Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4 balandis



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Kun. dr.  V. Balčiūnas — Prisikėlimo vilties ženkle ................................................. 145
Juozas Girnius — Bejieškant kelio mūsų tautinei kultūrai į pasaulį ....................... 148
Mykolas Vaitkus — Vydūnas mirė, Visa — visa mano, Po
tiek daug metų, Grožio dykumoj aidas, Ta pat melodija (eil.) .................................. 158

A. Merkelis — Iš Vydūno vaikystės ir jaunystės .................................................... 159
Jonas  Grinius — žiurkių kamera .............................................................................. 163
Vytautas  Jankauskas — Lunatikas, Pritarimas, Vėjas (eil.) .................................. 172
T. dr. Klemensas Žalalis, O. F. M. — Archeologijos daviniai šv. Rašto studijose . 175

KŪRYBOS     PASAULYJE LITERATŪRA
P r. Naujokaitis — žmoniškumo idėja Vydūno dramose .......................................... 180
S. Prapuolenytė — Didžiausioji anglų beletriste Jane Austen ................................. 182

KNYGOS IR ŽURNALAI
Kun. P. C. — Visuotinis pašaukimas krikščioniškon tobulybėn
(Kun. V. Balčiūnas: La Vocation Universsele a la Perfection
Chretien selon Saint Francois) .................................................................................. 183


MENAS
P. Jurkus — Dail. V. K. Jonyno kelias ..................................................................... 184

VISUOMENINIS GYVENIMAS
J. Alaušius — Mūsų visuomeninės veiklos kasdienybė .......................................... 186
Dr. Vl. Viliamas — Krikščioniškoji Demokratija akcijoje ....................................... 187

PASTABOS:
V. K - a s — Sąžinės kančios šiandieninėje bendruomenėje — 189.
L. D - a s — Humanizmas ir tolerancija — 189.
B. S t. —Jieškant tikrosios priežasties—190.
A. Mažiulis — J. Basanavičius ir Vasario 16 — 190.
Kl. Jurgelionis — Eilėaštis ir eilės — 190.
ĮVYKIAI ..................................................................................................................... 191
Skaityti daugiau...
 
PRISIKĖLIMO VILTIES ŽENKLE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KUN. DR. V. BALČIŪNAS   

Didelės įtakos mums turi ne dabartinė mūsų išgyvenama tikrovė, bet mūsų tikimas ateities pasaulis. Nors iš pirmo pažvelgimo atrodo kitaip, bet iš tikrųjų mus veikia galingiau tai, ką mes tikime Įvyksiant, negu tai, kas dabar su mumis vyksta. Galutinai mūsų dabarties būseną ir veikseną vienaip ar kitaip apsprendžia ne maloni ar nemaloni, džiugi ar skaudi šiuo metu mūsų išgyvenama tikrovė, bet vienoks ar kitoks mūsų ateities pagavimas ir išgyvenimas, kurs priklauso tikėjimo susijusio su viltimi plačiausia šių žodžių prasme sričiai.

Ten, kur tikėjimas liečia mūsų pačių ateitį, visada jis yra susijęs su viltimi ar neviltimi. Tikimoji mūsų ateitis yra arba džiugi, maloni, mums laimę žadanti ir teikianti vilties arba skaudi, nemaloni, grasinanti mums nelaime ir stumianti į neviltį. Gyvenimo patirtis neginčijamai rodo, kad su viltimi susijęs tikėjimas geba pažadinti gyvybingąsias mūsų jėgas ir įgalina mus pakelti ir skaudžiausią dabartį, kai tuo tarpu neviltis pakerta ir paskutiniąsias mūsų turimas jėgas ir padaro ne kartą visai nepajėgius sutikti didesnius ar mažesnius gyvenimo smūgius. Jeigu žmogus, nelaimių ir vargo prislėgtas, dar vis įstengia nešti savo gyvenimo kryžių, tai tik dėl to, kad anksčiau ar vėliau, šiame gyvenime ar po mirties, jis tikisi sulaukti šviesesnių dienų, kad jį gaivina vienokia ar kitokia viltis.
Skaityti daugiau...
 
BEJIEŠKANT KELIO MŪSŲ TAUTINEI KULTŪRAI Į PASAULĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   
Skiriu tiems, kurie liks mūsų tautoje, neišėję į pasaulį.
Gilus mumyse rūpestis, kaip išeiti iš savęs, kaip rasti kelią į pasaulį, kaip mūsų kultūrinius laimėjimus paversti tarptautiniais laimėjimais. Nors ir nežinau, ar kas specialiai šį klausimą kėlė, bet pats šis rūpestis prasimuša beveik kiekviena žinute, entuziastiškai skelbiančia, jog tam ar kitam mūsų mokytojų pasisekė gauti paskyrimą į kurią mokyklą, jog to ar kito mūsų rašytojo kuri novelė buvo išversdinta į kurią svetimą kalbą, jog to ar kito mūsų dailininko darbai buvo priimti į kurią parodą, etc. etc. Tačiau, antra vertus, negalime patys nematyti, kad visas šis išsiveržimas į "pasaulį" lieka labai ir labai problematiškas: gauti paskyrimą į kurią mokyklą dar nereiškia padaryti įnašą į patį mokslą, išsivers-dinti novelę į svetimą kalbą dar nereiškia įeiti į pasaulinę literatūrą, patekti į kurią parodą dar nereiškia atsistoti šalia Matisse ar Rouault. Nenorime skeptiškai sutikti pastangas tų, kurie stengiasi šitaip su savaisiais laimėjimais išeiti į viešumą svetimuosiuose. Lygiai suprantame ir tą simpatiją, kuria mūsų visuomenė palydi visas pastangas veržtis į svetimuosius. Ir per šias pastangas ir per tą simpatiją, kuria jas lydime, kalba gilus mūsų tautos ilgesys našiai įsijungti savais kultūriniais laimėjimais į tarptautinę bendruomenę. Bet kartais šis ilgesys apsireiškia ir tokiu būdu, kuris verčia klausti, ar iš dalies nėra jis drumsčiamas savotiško komplekso, kurį būtų galima tiesiai pavadinti mažos tautos kompleksu. Turiu mintyje tokį stebėjimasi savimi pačiais, lyg nebūtume patys tikėję, jog esame ko verti, kol nepamatome, kad ir svetimuosiuose galime šį tą reikšti. Giliai prasmingas mūsų ilgesys pralaužti savo uždarumą, bet grėsmingas viso domesio sutelkimas tik į šį prasilaužimą, lyg jau nebetektų nieko sau patiems bekurti, lyg pakaktij, tik su svetimaisiais pasidalinti savais lobiais. Laikau aktualiu uždaviniu specialiau paliesti iškeltuosius klausimus, nes jais keliamas ne mažesnis klausimas, kaip pati mūsų tautinės kultūros prasmė bei linkmė.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mykolas Vaitkus   
VYDŪNAS    MIRĖ

Mirė Vydūnas . . . Ne, šviesoj paskendo
tykiai mirksėjus žemės naktį žibė,
ir mūsų žvilgiai graudžiai pasigenda,
kur ta mįslingai deganti būtybė?
Atgulė žemėn tas bekūnis kūnas —
mirė Vydūnas . . .

Tartum liepsnelė jo dvasia blaksnojo,
gailiai pastigus Paslapčių Šaltinio,
veržės į gelmę Didžio Amžinojo,
žemės pakalnėj Augštumų tremtinė,
ir į skaistumą tiesė broliams kelią
Skaisčio liepsnelė . ..

Mirė Vydūnas . . . Kaip sunku tikėti!
Rodos, išnyko gimto kaimo bokštas,
kur į šventyklą varpo lingiais kvietė,
jaukiai berymąs žalio tvano kuokštuos ...
Nūn jo nebėra. . . Vai, Tėvynės sūnūs,
mirė Vydūnas!. . .
Skaityti daugiau...
 
IŠ VYDŪNO VAIKYSTĖS IR JAUNYSTĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. MERKELIS   
Vydūnas   jaunystėje


Vydūnas senatvėje




Wer den Dichter will verstehen, Muss ins Dichters Lande gehen.
Fr. Schiller

Per 60 metų Vydūnas visokeriopa savo veikla ir kūryba plačiai bei turiningai reiškėsi mūsų kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Jis buvo lietuviškos dainos gaivintojas, ugdytojas ir kūrėjas, dramaturgas, filosofas, laikraštininkas, jaunimo auklėtojas, skelbęs savo idėjas gyvu žodžiu ir raštu.

Vydūnas buvo vienas iš nedaugelio tų, kurio gyvenimas ir kūryba buvo neatskiriamai tarp savęs susiję. Jis skelbė tai, kuo pats šventai tikėjo ir gyvenime vykdė.

"Vydūno asmuo, principai ir gyvenimas, mokslas ir kūryba sudaro vientisą harmonišką visumą -— rašo prof V. Mykolaitis, — kuri imponuoja savo suderinimo galia ir priverčia nusilenkti net tuos, kuriems jo mokslas atrodo nepakankamai moksliškas, o kūryba nepakankamai meniška" 1).

Tad Vydūno kūrybai ir idėjoms suprasti, būtina pažinti jo gyvenimas, ypač jo vaikystė bei jaunystė, kurios formavo ir brandino jo asmenybę.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai