Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
8 spalis



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
L. Dambriūnas — Svetimos įtakos klausimu mūsų kalboje .............................................. 297
Jurgis Blekaitis — Vėtra nuo jūros, Mūsų liepa (eil.) ....................................................... 309
Marija Gimbutienė — Lietuvių liaudies meno simbolių klausimu .................................... 310
Vytautas Braziulis — Prel. Kazimieras Jasėnas ................................................................ 316
A. Vaičiulaitis — Kaimų takeliais ....................................................................................... 321
Vincente Aleixandre — Amžinas Vagabundas (eil.) ........................................................... 323
Stasys Yla — Lietuviškas nacionalizmas liberalizmo ženkle ............................................. 324

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
Antanas Musteikis— Lietuviškieji "Džiunglių" herojai .................................................... 332

KNYGOS IR ŽURNALAI
Trumpa diena (A. Tyruolis: Alė Rūta — Trumpa diena, romanas .................................... 337

RELIGINIS GYVENIMAS
Dr. A. Juška — Trisdešimt šeštasis Tarptautinis Eucharistinis Kongresas ..................... 338
L. Andriekus — Kultūrinės veiklos baruose ...................................................................... 339

MENAS
Rapolas Serapinas— Platono pažiūros į meną ................................................................... 340

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
J. Alaušius — Nėra ko dangstyti begėdystę ...................................................................... 342
ĮVYKIAI
Skaityti daugiau...
 
SVETIMOS ĮTAKOS KLAUSIMU MŪSŲ KALBOJE PDF Spausdinti El. paštas


Neseniai spaudoje iškilo klausimas, ar galima sakyti: gydytojas daro lavono skrodimą. Kalbos vartotojai praktikai į tai atsako teigiamai.

Kalbos vartotojai praktikai atsako teigiamai. Kalbos teoretikai kalbininkai nėra vienos nuomones. Vieni sako, kad galima, kiti turbūt dar tebesvyruoja, treti atsako neigiamai. Šie pastarieji vietoj ano sakinio pataria sakyti: gydytojas skrodžia lavoną. Šitaip jie elgiasi, įtardami kalbamo sakinio autentišką lietuviškumą. Tos rūšies sakiniai esą 'nemaža dalimi verstiniai arba sudaryti kitų kalbų pavyzdžiais ir mūsų kalbai dažnai nepritaikyti.. . reikėtų kiek galint daugiau vengti (tokių) šabloniškų, darytinių svetimų nominalizacinių posakių". (Pr. Skardžius, "Aidai", 1955 Nr. 6, 237).

Esant šitokiam praktikų ir teoretikų nesutarimui, tenka j ieškoti jo priežasties. Kai praktikai, net įspėjami, tokius sakinius vartoja, tai kyla klausimas, kodėl jie vartoja. Iš apsileidimo ir nesusipratimo ar savo kalbos negerbimo? Ar gal dėl to, kad jie negali be tokių sakinių išsiversti ir nemato reikalo jų vengti? Kai iš kitos pusės kai kas prikiša tokiems sakiniams svetimumą ar pažymi, kad jie dažnai būna mūsų kalbai "nepritaikyti", tai vėl kyla eilė klausimų: kiek juose to svetimumo yra, kodėl jie laikytini nepritaikytais ar kaip juos atskirti nuo tų, kurie "pritaikyti", ir pan.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
MŪSŲ LIEPA

Sako, smuikai kartais patys ima verkti,
sako, fleitos ima švilpauti, lyg paukščiai,
užčiaupti dėžėse, lyg narve.

Na, o mudu, inkilan įkelti
(jau visi langai pusiau primerkti
ir septynios durys užrakintos),
mudu tylim lygiam vakare.

Tiktai žiūrim įkypai pro langą,
lyg į kokį užjūrį keisčiausią,
lyg anapus mūsų ir dienos.

Aikštėje su raiteliu iš bronzos
mūsų draugė liepa taipgi tyli,
plaukus kvepiančius paleidus nakčiai,
taipgi žvelgia įkypai į mus.
Skaityti daugiau...
 
Lietuvių liaudies meno simbolių klausimu PDF Spausdinti El. paštas
Mano straipsnis "Lietuvių kryžių ir koplytstulpių kilmes klausimu" kultūriniame "Draugo" priede 1955 m. gegužės 28 susilaukė A. Valeškos ir A. Mažiulio atsiliepimų. Tuo būdu trys autoriai tarė savo nuomonę šių lietuvių liaudies meno paminklų klausimu. Kiekvienas jų iškėlė kitokius aspektus.

Savo straipsnyje minėjau, kad lietuvių koplytstulpius ir kryžius galima būtų apibūdinti kaip hibridini reiškinį, sujungusį savyje prieškrikščioniškuosius ir krikščioniškuosius elementus.

A. Veleška pasisakė prieš ankstyvą, prieškrikščioniškąją, lietuvių liaudies meno elementų kilmę, ir jo išvadose pabraukta, jog religinis liaudies menas buvo katalikų Bažnyčios vaisius.

A. Mažiulio nuomone, lietuvių koplytstulpis vargiai kilęs iš prieškrikščioniškųjų laikų. Jo kilmės greičiau reikia j ieškoti mažame kryželyje, prikaltame prie medžio, taigi, krikščionybės tarpsnyje ir liaudies baroko apipavidalinime. Mūsų kryžių saulutės, mėnulio delčia, kreivieji kryžmos spinduliai nėra perkelti iš senojo tikėjimo ženklų ar prasmenų, bet krikščioniškosios ikonografijos palikimas ar jos poveikyje naujai sudaryti įvaizdžiai bei puošmenys.
Skaityti daugiau...
 
PRELATAS KAZIMIERAS JASĖNAS PDF Spausdinti El. paštas
Gyvenimo kelionę baigė Kazimieras Jasėnas, prelatas ir augšto išsimokslinimo tautos kultūros darbininkas. Šią žinią pranešė Švedijos latvių tremtinių leidžiamas žurnalas "Dzimtenes Balss" 1954 m. rugsėjo mėnesio numery. Žurnalas pastebi, kad jo mirties aplinkybės nežinomos: ar jis mirė amžiaus naštos palaužtas, ar nepakeldamas siaučiančio dvasinio teroro, ar jis mirė nukankintas raudonųjų budelių — tuo tarpu lieka paslaptis. Taip pat nežinomas nei mirties laikas bei vieta, tik manoma, kad jis savo gyvenimo saulėleidį bus sutikęs Liepojos mieste, kame, turimais daviniais, nuo 1944 m. vasaros gyveno, prisiglaudęs pas savo, Kuršo diecezijos vyskupą.

Velionies asmenyje lietuvių tauta neteko tauraus patrijoto ir didelio kultūrininko, o broliškos latvių tautos katalikai — garbingo ganytojo, mokytojo ir jaunimo auklėtojo. Pravartu bus priminti, kad K. Jasėnas savo ilgo gyvenimo tris ketvirtadalius praleido Latvijoje, ten dirbdamas sielovados, mokytojo ir auklėtojo darbą, buvo artimai sutapęs su latvių tauta ir jos rūpesčiais. Tačiau, gyvendamas su svetimais ir tarp svetimų, velionis nebuvo nutraukęs saitų ir su savo tauta, nenutolo nuo jos. Priešingai, jis stengėsi pagal savo išgales prisidėti prie jos gerovės kėlimo. Velionis iš pašaukimo buvo dvasininkas, o iš pamėgimo — kultūrininkas. Šiose srityse jis uoliai triūsė visą savo gyvenimą, kaip dvasininkas — latvių tautai, o kaip kultūrininkas — savo tautai.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai