Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
7 rugsėjis



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Stasys Yla — Lietuviškas nacionalizmas liberalizmo ženkle ........................................................... 243
Dr. Alf. Šešplaukis — Religinis tautinis aspektas Gertrūdos von Le Fort kūryboje ..................... 259
Gertrūda von Le Fort — Tavo šventieji, Corpus Christi Mysticum, Pasija, Marijos Dcngun  Ėmimo vigilija (himnai) ................................................................................................................................... 263
Dr. Povilas Rėklaitis — Lietuvos gotika .......................................................................................... 264
Alb. Baranauskas — Daržas ............................................................................................................. 267
Eugenijus Gruodis — Visas žmogus, Naujasis Testamentas, Apaštalams (eil.) ............................. 273
Br. Stočkus — Pasaulinis vyksmas ................................................................................................... 274

KŪRYBOS PASAULYJE

KNYGOS IR ŽURNALAI
J. Grinius: Jurgis Jankus — Namas geroj gatvėj ............................................................................ 280
Pr. Naujokaitis: Lietuviai aukso kasyklose (Juozas Kralikauskas — Urviniai žmonės) ............... 283
Dr. P. Celiešius: žmogaus būties prasmė (Dr. Pr. Gaidamavičius — Milžinas, didvyris, šventasis) ............................................................................................................................................................. 286

MOKSLAS
Jonas Rugis — Paul Ehrlich .............................................................................................................. 283
Dr. Jonas Balys — Estų tautotyra .................................................................................................... 290

MENAS
Tėv. L. Andriekus, O. F. M. — Rūpintojėlis bažnyčioje .................................................................. 291
L. A. — Mirė Petras Kiaulėnas ......................................................................................................... 293

VISUOMENINIS  GYVENIMAS
K. Mockus — Po didžiųjų konferencijos ............................................................................................ 234
Įvykiai .................................................................................................................................................. 296
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKASIS NACIONALIZMAS LIBERALIZMO ŽENKLE PDF Spausdinti El. paštas


TURINYS: 1. Įžanga: Tautiniai mūsų sąjūdžiai ir nacionalizmas. — 2. Posūkis fašizmo kryptimi. — 3. Įsižeidimas liberalizmu. — 4. Kilmė ir ryšiai su liberalizmu. — 5. Tautiškumas, sukeistas su liberaliniu individualumu. — 6. Pesimistinė pažiūra į žmogų, priešinga super-optimistinei liberalų pažiūrai. — 7. Formalinė lietuvybė prieš žmogiškąjį turinį. — 8. Idėjų reliatyvinimas, kaip formos suabsoliutinimo vaisius. — 9. Autoritetiz-mas prieš kitus tautos autoritetus. —10. Priešpartinė ir priešdemokratinė kova valstybiškumo vardan. — 11. Valstybės pirmumas, sukeistas su "Krašto" (rezistencijos) pirmumu. — 12. "Krašto" pirmumas, siejamas su priešpartiškumu ir vriešidėjine demokratija. — 13. Priešidė-jinė demokratija arba beidėjinis fatalizmas, kaip bendra liberalų ir nacionalistų kovos plotmė. — 14. Beidėjinio totalizmo įsikūnijimas politikos primato "pasaulėžiūroj". — 15. Idėjinio totališkumo ir beidėjinio totalizmo išsiskyrimas. — 16. Išvada: Nacionalizmas, kaip lietuviškosios galvosenos suskilimo apraiška.

1. Tautiniai mūsų sąjūdžiai ir nacionalizmas

Prieš leidžiantis į lietuviškojo nacionalizmo problemas, verta išsiaiškinti vienas skirtumas. Nacionalistinės mūsų grupės mėgsta vadintis tautiniais sąjūdžiais. Šį vadinimąsi visuomenė priima kaip faktą, nors ir negalvoja, jog nacionalizmas išsemtų tautinių sąjūdžių visumą. Argi tautiniai mūsų sąjūdžiai nėra ankstyvesni, savąja paskirtimi tikslingesni, o apimtimi net įvairesni, negu mūsasis nacionalistinis sąjūdis, tiksliau — sąjūdžiai?
Skaityti daugiau...
 
RELIGINIS IR TAUTINIS ASPEKTAS GERTRŪDOS VON LE FORT KŪRYBOJ PDF Spausdinti El. paštas
Šalia vyresniosios Enrikos von Handel-Mazzetti ir jaunesniosios Ruthos Schaumann šių dienų vokiečių katalikų literatūroj stovi Gertrūda von Le Fort savo 80 metų amžiaus išvakarėse. Gimusi Vestfalijos Mindene, ji augo Meklenburge, o vėliau gyveno Ženevoj, Romoj, Bavarijoj. Kelerius karo metus praleidusi Šveicarijoj, kurią su dideliu dėkingumu prisimena savo veikalėlyje "Mūsų kelias naktį" (1950), rašytoja ir šiuo metu gyvena Alpių papėdėse, Bavarijos Oberstdorfo miestely.
Gertrūdoj von Le Fort kryžiuojasi kelių kultūrų įnašas. Ji pati yra kilusi iš italų, prancūzų hugenotų giminės, kurios protėviai prieš ketvertą šimtų metų rado prieglaudą Ženevoj. Mergaitė tėvų namuose išgyveno palankią religinę atmosferą: tėvas, kaip ji rašo savo "Užrašuose ir atsiminimuose" (1951), turėjęs tokį religinį brandumą, koks ne tik pripažįsta tradicines formas, bet jas ir praktiškai vykdo, o motina, be kitų dalykų, kasdien skaitydavusi ir Tomo Kempiečio "Kristaus Sekimą".

Kad suprastum Gertrūdos von Le Fort kūrybą, reikalinga žinoti ir jos tėvų namų religines nuotaikas. "Pauliaus Gerhardto giesmės žodžiai 'Viskas greit praeina, tik Dievo meilė amžina' buvo mano motinos giliausias religinis palikimas: amžinai trunkančios Dievo meilės apreiškimas jai. buvo Kristus. Tas tikėjimas Kristumi, kurio vardą ištarti jos lūpos mane išmokė, yra mano pačios gyvenimo nenutrūkstama linija, nors, kaip gal iš mano knygų žinoma, jis vėliau susirado tėviškę Katalikų Bažnyčioj; tačiau čia glūdi nepertraukiamas ryšys su krikščioniškąja dvasia mano tėvų namų ir didžiosios religinės mano šeimos tradicijos" ("Užrašai ir atsiminimai", p. 25).
Skaityti daugiau...
 
HIMNAI PDF Spausdinti El. paštas
TAVO   ŠVENTIEJI

Tavo šventieji kaip karžygiai iš svetimų kraštų,
ir jų veidai kaip nepažįstamas raštas.
Tu išskiri juos iš tvėrinių įstatymų, lyg
norėtumei juos sunaikinti.
Jie kaip vandenys, kurie teka augštyn į kalnus.
Jie kaip ugnys, kurios be židinio dega.
Jie kaip džiaugsmas dėl mirties, jie kaip
švytėjimas po tamsiąja kankyne.
Jie kaip maldos naktį, jie kaip didelės
aukos tyloj giliųjų miškų.
Tu išpili jų jėgą kaip atgaivinimo indą
ir išlieji jų kraują kaip taurę pilną vyno.
Nes tu atkasi kiekvieną ypatingumą kaip šaltinius ir
atveri juos kaip spindėjimą akmenyse.
Iš tyrų tu vedi į meilę ir iš
tylos pas bekalbius:
Nėra apleistųjų tavo vartuose kaip pas žmones.
Tavo atsisakiusieji eikvoja, ir tavo beturčiai
neša karališkas dovanas,
Tavo pririštieji atleidžia, ir tavo paaukotieji
duoda gyvybės,
Tavo vienišieji atperka iš vienumos: tu esi
sielų belaisvės pergalė!
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS GOTIKA PDF Spausdinti El. paštas
Bernardinų bažnyčios bokštas Vilniuje

Jos chronologija, geografija ir tyrinėtojai


Senojo gotinio peri jodo paminklų Lietuvoje daug neišliko. Bet prie Lietuvos teritorijos šiuo atveju reikia priskirti ir Gudijos pakraščius. Tada turime net 50 žymiųjų senosios mūsų gotikos statybos paminklų. Respektuotinas skaičius.

Naujesniųjų laikų "grynosios gotikos" imitacijas išskirti nėra sunku, bet tiksliau nustatyti brangių senovės pastatų atsiradimo datas Lietuvoje uždavinys nelengvas. Nė vieno Lietuvos gotikos paminklo pastatymo data tiesiogiai nėra žinoma. Bažnyčių ir ponų archyvai daugiausia išnyko gaisruose, maskolių ir švedų karuose. Išlikę aktai meno istorikui nedaug byloja. Vilniaus katedros įkūrimo dokumentai paskelbti, bet juose net nepasakyta, ar katedra statyta iš medžio ar mūro. Kauno katedros, anksčiau parapinės miesto bažnyčios, seniausias dokumentas tėra iš 1503 metų. Zapyškio bažnyčia jau buvo 1578, ir ne prieš 1500, o šv. Onos bažnyčia Vilniuje tokia, kaip ją matėme, stovėjo jau 1581, bet kada ji buvo statyta, galime pasvarstyti. Kas kita — Trakų pilis. Dr. Z. Ivinskis jau įrodė, kad Galvės ežero salos pilis buvo pastatyta apie 1405-1408 m. Tai keli pavyzdžiai.

Ne vien tik dokumentai liudija apie paminklų amžių, bet ir jų forma, stilius. Vakarų Europos stilių ir madų chronologija gali nustatyti ornamento ar rūbo senumą 20-30 metų tikslumu jau net XII amžiui. Lietuvos gotikos chronologija tačiau dar nėra nustatyta, ją reikia rasti. Tikras dalykas, kad gotika Lietuvoje laikėsi iki XVII amžiaus. Italų B. Zenobi iš Romos ir Jono Cini iš Sienos po 1530 gaisro perstatytoji Vilniaus katedra nebuvo renesansinė, bet gotinė: italai renesansininkai Rytuose dar saugoj osi būti "moderniški" bažnyčių statyboje. Taip A. Fieravanti Maskvoje ar tas pats Cini Plocke vartojo net romaniškas formas. 1604 metų šv. Kazimiero jėzuitų bažnyčia yra pirmas bažnytinis baroko paminklas Vilniuje gotikai dar viešpataujant. Taip uždaros renesanso epochos, galima sakyti, Lietuva neturėjo. Tiesa, yra ir renesanso poveikyje sukurtų pastatų, tačiau gotiškųjų elementų patvarumas leidžia senesnįjį priešbaroki-nį perijodą vadinti gotiniu, nors nė vienas jo pavyzdys neatitiktų klasinės Vakarų gotikos formas. Vakarų periodizacija Lietuvoje negalioja.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai