Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
5 gegužė



LIETUVA TARPTAUTINIUOSE JUNGINIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GEDIMINAS GALVA   

1.   Klausimo aptartis.

Politinė lietuvių spauda pakartotinai kelia klausimą: kaip išvengti didžiųjų imperializmo ir mažųjų tautų pavergimo? Deja, to klausimo ap-tarejai nepateikia nė vieno sprendimo, kuriuo galėtų pasinaudoti mažosios valstybės. Vienas teoretinis jų patarimas — apkarpyti "absoliutų" mažųjų valstybių suverenumą. Betgi reikia pastebėti, kad ne vien mažosios valstybės, bet ir didžiosios neturi absoliutaus suverenumo. Jei siekiama apkarpyti mažųjų valstybių suverenumą — kaipgi su didžiosiomis? Ar mažųjų valstybių suverenumo aprėžimas ir jų susitelkimas į politinius junginius jau užtikrina jų saugumą? Kas tuo atveju darytina su didžiosiomis galybėmis, kurios, turėdamos visai kitus, nacionalistinius tikslus, jų siektų, nors ir priklausytų Europos sąjungai? Ar tų didžiųjų valstybių priklausymas kuriai sąjungai jau jas paverstų taikingomis? Kaip paveiktina, pvz., Didžioji Britanija — svyruojanti tarp Commonwealth ir Europos, tačiau labiau linkstanti į imperijos likučių išlaikymą? Šie klausimai galėtų būti pamiršti, jei, pvz., Benelux muitų sąjungos paskelbimas 1944 metais nebūtų likęs neįgyvendintas iki dabar. Jie galėtų būti nutylėti, jei Schumano anglies ir geležies planas nebraškėtų pačioje pradžioje.

Tačiau blogiausia, kai kiek priartėjame prie mūsojo įsijungimo į tarptautinius sambūrius. Lietuva yra pašonėje trijų didelių valstybių, kurios protarpiais rodo savo aštrius imperialistinius dantis ir siekia ją sunaikinti. Šio pavojaus Lietuva negali išvengti, sukurdama ir veikliai dalyvaudama siauro masto tarptautinėse sąjungose. Pabaltijo santarvė tebuvo miražas. Jei prie jos būtų pridėta Gudija, Suomija ir net visa Skandinavija, tai ir tokia sąjunga negali atnešti politinio saugumo ir net plataus ūkinio bendravimo. Ten mes užtinkame eilę jėgų, kurios turi apsčiai individualizmo ir sunkiai duotųsi įjungiamos į vieną frontą.
Skaityti daugiau...
 
I N F E R N 0 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS NYK A-NILIŪNAS   

G. Rouault — Prieblanda

J. G.
Palikit visą viltį, kurie čia įeinate.
Lautreamont

Tamsiomis cerebralines sistemos upėmis dainai prasimusu į niekados nebuvusį pasauly menesį,
Kur pilkas 'horizontas su aistringais medžiais
(Jų šaknys, kaip ir mūsų, galingesnes už kamienus)
Ir saulė mėlynais plaukais tebedainuoja
Įšalusi žaliam ašigalio lede;
Mergaitės mėnesio varpų skambėjimas (bet po žeme),
Laukiniai paukščiai mus išplėšdavę kiekvieną rudenį iš tamsiaplaukių sutemų —
Familiariškų vaikystės kambarių šešėlių,
Ir klaidžiojantis užsidarančių medinių durų girgždesys, pripildydavęs vakarus, sutinka
[vėl mane.
Aš prieinu taip melancholišką miestelį.
Kažkoks šventasis, aptrupėjusią ranka mane sustabdęs, šaukia: "Tu žinai — tai
[pragaras"'.
Bet aš einu neatsigręždamas gatve tolyn.
Prie tilto pūvančių turėklų vėl randu, kaip gimto namo veidrodyje, laukiančią Ivonne
[de Galiais, plaukais nykaus šviesumo,
Ir ji man pasakoja, kad namų tamsos aksome tebemiega, tartum perlas šviečiantis
[Atsiminimas iš Mortefontaine'o
Ir medžio šakose nukritusi šiltai geltona pilnatis.
Apsivyniojusi namus, bet jau išdžiūvus, guli upė.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKONIŠKOJI AUKLĖJIMO FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. A. ŠERKŠNAS   
l.
Lietuvos mokykla buvo organizuota vokiečių pavyzdžiu. Vokiškoji pedagogika dominavo Europoje. Dėl to lietuviui mokytojui europinėje mokykloje, bent kuriame krašte, nesunku būtų susigaudyti. Kas kita Amerikoje. Tarp vokiškos ir amerikietiškos mokyklos yra labai daug skirtumų. Tie skirtumai randami ne tik terminologijoje ir mokyklinėje organizacijoje, bet ir auklėjimo tiksluose ir metoduose, kas jau yra auklėjimo filosofuos dalykai.

Mes Lietuvoje auklėjimo teoriją vadindavome pedagogika. Tai vokiečių per ilgą laiką išpopuliarintas graikiškas žodis, labai giliai prigijęs visuose Europos kraštuose. Anglų kalboje, ypač amerikiečių, šis terminas nėra vartojamas. Vietoje graikiško, jie vartoja lotynišką žodį educa-tion (iš lotyniško veiksmažodžio educare, ne iš veiksmažodžio educere). Education jiems reiškia lygiai tą patį, ką mums auklėjimas. Tai, ką mes lietuviškoje mokytojų seminarijoje ar universitete supratome pedagogikos vardu, amerikietiš-koje mokykloje vadinama auklėjimo filosofija (philosophy of education).

Iš jų auklėjimo filosofijos (kaip mokomojo dalyko) yra aiškiai išjungta didaktika, kas neįprasta būtų lietuviui mokytojui. Didaktikos termino jie visai nevartoja. Bendrieji mokymo metodai (general methods of teaching) jiems reiškia tai, ką europiečiui reikšdavo didaktika. Tai nereiškia, kad amerikiečiai šitų terminų—pedagogika, didaktika — nepažįsta. Prieš vadinamuosius eksperimentalizmo laikus amerikietiškame auklėjime šie terminai buvo vartojami. Nacionalinės terminologijos tendencijos, kaip ir visose tautose, jų tarpe ir mūsų pačių, padarė šituos skirtumus.
Skaityti daugiau...
 
ŽIURKIŲ KAMERA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS GRINIUS   
TRIJŲ VEIKSMŲ DRAMA

II
IŠPAŽINTIS   PER   PRIEVARTĄ
(TĘSINYS)
 
JOANA (sėda). Aš viską pasakiau. Jei kas neaišku, prašyčiau klausti.
MORKUS. Tu — beprotė, drauge Joana.
JOANA. Kodėl?
MORKUS. Dei to, kad tu su savo herojiškais melais pati lendi į torturas ir mirtį, kai tuo tarpu aš jau daug padariau tau išgelbėti.
JOANA (karčiai nusišypsodama). Man išgelbėti...
MORKUS. Taip, tau... naivioji idealiste! (Tyla). Aš iš tavo sesers neseniai išgavau prisipažinimą, kad laidotuves suorganizavo ji, o dabar tu kartoji tą pačią kvailą istoriją! Net Sakalo nusikaltimą priskiri sau.
OANA. Argi tu tiki, kad mano sesutė būtų tokia pajėgi viskam suorganizuoti?
MURKUS. K.ą as likm, tai kitas reikalas. Bet oficialiai svarbu, kad Ramunė prisipažino ir tai patvirtino savo parašu. Panašiai pasielgė ir Staknienė. Ji paliudijo, kad šis medinis Kryželis yra kunigo Ginkaus.
JOANA. Bet šis kryželis yra mūsų. Ramunė jį atpažino.
MORKUS (prisėsdamas šalia jos). Klausyk, Joana. Tų kryželių aš jau turiu visą kolekciją. O tavasis dabar jau vėl kabo ant sienos tavo kambary.
JOANA (stodama). Ir tu tai padarei?
Skaityti daugiau...
 
KUNIGAS IR DVASININKAS (DVASIŠKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR . SKARDŽIUS   
Dabartinėj lietuvių kalboj kunigas vartojamas jau nuo senesnių laikų, o dvasininkas, arba dvasiškis, tėra pradėtas vartoti visai neseniai, tik pastaraisiais dešimtmečiais.

Pats žodis kunigas yra nelietuviškas — paskolintas iš vid. vok. augšt. (mittelhochdeutsch) kunig "karalius", kuris savo keliu toliau yra kilęs iš germ. *kuningaz: sen. vok. augšt., sen. saksų kuning, sen. anglų cyning (dabar king) ir kt. Ši germanų prolytė yra su priklausomybine priesaga -inga- sudaryta iš * kunja-(got. kuni, sva. kurini ir kt.) "giminė" ir iš pradžios reiškė "giminės, kilnios kilmės vyras"; čia germ. šaknis kun- atitinka liet. gim-: gimti, giminė ir kt.; plg. dar got. fulls iš germ. *fulnaz; liet. pilnas, got. ga^munds "atminimas": liet. mintis ir kt. Antram ar trečiam amžiuj po Kr. iš germ. *kuningaz suomiai yra pasiskolinę savo kuningas "karalius"; plg. dar suom. ansas "sija" iš germ. *ansaz: got. ans; suom. rengas "žiedas" iš germ. *ringaz: sen. island. hring, sen angl. hring (dabar ring) ir kt. Iš to pat šaltinio, tik gal kiek vėliau, yra kilęs ir slavų kunęgu, kunęzi (čia raidėmis u, i žymimi sen. slavų pusbalsiai, arba jerai): rus. knjaz' "kunigaikštis", ček. kniez "kunigaikštis; kunigas", lenk. ksiądz "kunigas" (XVI. a. dar ir "valdovas, viešpats") ir kt. Dėl to žr. dar K. Būga, Kalba ir senovė 69 t., K. Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen I 17 t., Fr. Kluge, Etym. Woerterbuch d. deutsch. Sprache (1934) 319, W. Streitberg, Urgerm. Grammatik (1943) 47, A. Preobraženskij, Etim. slovar' rus. jazyka I 324, A. Brueckner, Slownik etym. języka pol-skiego 277, M. Vasmer, Russ. etym. Woerterbuch 581.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai