parašė beveik visą operą "Lohengrin" dvilypiu 2/4 ar 4/4 taktu, ir   prieš   vienintelį poros   puslapių   trilypį
3/4 takto pasažą dažnai galima operos partitūrose atrasti dirigentų juokais įrašytą įspėjimą: "Vorsicht 3/4 Takt! (Dėmesio — 3/4 taktas!). O po Igor Stravinskio ritminės ir metrinės revoliucijos "Sacré du Printemps" veikale (jame tarp kitko yra labai vykusiai panaudojamas ir mūsų liaudies dainų lobynas) šitokia metrinė stagnacija yra nebeįmanoma.

Apsvarsčius šį keletą bendrų modernios muzikos ypatybių, peršasi klausimas, kur reiktų ieškoti jos prado. Paskirų bandymų pasukti muzikos raidą šia kryptimi rasime kiekviename muzikos laikotarpyje.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai