Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4 balandis



KNUT HAMSUNO MIRTIES PROGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Lingas   

Gražiai atbaigtų asmenybių, pastovių paminklinių statulų, tautinių paminklų literatūros istorijoje jieškoto-jai šių metų vasario 19 d. giliai atsiduso ir apgailestavo, kad tos dienos liūdna žinia — Nobelio premijos laureato Knut Hamsuno mirtis — nepasiekė jų prieš 13-14 metų. O kaip tą dieną gailėjosi jo gimtoji Norvegija, kad 92 metų sulaukęs jos dainius senelis mire per vêlai. Ne, ilgo amžiaus Hamsunui niekas nepavydėjo, bet niekas negalėjo užmiršti 1940 m., kada jis, Hitleriui siautėjant jo gimtoje žemėje, ragino savo tautiečius nesipriešinti vokiečiams. Nuo to laiko jis pasidarė krašto išdavikas, o po karo apie didįjį dainių buvo taip tylu, kaip Anykščių šilelyje. O buvo laikas, kada norvegas žvejas savo laivus, ūkininkas savo galvijus jo didvyrių vardais vadino. Laikas yra kerštingas.

Margas buvo Knut Hamsuno gyvenimas. Gimė jis 1859 m. rugpjūčio 4 d. gražioje Gudbrandsdaleno provincijoje. Jo tėvas buvo ūkininkas ir siuvėjas. Tarp šiaurines Skandinavijos ūkininkų tai labai paprastas reiškinys — kalnų žemė viena neišmaitina, reikia turėti ir šalutinį amatą.
Skaityti daugiau...
 
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
L.  Dambriūnas — Kalbos mokslas ir mūsų bendrine kalba ....................... 145
A.   Maceina — Katalikų vienybe ................................................................ 153
Bernardas   Brazdžionis — Dienos iš dangaus: Dienos iš dangaus,
Atsišaukęs gandas, Palmes žodžiai,  Mozaika, Atminimų vartai (eil.) ........ 157

J. Vaišnora, M. I. C. — Arkiv.  J.   Matulevičiaus  Vilniaus Golgota ........ 158
Aloyzas Baronas — Prašviesėjimas ............................................................. 170
Lysandro Z. D. Galtier — žmogus čia atėjo, Mano
vaikystes dienos (eil.), išvertė Juozas Kėkštas ........................................... 175

Waldemar  George — Adomas Galdikas ..................................................... 177
Kotryna Grigaityte — Sesei tėvynėje (eil.) .................................................. 181

KŪRYBOS   PASAULYJE
LITERATŪRA
Juozas   Lingis—Knut Hamsuno mirties proga ............................................ 182
J. Kėkštas — Ispanų poetai apie kūrybinį patyrimą ir poezijos tematiką .. 183

KNYGOS IR ŽURNALAI
Aug.  Raginis — Faustas Kirša: šventieji akmenys ..................................... 184
Aug. Raginis — Dr. Jonas Balys: Lietuviškos pasakos .............................. 185
J. L s. — Peeter Arumaa ............................................................................... 186
Juozas   Lingis — Apophoreta Tartuensia  .................................................. 186

MOKSLAS
A.   Maceina — Egzistencializmas ir krikščionybe ...................................... 187

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Antanas Musteikis — Organizacinio karščio paraštėje .............................. 190
Al.   Baronas — Ties pravertais langais ....................................................... 191
NKVD technika tardant  ............................................................................... 192
Skaityti daugiau...
 
KALBOS MOKSLAS IR MŪSŲ BENDRINĖ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. DAMBRIŪNAS   

Tarp kalbos mokslo ir bendrinės, kasdien vartojamos kalbos esama panašaus santykio, kaip tarp technikos, medicinos mokslo ir tų mokslų praktiško panaudojimo kasdieniame gyvenime. Kiekviena literatūrine arba bendresniu žodžiu vadinama bendrinė kalba yra normuojamoji kalba. Kiekvienai normai pagrįsti reikia principų. Praktinės kalbos ugdymo darbui tų principų kaip tik ir tenka j ieškotis kalbos moksle. Suprantama, kad kalbiniai principai nėra kalbininkų protinės spekuliacijos padaras. Jie yra pačios kalbos gyvenimo stebėjimo bei tyrinėjimo išdava. Vadinas, pirmesnė yra pati gyvoji kalba, o dėsniai sudaromi pasiremiant jos faktais. Nors šie dėsniai neturi tokio visuotinumo pobūdžio kaip gamtos dėsniai, vis dėlto, reguliuojant bei normuojant bendrinės kalbos gyvenimą, jie yra gana instruktyvūs. Tiek kalbos istorijos, tiek jos struktūros dėsnių tyrimas leidžia pasidaryti kai kurių išvadų ir praktiniam bendrinės kalbos reikalui.

1.   Istorinė kalbotyra

Dabartinio kalbotyros mokslo amžius nėra ilgas. Jo gimimo data gerai žinoma — tai 19 amžiaus pirmasis ketvirtis. Per pirmąjį savo gyvenimo šimtmetį kalbotyra domėjosi daugiausia kalbos gyvenimo praeitimi, jos istorija. O kadangi domėtasi ne viena kuria kalba, bet visomis pasaulio kalbomis ir tyrinėta lyginant vienos kalbos faktus su kitos kalbos faktais, vieną kalbų grupę su kita kalbų grupe, tai šis mokslas vadinamas dar lyginamuoju kalbų mokslu arba lyginamąja kalbotyra.
Skaityti daugiau...
 
KATALIKŲ VIENYBĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. MACEINA   
Paskutines Vakarienės metu Kristus meldėsi ne tik už apaštalus, "bet ir už tuos, kurie per jų žodi įtikės" į Jį; meldėsi, kad "visi būtų viena" (Jo 17, 20-21). Vienybės prašymas buvo svarbiausias šios maldos objektas. Nuostabiausia tačiau šioje maldoje yra tai, kad Kristus apaštalų ir apskritai tikinčiųjų vienybę laikė sąlyga pasauliui įtikėti į Jo pasiuntinybę. Visi turį būti, pagal Kristų, viena todėl, "kad pasaulis įtikėtų, jog Tu esi mane siuntęs" (17, 21); visi turį susijungti "tobuloje vienybėje, kad pasaulis pažintų, jog Tu esi mane siuntęs" (17, 23). Kitaip sakant, krikščionių vienybė turinti būti Kristaus pasiuntinybės liudijimas. Kur vienybės nėra, ten pasaulis negalįs iš krikščionių būties pažinti Kristaus, kaip Tėvo Siųstojo. Todėl Kristus ir meldė savo dangiškąjį Tėvą išlaikyti vienybę Jo įsteigtoje Bažnyčioje. Katalikų vienybė yra esminis krikščioniškojo gyvenimo bruožas.

Kokia yra ši vienybė? — Jos pobūdi nurodė pats Kristus minėtoje maldoje. Jis kalbėjo savo Tėvui: "Prašau . . . , kad visi būtų viena, kaip Tu, Tėve, esi manyje ir aš Tavyje, kad ir jie būtų mumyse viena" (17, 20-21). Vadinasi, Šv. Trejybės vieningumas Kristaus yra nurodytas, kaip krikščionių vieningumo pirmavaizdis. Krikščioniškoji vienybė turinti būti Šv. Trejybės vieningumo atvaizdas žemiškoje tikrovėje. Tai, kas šioje didžiojoje paslaptyje yra dieviškai tobula, turi atsispindėti Bažnyčioje, jos narių santykiuose vienas su kitu, jų grupėse, bendruomenėse ir draugijose. Be abejo, jokia žmogiškoji tikrovė, net ir labiausiai šventa, neatspindės Šv. Trejybės vieningumo bent kiek pakenčiamai. Tačiau šis vieningumas stovi kaip amžinas idealas bei kvietimas, kaip matas ir norma, kaip pirmavaizdis ir apsprendė jas visų mūsų bendruomeninių pastangų. Todėl vykdyti Šv. Trejybės vieningumą katalikų bendruomenėje yra amžinas uždavinys, kuriam yra pašaukti visi laikai ir visos tautos.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bernardas Brazdžionis   


DIENOS IŠ DANGAUS

Jūs ateinat, metai, iš beribes,
Jūs ateinat, dienos, iš dangaus,
Ir kaip žiburys, tamsoj sužibęs,
Neužsidegsite daugiaus.

Ir kai ant keliones tako krenta
Amžių ryto pirmas spindulys,
Tolumoj regiu, kaip saulę, krantą,
Atsiplėšt nuo žemės negalįs:

Gaila grįžt iš vidurio kelionės,
Gaila neregėtų valandų,
Gaila žemės vieškelių ir klonių,
Gaila žemės sodų ir žiedų...

žemės soduos ir žieduos paskendęs
Užmirštu jus, dienos iš dangaus,
O jūs bėgat, tartum upės vandens,
Ir nebesugrįšite daugiaus...
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai