Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
3 kovas



EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
LIETUS
Nežinau, ką sakysiu šį rytą,
Jei staiga rūsčios vilnys paklaus:
Kiek žvaigždžių, kai budėjai, nukrito
Į marias iš dangaus?

Negalėsiu kaltės nutylėti,
Nei tiesos beuždengti melu —
Per žvaigždžių stebuklingąjį lietų
Nualpau ant uolų.

Ant uolų ryto saulė atrado
Ir gyvybę ten vėl pajutau,
Išgulėjęs per naktį be žado
Ūžesy to lietaus.

Nesibarkite, vilnys, šį rytą,
Neužgaukit nelaimėj širdies —
Ir manoji žvaigždė jūron krito,
Ir manoji žvaigždė .. .
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Vaičiulaitis— Paul Claudel ....................................................................................... 97
Paul Claudel — Ketvirtoji stotis, Ištrauka iš "Išvidinės Tokijo sienos", Kinų sodai ......... 100
A. Mažiulis — Lietuviškasis "Wardan Diewa Tewa" ........................................................... 103
Stasys Santvaras— Metai: Pavasaris, Vasara, Ruduo, Žiema, Ir vėl pavasaris (eil.) ........ 111
J. Venckus, S. J. — Vėžys moderninio mokslo šviesoje ........................................................ 112
Leonardas   Andriekus— Lietus, Dagilis, Tik jinai, Tremtis, Žinia, Archimedas (eil.) ........ 119
Nelė Mazalaitė — Seni pavasariai: Neužmaršuolės, Sniegas, žaibai,  Evanqelijos ............. 120
V. K. Jonynas — žvilgsnis į Adomo Varno kūrybą ................................................................. 127

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
A. N. N. — Žemes užtekėjimo poezija ...................................................................................  134
Vlada Prosčiūnaitė: Jonas Grinius — žiurkių kamera .......................................................... 135
"Darbininkas" skelbia konkursą ........................................................................................... 136
"Draugo" romano konkursas ................................................................................................. 136
A. — Liet. Rašytojų Draugijos laureatas .............................................................................. 136

MOKSLAS
Jonas Rugis — Vienas didžiausių pasaulio atominių fizikų .................................................... 137
Zenonas Ivinskis — Pabaltijo istorija ...................................................................................... 137

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Juozas Girnius — Daugiau pagarbos žodžiui ir žmogui ........................................................... 139
K. Mockus — Nemeskime kelio dėl takelio    ........................................................................ 140

PASTABOS: L. A. — Siu metų Vasario 16. J. Balys — Daugiau santūrumo — 142. V. G. — Amerikos lietuvių katalikų istorija — 142. Atsišaukimas Lietuvių Katalikų Akademijos atkūrimo reikalu — 143. A. M s t. — Nutraukiamos stipendijos — 143.

ĮVYKIAI ................................................................................................................................... 143
Skaityti daugiau...
 
PAUL CLAUDEL PDF Spausdinti El. paštas


1868 - 1955

Pelenų dieną literatūra neteko pačios didžiosios dabartinių laikų žvaigždes, kurios vardas — Paul Claudel. Jis buvo augščiausioji šiandienine viršūne ne tik prancūzų poezijoje ir teatre, bet ir paskutinis stambusis švyturys pasaulinėje literatūroje.

Į prancūzų raštus Paul Claudel žengė ta garsia grupe, kuri davė tokius vyrus, kaip Paul Valéry, André Gide, Marcel Proust, Romain Rolland, Péguy ir kitus. Per tuos ilgus metus, kada Paul Claudel rašė savo lyriką, dramas, apybraižas, studijas apie meną ir muziką, Švento Rašto aiškinimus ir eilę kitų veikalų, gimė, subrendo ir praeitin pasitraukė ištisi moderniniai literatūros sąjūdžiai, ir toje pačioje Prancūzijoje prasiverždami surrealizmo, Apollinaire ir kitokiais vardais. Visu tuo laiku, kaip kokia sunki kalnų viršūne, akiratyje niūksojo galinga Paul Claudelio asmenybe.

Iš pradžių ji buvo lyg ir nepripažįstama ir nepaisoma. Štai tokis G. Lanson savo literatūros istorijoje ilgai net jo vardo neminėjo, kada ten atsirasdavo vietos kai kurioms ir trečiaeilėms figūroms. Panašiai su juo susidorodavo ir kiti tradiciniai literatūros istorijos autoriai, kartais jį telkdamiesi atžymėti išnašoje — kad prie naujųjų simbolistų priklausąs dar ir tokis Paul Claudel. Kai 1937 metais jis pasibeldė į Prancūzų Akademijos duris, tai ši sena institucija vietoj jo į savo tarpą įsileido vidutinį beletristą Claude Farrére. Tik po dešimties metų Akademija, dabar jau ir nesibeldžiant į jos vartus, išsirinko Claudelį savo nariu. Per visą tą laiką jis augo visuomenės akyse, tačiau kiek tai liečia jo kūrybą, jis dalį savo geriausių veikalų, kaip "Apreiškimą Marijai", buvo davęs jau prieš beveik pusę šimto metų. Taip jisai lėtai iškilo į milžinus, kokių gan gausiai buvo pažėrusi jo gadynė įvairiuose kraštuose. Tik pabirai metus akį, iš anų jau tolimų laikų prabyla tokie žodžio burtininkai, kaip Hamsunas, Lagerloef, Čechovas, Gorkis, Rilke, George, d'Annunzio, Kiplingas, Yeats, Unamuno, Maeterlinck ir kiti. Vienas po kito jie traukėsi iš literatūros girios, kol ten paliko stovėti tas vienas kitus pranokstantis medis — Paul Claudel. Nūn ir jis, paskutinis, išnyko iš horizonto, kuris tapo lygesnis ir . . . tuštesnis: jame liko tik mirtingieji.

Tačiau Paul Claudelio kūrybos žodis nesiliauja gyvenęs.

Pirmame "Apreiškimo Marijai" veiksme viduramžių katedrų statytojas Pierre de Craon kalba:
"Vien tik bažnyčia bus mano moteris, kuri bus iš mano šono išimta, kaip akmeninė Jieva, man sielvarto miegu bemiegant.

"Kad galėčiau netrukus ant savęs pajusti kylant mano platų veikalą, padėti ranką ant šio nesuardomo daikto, kurį aš padariau, ant šio gerai susklęsto kūrinio, kurį būsiu pastatęs iš tvirto akmens, kad ten pradžią gautų principas, ant kūrinio, kuriame gyvena Dievas!"
Čia Paul Claudel prabyla ne tik apie anas nuostabias viduramžių katedras, didžiuosius architektūros meno šedevrus, bet nusako ir savo kūrybos gaires.
Skaityti daugiau...
 
KETVIRTOJI STOTIS PDF Spausdinti El. paštas
O motinos, regėjusios pirmagimį ir vienatinį vaikelį mirštant,
Minėkite tą naktį, paskutinę, prie dejuojančio mažutėlio,
Vandenį, kurį jam įduot mėgina, ledus ir termometrą,
Ir mirtį, kuri ateina pamažu ir kurios jau negali neboti,
Apaukit jį varganais batukais, pakeiskit baltinius ir vaiko liemenėlę,
Kažkas ateina, kurs atims man jį ir paguldys po žemėm.
Sudie, mano brangusai vaikeli! sudie, o mano kūno kūne!

Ketvirtojoj stoty — Marija, su visa kuo sutikus.
Štai gatvės kertėje ji laukia visų Varguolių Turto.
Jos akyse neliko ašarų, jos burna neturi seilių.
Nė žodžio nepratarus, ji ateinant regi Jėzų.
Jinai sutinka. Dar sykį ji sutinka. Riksmas
Griežtai nuslopintas tvirtoj ir įsakmioj širdy.
Ji netaria nė žodžio ir į Jėzų Kristų žiūri.
Motina į savo Sūnų žiūri, Bažnyčia — į savo Atpirkėją,
Jos siela veržte veržiasi prie Jo, kaip bemirštančio kareivio šauksmas!
Ji liekasi bestovinti prieš Dievą — ir Jam skaityti atvožia savo sielą.

Jos širdyje nerasi nieko, kas nesutiktų ar pasitrauktų,
Priima ir sutinka kiekvienas jos pervertos širdies krislelis.
Kaip Dievas pats, taip ir ji ten stovi.
Jinai sutinka, žvelgdama į tą Sūnų, kurį ji savo įsčioje pradėjo.
Ji netaria nė žodžio ir žiūri i Švenčių Švenčiausią.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKASIS "WARDAN DIEWA TEWA" PDF Spausdinti El. paštas
Lietuviškasis žegnonės (signum crucis) vertimas savo įspraustiniu "Dievo" žodžiu kartais vienam ar kitam kuo nors užkliūva. Vieniems šis įspraudas yra neleistinas žegnonės iškraipymas, todėl jie šią vertimo nuokrypą arba klaidą rūpestingai taiso ir žegnojasi "Vardan Tėvo, Sūnaus ir šv. Dvasios", tuo tarpu kitiems tai ir senoji žegnonė visiškai priimtina, todėl ją palieka nepakeistą, o puolami, išdrįsta net senąjį vertimą ginti (pvz. kun. St. Yla). Ir čia tiek vieniems, tiek antriems tėra vien tik apeiginio žodžio klausimas, kuris mūsuose griežčiau pradėtas taisyti, rodos, apie 1910 m. (žr. "Žvaigždutės" maldaknygė, Vilnius 1914, kurios bažnytinė aprobata iš 1910 m.), tačiau niekad jo dar nesusiejant su lietuvių kultūros klausimais.

Visiškai kitaip šis neįprastas įspraudas mūsų raštijos ir kultūros tyrinėtojų vertinimas, ypač kai juo norima pagrįsti seniausieji lietuviškieji raštai ir kt. Ir čia atrodo, kad prof. Vaclovas Biržiška bus pirmasis visus kelius skynęs ), teigdamas, jog mūsų žegnonės nuokrypa atsiradusi todėl, kad ją ne teologas, bet pasaulietis bus vertęs. Taip prof. Vacl. Biržiška teigdavo per "Lietuvių knygų istorijos" paskaitas, taip jį ryškina ir paskutiniame šios paskirties darbe (Senųjų lietuviškų knygų istorija I, 66 p., Chicago, 111., 1953). Ir čia pabrėžęs, kad "pirmuoju neabejotinu žinomu lietuvišku tekstu tenka laikyti poterių vertimą" ilgai iš atminties kartojamą, kuris pastovus ir netaisytas mūsuose išlikęs jau nuo M. Daukšos laikų, pastebi, kad "šios formos senumą įrodo tas nukrypimas nuo visame krikščionių pasaulyje priimtojo teksto, kuris viename lietuviškame (m. p.) ir terandamas: tai išvertimas vietoje "Vardan Tėvo", kaip iš seno buvo ir lotyniškame tekste ir visuose kituose vertimuose, "Vardan Dievo Tėvo". Taip pat aišku, kad tai nukrypti nuo oficialaus teksto tegalėjo pasaulietis (m. p.), bet ne koks dvasininkas (66 psl.)." Vėliau tokiu pasaulėčiu vertėju, pasirėmęs vienu kun. M. Kozlowskio pamokslu, atranda jis Jogailą buvus (t. p. 66-67 psl.).
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai