Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
6 birželis



VINCO KRĖVES VARDO PREMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Akademinio Sambūrio Montrealyje Vinco Krėvės vardo literatūrinė premija 500 dol. gegužės 11 d. paskirta Jonui Aisčiui už atsiminimų knygą "Apie laiką ir žmones". Jury komisiją sudarė dr. Henrikas Nagys, pirm., V. Jonynas, sekr., nariai: J. žmuidzinas, J. Kardelis ir K. Veselka.
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Po pirmųjų ALB rinkimų ......................................................................................... 201
Bernardas Brazdžionis — Poeto gimimas, Pavasario fragmentai, Ar auga gėlės pragare,
Paul Claudel (eil.) ................................................................................................................................... 203

Jonas Puzinas — Vilniaus proistorė ...................................................................................................... 211
Vilnius žydų poezijoje: Z. Šneiuras — Malda už Vilnių, N. Grinblatas — Į tave, Vilniau, M. Kulbakas — Esi Psalmynas tu, A. I. Goldšmidtas — Myliu tave, o Vilniau, L. Stockis — Vilniaus getas........................................................................................................................................................ 220
Br. Stočkus — Pasaulinis vyksmas (Istorijos filosofija) ...................................................................... 223
A. Vaičiulaitis — Pasaka apie gražiausią gaidį .................................................................................... 231
Pr. Skardžius — Veiksmažodiniai daiktvardžiai su -imas ir jų vartosena ........................................... 233

KŪRYBOS PASAULYJE

KNYGOS IR ŽURNALAI
Bern. Brazdžionis — Sakramentalinio gyvenimo poezija (Leonardas Andriekus: Atviros marios) ................................................................................................................................................................ 238
Jurgis Blekaitis — Rimtas žaidimas (Leonardas Žitkevičius: Daiktai ir nuorūkos) ........................ 240
Dr. P. Celiešius — St. Šalkauskio Ateitininkų ideologija .................................................................. 242

MOKSLAS
Dr. A. Baltinis — Lietuvių enciklopedija ........................................................................................... 243

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
Prof. Kazys Pakštas — Geležines uždangos kilme ir esmė ............................................................... 245
L. G. — Vinco Krėvės vardo premija ................................................................................................. 246
L. A. — R. Viesulo ir A. Elskaus paroda ........................................................................................... 247
Literatūros premijos ............................................................................................................................ 247
ĮVYKIAI ............................................................................................................................................... 243
Skaityti daugiau...
 
PO PIRMŲJŲ ALB RINKIMŲ PDF Spausdinti El. paštas
1.
Dideliu rūpesčiu buvo virtusi Amerikos Lietuvių Bendruomenė. Kitų kraštų lietuviai jau senokai bendruomeniškai susiorganizavo. Tuo tarpu šio krašto lietuvių bendruomeninis susitelkimas vis liko p'rma polemikos, o vėliau "organizacinės stadijos" dalyku. Nors atskirose vietose ir buvo susidarę ALB skyriai, jie greičiau teikė pasitenkinimo sektantiniams bendruomenės priešininkams ("ar nesakėme, kad nieko neišeina ir negali išeiti"), negu konkrečiai liudijo bendruomenės minties gyvybingumą. Viena, ALB skyriams nesisekė sutelkti visų atitinkamos vietovės lietuvių, ir todėl jie labiau darė atskiros naujos organizacijos, o ne tikros lietuvių bendruomenės įspūdį. Antra, svarbiausia, jei atskiri skyriai ir krutėjo vietoje, kiek išmanė, visumoje bendrieji kultūriniai uždaviniai, laikomi bendruomenės prasme, nebuvo vykdomi. Jie ir negalėjo būti vykdomi, nesant centrinės vadovybės, kuri viena gali išdirbti bendrą kultūrinės veiklos planą ir kuri viena jam vykdyti gali sutelkti atskirus skyrius. Šis konstatavimas nereiškia priekaišto Lokui, nes jo uždavinys tebuvo, kaip pats vardas aprėžė, organizacinis bendruomenės sutelkimas, o ne jau konkretus vadovavimas šio krašto lietuvių bendruomenei. Vienintelis priekaištas Lokui tegalėjo būti, kad jis per ilgai savo "laikiną" uždavinį vykdė. Baiminantis, kad "laikiny-bė" nevirstų mirties amžinybe, prieš metus buvo iš daug kur sukrusta Loką perspėti, kad jau paskutinis laikas baigti "organizacinę stadiją". Nors ir su nepasitenkinimu sutikti, šitie perspėjimai neliko tušti: Lokas ėmėsi savo uždavinio — paskelbti rinkimus sudaryti normaliai ALB vadovybei.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas

POETO GIMIMAS

Jonui Aisčiui
Kai užgęsta žvaigždynai, per amžius spindėję,
Teka upėmis kraujas, lyg vynas žadėtas,
Kai numiršta švenčiausia šios žemės idėja,
Gaudžia himnas šviesus, gimsta žemei poetas.

Kai pavasaris uždega ugnį ant marių,
Eina laimė per vandenį, lyg siluetas,
Pro legendos' nuskendusią meilę nemarią
Kyla perlai gelmių, gimsta žemės poetas.

Kai širdies nebegąsdina rudenio gruodas,
Nei likimas sunkus kaip granitas ir kietas,
Miršta aklas rytojus, bežvaigždis ir juodas,
Teka saulės daina, gimsta žemei poetas.

Kai išminčiai, pilni išminties susirinkę
Jieško prasmei prasmės, jis, nakties neregėtas,
Tartum aidas Jo ištarto žodžio kažinkur
Gimsta dangų dainuojantis žemės poetas.
Skaityti daugiau...
 
VILNIAUS PROISTORĖ PDF Spausdinti El. paštas
1. Įvadas
Benagrinėdami Vilniaus pradmenis ir beaiškindami ankstyviausios sodybos klausimą, susiduriame su nemažomis kliūtimis, nes didelė senojo Vilniaus praeities dalis tebeglūdi priešis-toriniuse laikuose. Proistorikams ligšiol tepavyko atidengti dar visai mažą priešistorinio Vilniaus dalelę. Ir ankstyvosios istorijos laikų Vilnius tebeskendi legendų miglose. Tik pirmojoje XIV amžiaus pusėje Vilnius iškyla istorijos švieson. Tačiau tos pirmosios istorinės žinios apie Vilnių yra dar labai šykščios, siauros, dažnai neaiškios ir supainiotos. Vėlyvesniais laikais istoriniai šaltiniai gausėja ir, be to, atsiranda kitokio pobūdžio medžiagos Vilniaus praeičiai nušviesti. Pradedant Gedimino laikais, Vilnius, tapęs didžiųjų Lietuvos kunigaikščių sostine, ima sparčiai augti ir amžių būvyje virsta ne tiktai politiniu, ekonominiu, bet ir kultūriniu Lietuvos centru. Ypačiai XVI-XVII amžiuje Vilniuje atsiranda labai augštos vertės meno ir kultūros paminklų, kuriuos mes drąsiai galime lyginti su didžiųjų Vakarų Europos kultūros centrų paminklais. Neperdėdami galime pasakyti, kad Vilnius tampa pačiu gražiausiu miestu Rytų Europos pasienyje. Dėl gausybės ligi šių dienų išlikusių statybos ir meno paminklų Vilnius ir dabar tebėra, tarytum, gyvas muziejus, vaizdžiai kalbąs apie turtingą miesto praeitį ir stiprią kultūrą, kuri sklido iš jo į visas Lietuvos žemes. Kaip kiekvienas istorinis miestas, taip ir Vilnius turi savitą, tik jam būdingą vaizdą ir dvasią. Ta ypatingoji Vilniaus praeities dvasia dvelkia kiekviename miesto kampelyje ir stipriai gaivina bei jungia visų lietuvių širdis. Tą nuostabų Vilniaus jausmą yra gražiai išreiškęs Petras Vaičiūnas:

Kai eini pro Vilniaus miesto mūrus,
Lyg visą Lietuvą širdy neši:
Ir tą, kur jau praeity glūdi,
Ir tą, kur spindi ateities laše . . .

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai