Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 vasaris



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Andrius Baltinis — Tautiškumo problema tremtyje    ........................................................................... 43
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Ištikimybės elegija, Himnas mistiškajai rožei, Medis iš Green Point, Rugsėjo vynas (eil.) ................................................................................................................................. 60
J. Budzeika — Amerikos ūkio problema ................................................................................................ 61
M. Vaitkus — Nepaleisiu  (eil.) .............................................................................................................. 67
Jurgis Jankus — Duobės ........................................................................................................................ 63
Antanas Musteikis — Bendruomenes brandos atestatas ..................................................................... 74
Kęstutis Kasperavičius — Veterinarijos srities sutvarkymas nepriklausomoje Lietuvoje ................. 80

KŪRYBOS PASAULYJE LITERATŪRA
Aug. Raginis — Juozas Mikuckis: Lyrikos kraitis .............................................................................. 85
A. T. — Jurgis Gliauda — Gęstanti saulė ............................................................................................ 86
Aug. Rag. — Aloyzas Baronas: Antrasis krantas ................................................................................ 86

RELIGIJA
Kun. Vald. Cukuras — žmonijos likimo apmąstymas .......................................................................... 87

MOKSLAS
Sesuo M. Eucharista — Apie lietuvių kalbos dėstymą ....................................................................... 92
Paulius Jurkus — Vytauto Augustino foto menas ............................................................................... 93

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
Vaclovas Sidzikauskas — Pavergtosios Jungtinės Tautos ................................................................. 91
L. Andriekus — "Draugo" premija ...................................................................................................... 93

ĮVYKIAI ................................................................................................................................................. 96
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
IŠTIKIMYBĖS   ELEGIJA

"Niekados Tavęs aš nepaliksiu"
Yra žmogaus puolimo ir nemirtingumo liudininkas.
Aš palikau Tave. Aš niekad nebuvau Tavęs dar nepalikęs.
Ištikimybė yra maistas angelams, kurie kasdieną miršta
Alkani ir guli iškankinti sausų kamienų miškuose.

Tavo kūnas miega tolimoje šiaurės jūros saloje,
Didžiulio ledo kalno rūsčioje papėdėj,
Prie milžiniško karštojo vandens šaltinio.
Nėra ten medžių pavasario paukščiams
(Tai aš turėjau būti Tavo medis);
Raudonas saulės diskas užima didžiulį horizontą;
Ant jo kraštų sutūpę paukščiai, tylūs kaip dievai,
Žiūri į Tavo guolį geizerio papėdėj;
Sausa, išdžiūvusiu gomuriu žolė
Tau pasakoja vasaros vidudienį ir vėją.
Skaityti daugiau...
 
TAUTIŠKUMO PROBLEMA TREMTYJE PDF Spausdinti El. paštas


1. Tautos kilmė ir esme.

Tautiškumas yra degančiai aktualus mūsų dienų klausimas, išaugęs į didelę istorinę jėgą ir sukrečiantis pasaulį iki pat pamatų. Tautiškumas ypač aktualus mūsų tautai, nes jos egzistenciją lemia didžiųjų grumtynės, todėl tik teisingas tautinių santykių išsprendimas gali užtikrinti mums laisvę ir nepriklausomybę ir nurodyti mūsų vietą pasaulio tautų tarpe. Aktualiausia gi ši problema tai tautos daliai, kuri yra išbarstyta tarp svetimų tautų tremtyje: jai tautiškumo išlaikymas tampa asmeninės egzistencijos ir asmeninio likimo klausimu. Todėl jis spręstinas su visa kritiška rimtimi, jaučiant šio sprendimo atsakomybę ir visą jo sunkumą.

Sunkumai kyla iš to, kad tautiškumas dar yra nauja gyvenimo apraiška, neturinti savo tradicinių, mokslinių formulavimų, bet iškylanti kaip dienos problema, politinis sąjūdis, bei emocijų apspręstas žmonių veikimas. Todėl čia sunku rasti tam tikrą distanciją ir objektyvumą. Klausimo sprendimą apsunkina dar ir toji aplinkybė, kad čia tenka susidurti su eile naujų mokslų — etnologija, sociologija, psichologija, kultūros filosofija, žodžiu, su dalimi sunkiai peržvelgiamų problemų ir nenusistojusių sąvokų. Atsižvelgiant į šias sunkenybes, sunku išvengti tam tikro subjektyvizmo, vieno kito mažiau tikro formulavimo, aštresnio tvirtinimo bei perdėjimo. Tačiau šie dalykai gali pažadinti gyvesnes diskusijas ir intensyvesnį galvojimą.

Tautiškumo pagrinde stovi tauta. Tautiškumas yra atremtas į tautą ir iš jos išauga. Todėl norint suvokti tautiškumą, pirmiausia reikia žvilgsnį kreipti į tautą, išaiškinti jos kilmę ir visas apraiškas, susietas su tautos gyvenimu.

Kalbant apie tautą, pirmiausia iškyla klausimas, kas verčia žmones bendrauti vienus su kitais, jungtis į grupes bei bendruomenes? Šiam klausimui išspręsti yra sukurta įvairių teorijų, atremtų į tam tikrus gyvenimo reiškinius bei patyrimą. Tačiau visos jos remiasi bendra prielaida, kad žmogaus prigimtyje yra įgimtas palinkimas bendrauti su kitais, kad žmogus pačia savo prigimtimi yra apspręstas būti ne vienas, bet drauge. Šį žmogaus prigimtyje glūdintį norą būti drauge su kitais yra jau labai seniai pastebėjęs Aristotelis ir žmogų pavadinęs draugingu gyviu. Žmonės tad, savo prigimties verčiami, nuo seniausių laikų bendrauja, draugauja ir yra sukūrę įvairias savo bendravimo formas.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS ŪKIO PAJĖGUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Amerika yra jaunas ir turtingas kraštas. Žmonės čia sukūrė augštą civilizaciją ir pasiekė augščiausią pasaulyje ekonominio gyvenimo standartą. Tai buvo padaryta, palyginti, labai trumpu laiku. Dar prieš 150 metų tik maža Amerikos kontinento dalis buvo apgyventa. Gyvenimo lygis buvo žemesnis negu senajame pasaulyje. Ryškesnė pažanga prasiveržė tik 19 amžiaus pradžioje. Tos pažangos charakteringiausias bruožas buvo gaivališkai besiplečianti krašto pramonė ir didėjanti technika. Rezultate piliečių aprūpinimas pastoge, maistu, drabužiais, įrankiais, mašinomis, mokslu ir spausdintu žodžiu vis tobulėjo.

Amerikos pramonės plėtotės istorinė raida
19 amžiaus pradžioje, Amerikai pradedant savarankišką gyvenimą, Didžioji Britanija buvo pirmaujanti pasaulyje pramonės šalis. Amerika tuo metu buvo perdėm žemės ūkio kraštas, kuris eksportavo maisto produktus ir ūkines žaliavas, o importavo pramonės gaminius iš kitų kraštų, daugiausia iš Anglijos. 19 amžiaus pabaigoje padėtis pasikeitė, ir Amerikos pramonės gamyba pirmą kartą pralenkė Didžiąją Britaniją, nors buvo dar mažesnė, negu Vakarų Europos pramonės gamyba kartu sudėjus. Bet apie 1914 metus Amerikos pramonės gamyba pralenkė Didž. Britaniją ir Vokietiją kartu sudėjus, tuo būdu tapdama aiškiai vadovaujančia pramonės šalimi pasaulyje. Tas staigus augimo procesas ėjo ir 20 amžiaus bėgyje, ir šiuo metu Amerikos pramonės gamyba sudaro apytikriai 50 nuošimčių viso pasaulio pramonės gamybos. Tuo tarpu Amerikos plotas sudaro tik 6 nuošimčius viso pasaulio ploto, o gyventojai — 7 nuošimčius viso pasaulio gyventojų skaičiaus.

Antroje 19 amžiaus pusėje ir 20 amžiaus pradžioje Amerikos pramonė augo beveik 5 nuošimčius per metus. Apie 1910 metus augimo tempas sumažėjo iki pusketvirto nuošimčio per metus. Sis tempas buvo išlaikytas iki 1929 metų. Didžiosios depresijos laikais pramonės augimas buvo pristabdytas. Tai davė pagrindo eilei ekonomistų pranašauti, kad Amerikos kapitalizmas pasiekė ilgalaikės stagnacijos studiją. Tie pesimistiniai pranašavimai tačiau neišsipildė, ir po antrojo pasaulinio karo Amerikos pramonė vėl pradėjo augti prieškariniu tempu, maždaug pusketvirto nuošimčio per metus. Įdomu taip pat pastebėti, kad gamyba po karo buvo tokio lygio, kokio ji būtų buvusi, jei pusketvirto nuošimčio augimas būtų ėjęs visos didžiosios depresijos metais. Kitais žodžiais, Amerikos pramonės augimo vidurkis paskutiniam 40 metų laikotarpyje buvo pusketvirto nuošimčio per metus.
Skaityti daugiau...
 
DUOBĖS PDF Spausdinti El. paštas
 (Tęsinys)

Norėjau ką pasakyti, bet vėjas iš priekio taip stipriai griebė, kad užėmė kvapą, ir mes turėjom sustoti. Vitalija atsuko nugarą prieš vėją ir padėjo galvą man ant peties. Toli, kitoj pusėj lauko, kažin kas mėgino dainuoti, bet vėjas pasigavo visą jo balsą ir kažin kur nusibloškė, lyg ir dainininką būtų kartu pasigriebęs, ir jis pats nulėkė visas kartu ir dobilienoj pasidarė visiškai ramu, kad buvo girdėti, kaip pušynėly pušų šakos virpa ir blaškosi.

—    Žiūrėk, ir vėjo nebėra, — pakėlė galvą Vitalija.

—    Nėra, — pasakiau, ir pats sau buvau juokingas.

—    Bet ar mes tikrai namo einam? Aš visiškai nebesumetu, kuri pusė yra kurioj.

—    Atrodo, lyg takas dar nebūtų iš po kojų pabėgęs, — garsiai pasakiau, o vienas galvojau: "Nagi, kvaily tu, myli tu ją, ar ne".

—    Ir man atrodo, kad ne, bet ar jis tikrai tas, kuriuo reikia eiti.

"Tikrai, ar tas takas būtų tikras. Žinau, kad ji ne mano tipas, bet kas yra tipas, jeigu per naktis negali miegoti ir per dienas negali dirbti, o kai turi po ranka, pasidarai nebetikras".

—    Palauk, aš patikrinsiu, — garsiai pasakiau ir pasilenkęs pagraibiau žemę.

—    Ką darai? — nustebo. — Ar negera pasidarė? — ji staiga susirūpino, tik kažin ar manim, ar kad gali palikti vidurnaktį viena.

—    Tas pats, — patvirtinau atsistojęs, ir galva, o gal ir širdis tikrai buvo pilna velnio.

—    Iš kur žinai?

Ji tikrai buvo nustebusi.

—    Užčiuopiu Antano vėžes.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai