Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Kun. dr. M. Ražaitis — Regimasis menas ir katalikų Bažnyčios mokslas ....................................... 345
Kazys Bradūnas — Grabadirbis pasakoja savo gyvenimą (eil.) ........................................................ 358
Stasys Yla — Lietuviškasis nacionalizmas liberalizmo ženkle ........................................................... 360
Algirdas Landsbergis — Žodžiai, gražieji žodžiai ................................................................................ 368
Elena Tumienė — Pomegranatai (eil.) ................................................................................................. 373
Z. Ivinskis — Žemaičių religinė padėtis vysk. Jurgio Perkūno - Petkevičiaus laikais ...................... 367

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
A. Tyruolis — Thomo Manno tragika ................................................................................................. 382

KNYGOS   IR   ŽURNALAI
Dr. A. Baltinis — Blogio problema pasaulio istorijos perspektyvoje (A. Maceina: Das Geheimnis der Bosheit) .................................................................................................................................................. 383

RELIGINIS  GYVENIMAS
K. Mockus — Nek. Pras. Seserų Kongregacija pašventino koplyčią ............................................... 386

MENAS
J. Grinius — Kokia M. K. Čiurlionio vieta Europos mene? ............................................................... 387

VISUOMENINIS GYVENIMAS
L. Andriekus — Dar nevėlu .................................................................................................................. 388
J. Budzeika — Atominė pramonė — antroji industrinė revoliucija ..................................................... 389
ĮVYKIAI ................................................................................................................................................. 391
Skaityti daugiau...
 
REGIMASIS MENAS IR KATALIKŲ BAŽNYČIOS MOKSLAS PDF Spausdinti El. paštas


Kasmet lietuviai katalikai Amerikoje stato bent vieną bažnyčią. Ne mažiau kaip trys, keturios bažnyčios metuose yra dekoruojamos. Nėra tokių metų, kuriais bet kuri bažnyčia nesitaisy-tų naujo inventoriaus: statulų, paveikslų, vėliavų, taurių, ir t.t.

Statomoji bažnyčia, jos dekoracijos, naujas inventorius yra tokie dalykai, kurie privalo būti vertinami ne tik sumokėtais už juos doleriais, bet taip pat sudėtomis juose meninėmis savybėmis, kurių regėjimas keltų estetinį pasigėrėjimą. Bažnyčia, jos puošmens ir inventorius turi būti ne tik daiktai, bet ir meno dalykai.

Bažnyčia yra Dievo Namai, Augščiausiojo garbei skiriami. Dievo garbę tad turi kelti ir bažnytinis menas. Jis turi būti ne sau menas, o priemonė artimesniems su Dievu santykiams palaikyti. Faktinis Dievo ir žmogaus santykių realizavimas yra religija. Tad bažnytinis menas turi būti religinis menas.

Štai tie klausimai, su kuriais neišvengiamai susiduria kiekvienas, kuris veda ar prižiūri bažnyčios statybą ar jos dekoravimą.
Skaityti daugiau...
 
GRABADIRBIS PASAKOJA SAVO GYVENIMĄ PDF Spausdinti El. paštas
I
Motinai mirštant,
Niekas nematė
Ašarų riedant skruostais.

Tėvas buvo grabadirbis,
Parvedė pamotę,
Man žaidžiant karstais.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKASIS NACIONALIZMAS LIBERALIZMO ŽENKLE PDF Spausdinti El. paštas
(Tęsinys)
 
Rezistencinis pradas, kaip matome, pasidaro augščiausias. Jo primatą pripažinęs ir Diplomatijos Šefas. Po to turėtų eiti valstybinis pradas, atstovaujamas Diplomatijos Tarnybos, ir paskutinėj vietoj,— Vlikas, kaip lietuvių emigrantinė atstovybė. Nors ir nedemokratinis, Vlikas galėtų pasilikti, tačiau turėtų derintis pirmiausia prie rezistencinio prado. "Mūsų 'demokratinio prado' reiškėjai Vlike turėtų grįžti prie mūsų tautinės rezistencijos prievolių" ir tada būtų "darnus mūsų pajėgų dalyvavimas tautinėje rezistencijoje" ("Santarvė", p. 303).

Kokios tos prievolės? "Pirmiausia reikia tiksliai žinoti dabartinę Lietuvos padėtį, jos gyventojų nuotaikas, Krašto Rezistencijos pasiruošimus ateičiai, okupanto pasiruošimus, jo jėgų išdėstymą ir numatyti pasaulinių įvykių vystymąsi" (Apie skęstantį laivą: "L. Lietuva", 1955, nr. 8). Nors šios prievolės nukrypsta iki fantastiškumo, tačiau tai nekliudo vesti kovą prieš Vliką.

Blogiausia, kad Vlikas nelinkęs pripažinti rezistencijos primato. Jis esąs "anarchistinis", ypač dėl to, kad jo partijos savinasi tautos valios reiškėjų teisę, kuri turėtų priklausyti rezistencijai. Kaip tik tuo "tautinė rezistencija šiapus uždangos" ("Santarvė" 1954, nr. 6) yra giliai pasipiktinusi. Ji negali prileisti, kad "seni ir nauji emigrantų bei politinių pabėgėlių sambūriai—'mes' esame lietuvių tautos valios reiškėjai, atstovai, reprezentantai, eksponantai... Ta mintis vis dažniau skelbiama . . . politinių grupių pasitarimų pranešimuose visuomenei ir net atsišaukimuose į pavergtąjį kraštą! . . . Kaikas dar prideda, jog toks tegali būti demokratinis mąstymas" (Tautos valia yra tėvynėje: "Santarvė" 1945, nr. 8, p. 314).
Skaityti daugiau...
 
ŽODŽIAI, GRAŽIEJI ŽODŽIAI PDF Spausdinti El. paštas
Petrukas išlipo iš lovos, timptelėjo užuolaidos virvutę ir su nuostaba žiūrėjo į saulės šviesos subraižytas grindis. Tai baltos plonos lentelės, su kuriomis jis žaisdavo kieme! Jis žengė per jas atsargiai, kad neužkliudytų, ir sekė saulės rėžį perpjaunant gaublį ant jo spintelės.
— Gaublys,—ištarė jis.

Žodis sukosi jo burnoje, didelis ir apvalus. Baublys, kablys, dramblys. Petrukas pasuko jį, ir gaublys sumirgėjo. Mėlyna spalva buvo jūra, čia buvo Niujorkas, čia buvo Lietuva — sakydavo tėtis.
Tai bus linksma, Tai bus linksma, Tai bus linksma Lietuvoj.

Taip dainuodavo mama. Petrukas abiem rankom sustabdė gaublį ir smalsiai apčiupinėjo jį. Jis nebuvo šlapias. Bet jūra šlapia. Jūra yra daug vandens ir šniokštimas ir rudi žmonės be marškinių ir karštas smėlis po kojomis.

Jis nežymiai išsižiojo — kaip visad sunkiai galvodamas — ir parodė savo dantukų smailumą. Nuo gaublio jo žvilgsnis nuslydo į savo nykštį. Grindys buvo vėsios po jo kojomis. Jis labai mėgdavo stovėti basas ant vėsių grindų, nes tėtis ir mama drausdavo taip daryti. Jei tėtis pamatytų jį dabar be šlepetėlių?! Ne-ne-ne-ne-ne! sakytų jis nesustodamas ir pakeltų Petruką augštyn, didelis, kietarankis.

Petrukas baimingai pažiūrėjo į gretimo kambario duris. Jos nejudėjo. Tėtis dar miega! Kad taip praslinkus pro jo lovą, nušliaužus į virtuvę. Jis galėtų atidaryt visus stalčius ir viską sudėt ant grindų.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai