Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis



RAŠYTOJAS JUOZAS KRUMINAS (1914—1951) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jurkus   

Juozą Kruminą mirtis nuskynė pačiame darbo įkarštyje. Jis mirė, eidamas 37 metus. (Gimė 1914. I. 26. Palionės vnk., Ukmergės apskrity, mirė šių metų birželio 1 d.). Jo palikimas, surinktas į knygas, tikrai sudarytų keliolika tomų. Visur jis veržėsi, bandė savo jėgas. Laimėjo net premijas keliuose poezijos konkursuose . ("žiburėlio", "N. Sodybos", "Panevėžio Balso"). Pagrečiui Gedainio vardu davė ir baladžių, A. Gu-buvos vardu beletristikos. Tarnaudamas Kauno radijofone, prirašė vaidinimų, o atsidūręs tremtyje, leido "Gintarus", kuriuos beveik vienas ir užpildė savo kūryba.

Nestigdamas darbo entuziazme, vertė kitų autorių, iš kurių pažymėtina: rusų rašytojai (Korolenko, Tolstojus, Čaikovskis) ir skandinavai — Lagerloef ir Hamsunas.
Skaityti daugiau...
 
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Dr. A. Juška — Karaliaus Mindaugo krikštas ................................................................................... 385
Dr.  A. Baltinis — Literatūros nusikalstamumas ............................................................................... 389
Juozas    Mikuckis — Rudens elegijos ............................................................................................... 397
Izidorius    Vasiliūnas   —   Ekspresionizmas,   Arnoldas Schoenbergas ir dvylikos tonų sistema   398
Juozas   Kruminas — Žiemos  iliuzijos:  Aušra,  Dangus, Sniegas, Pūga (eil.) ................................. 401
A. M. Katiliškis — Miške ................................................................................................................... 402
Balys Sruoga — Sutema  (eil.) ............................................................................................................ 407
Vaclovas Biržiška — Motiejus Valančius .......................................................................................... 408

KŪRYBOS    PASAULYJE LITERATŪRA
P. Jurkus — Rašytojas Juozas Kruminas .......................................................................................... 420
J. Kubilius — Kaip Cvirka savo raštus taisė ..................................................................................... 421

KNYGOS  IR  ŽURNALAI
Aug.   Raginis    — Juozas Kėkštas: Ramybe man  .......................................................................... 422
J. Br. — Petras Pilka: žvaigždžių jieškojimas .................................................................................... 423
J. Grinius — Milašius tarp Čiurlionio ir Claudelio ............................................................................ 424

MENAS
A.   Landsbergis — Louis Jouvet atminimui  ..................................................................................... 428
Komedininkas ir aktorius (iš Louis Jouvet "Reflexions du comedien", verte A. L ........................ 429

POLITIKA
J.   Pabedinskas — Ispanų revoliucija ................................................................................................ 430
Skaityti daugiau...
 
KARALIAUS MINDAUGO KRIKŠTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. A. JUŠKA   

Mindaugo krikštas ir vainikavimas yra vienas didžiausių įvykių visoje Lietuvos istorijoje. Su tuo faktu mūsų kraštas įeina į tarptautinę, istorinę areną. Jeigu tai nebūtų atsitikę, Lietuva pasauliui dar bent šimtą metų būtų likusi nežinoma žemė.

Minėto istorinio įvykio yra du svarbiausi veikėjai — Lietuvos karalius Mindaugas ir popiežius Inocentas IV. Iš karto tarp šių dviejų asmenybių užsimezgė nuoširdūs, draugiški santykiai. Nors visa tai truko tik trejus metus, — kol mirė Inocentas IV, — tačiau iš tokio trumpo laiko mums paliko daug vertingų dokumentų. Į šį gražiausią Lietuvos istorijos puslapį verta giliau ir plačiau pažvelgti.
Skaityti daugiau...
 
LITERATŪROS NUSIKALSTAMUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. A. BALTINIS   
Pastabos del A. Maceinos "Laiškų rašytojams" apie poeto būtį ir kūrybą

Praeitų metų "Aidų" 10 nr. pasirodė A. Maceinos "Laiškai rašytojams", kur nagrinėjama poeto būtis ir jo kūryba, stengiamasi įžvelgti poetinės kūrybos prasmė ir surasti jos vietą būties sąrangoje. Ir autoriui tikrai daro didelę garbę gili šio straipsnio problematika, nepaprasta loginė jėga tezių išvystyme ir jų pagrindime bei išvadose, aukštas poezijos, ypač jos prasmės supratimas, įjungiant poetinę kūrybą į religinę sritį ir padarant ją Dievo pėdsakų saugotoja ir žmonijos vadove net į antgamtinę sritį. Gražesnis ir gilesnis poetinės kūrybos įprasminimas vargu ar jau galimas. Tačiau šitas labai gilus ir įdomus poetinės būties ir jos prasmės nagrinėjimas remiasi ne tiek preciziškų faktų, fenomenologiniais terminais kalbant, fenomenų analizavimu, kiek loginių konstrukcijų kūrimu ir jų nuosekliu derinimu, dažnai nepaisant tikrovės ir jos reikalavimų. Tiesa, autorius sakosi, kad jis nori pralaužti kasdienybės lukštą ir matyti kūrėją tik "giliausioje jo paties tikrovėje", be kasdienybės spalvų, kurios, autoriaus manymu, kūrėją tik pridengia ir kliudo jį teisingai suprasti. Jis nori kūrėją suprasti tik iš jo kūrybos, nepaisant jo kasdieniškumo. Mums atrodo, kad šitas kūrėjo atitraukimas nuo jo kasdienybės susiaurina jo pažinimą, kliudo jį pamatyti "giliausioje jo paties tikrovėje". Šitoji "kasdienybė", tiesa, nepriklauso prie kūrėjo ir jo kūrybos "esmės", tačiau ji būtina šitai esmei suprasti ir kūrybos prasmei atskleisti. Literatūros veikalų nekuria kokia nors estetinė būtybė, bet gyvasis žmogus, asmenybės visuma, kuris jaučia gėrį ir blogį, myli, ieško ar neigia Dievą, kuris yra kilęs iš tam tikros šeimos, tautos, epochos, surištas tūkstančiais ryšių su savo meto visuomene ir ją deginančiomis problemomis. Visa šitoji "kasdienybė" atsispindi ir poeto kūryboje. Šios "kasdienybės" nepaisymas gali vesti kad ir prie labai gilaus ir tikro, tačiau nepilno poeto būties ir jo kūrybos nušvietimo bei kūrybos prasmės atskleidimo. Prie šios poeto ir jo kūrybos "kasdienybės" mes čia ir norėtume sustoti, iškeldami kai kuriuos klausimus bei abejojimus, surištus su poetinės kūrybos esme bei prasme, visai nepretenduodami į "pilną" ir galutinį šių klausimų išsprendimą, nes toks sprendimas, prie kurio jau nebūtų galima nieko pridėti ar iškelti kokių nors abejojimų, iš viso yra negalimas: "Tik dalimis mes žinome ir dalimis pranašaujame" (I Kor. 13, 9)
Skaityti daugiau...
 
RUDENS ELEGIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS MIKUCKIS   

I
Dulkėtą kelią
Nuklojo nubyrėję lapai.
Prieš mano liūdesio pirkelę
Nusilenkė nudžiūvę krapai.

Laukai nurimo.
žemyn, žemyn saulute slenka,
Ir pievų vystančiojo grimo
Ji pastaruosius žvilgsnius renka.

šalna — rytinė
Man šlama ilgesiu po langu.
Kadais nerimstanti krūtinė,—
Nesiveržia kovų padangėn.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai