Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
6 birzelis


1941 birželio sukilimas Kaune PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pilypas Narutis   
Straipsnio autorius Pilypas Narutis 1941 sukilimo metu (tuomet 21 metų studentas) buvo LAF vyr. štabo Įgaliotinio krašte L. Prapuolenio ir Kauno LAF štabui vadovavusio dr. Ad. Damušio pavaduotojas ir pagrindinis ryšininkas su studentija. Per jo rankas ėjo visa sukilimo Kaune organizacija. Tuo būdu tai yra vieno iš pagrindinių
1941 sukilimo Kaune organizatorių atsiminimai.

Paskutinieji '30 metų atžymėti trimis laisvės sukilimais: vengrų sukilimas — 1956, lenkų Varšuvos — 1944 ir lietuvių — 1941 birželio 23. Visuose šituose sukilimuose ypatingai pa-ssižymėjo jaunimas savo narsiais žygiais ir idealistiniu aukojimusi, vedant žūtbūtinę kovą dėl laisvės. Būtų visai teisinga visus šituos sukilimus pavadinti jaunimo sukilimais už savo krašto laisvę, už žmoniškumo atstatymą.
Visi trys sukilimai turi istorinės reikšmės. Bet tik lietuvių sukilimas buvo apvainikuotas laimėjimo sėkme — pilnai atliko savo uždavinius: nuversta Maskvos Paleckio iškamšinė vyriausybė ir pastatyta Laikinoji Lietuvos vyriausybė dvi dienas anksčiau, negu vokiečių armija Lietuvą užėmė.
Skaityti daugiau...
 
1941 birželio 23 PDF Spausdinti El. paštas
1941 birželio 23 lietuvių tautos sukilimas prieš sovietinį okupantą buvo sėkmingas: vėl buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir sudaryta Laikinoji vyriausybė jai atkurti. Deja, tos pačios sąlygos, kurios suteikė sėkmę, netrukus ją užtemdė. Vos po šešių savaičių Laikinoji vyriausybė buvo priversta savo veiklą suspenduoti, nes nacinė Vokietija baltų kraštus pavertė savo "Ost-landu".

Ar buvo prasmės tokiomis sąlygomis sukilti? Nėra ko stebėtis, kad okupantinė spauda juodina 1941 sukilimą. Bet ir čia atsiranda balsų, kad tai Tebuvo beprasmiškas griebimasis už šiaudo" (F. Jucevičius, Tauta tikrovės ir mito žaisme, p. 101).

Ne "už šiaudo" griebiamasi, kai ryžtamasi ir pačios gyvybės aukai. Ne "vokiečių mitas" nuteikė ir ne LAF sukurstė tautą sukilti, o ryžtas "gyventi per mirtį", tariant J. Ambrazevičiaus žodžiais per 1941 birželio sukilėlių laidotuves. Tauta spontaniškai sukilo, po nepriklausomybės netekimo pasinaudodama pirma proga paliudyti laisvės troškimui. Tai neginčijamai rodo ir to sukilimo pastatytosios Laikinosios vyriausybės nesvyruojantis laikymasis. Jei būtų buvę vadovautasi "vokiečių mitu", tai ir būtų vokiečiams pasisekę ją sau palenkti. Verčiau suspenduodama savo veiklą, negu paklusdama vokiečių gundymui tapti jų administraciniu organu ("tarėjais"), Laikinoji vyriausybė liko ištikima sukilimo tikslui — tautos laisvei nepriklausomoje valstybėje. Todėl istorinėje perspektyvoje 1941 birželio 23 ir turi panašios reikšmės, kaip 1918 vasario 16.
Skaityti daugiau...
 
1941 METŲ VYRIAUSYBES KELIAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kazys Škirpa   
Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas pik. Kazys Škirpa

Kelias, kurį teko 1941 metų Laikinajai vyriausybei nueiti, buvo jai nutiestas ne sunkios naštos, staigiai birželio 23 uždėtos ant jos pečių. Vyriausybė susidėjo iš tokių vyrų, kurių jokia našta Lietuvos labui, kad ir pati sunkiausia, nebaugino, nes sėmėsi ryžto iš birželio 23 tautos sukilimo sudėtos kraujo aukos už Lietuvos suverenumą ir jų pastatymą prie atsikūrusios valstybės vairo.

Vyriausybei neįmanomai sunkų kelią sudarė vien tik hitlerinė Vokietija. Skelbusi besąlyginį sovietinio komunizmo pasmerkimą ir kursčiusi rusų pavergtas tautas siekti išsilaisvinimo, pati — kai 1941 birželio 22 savo militari-nes jėgas pasuko prieš Sov. Rusiją — stojo ant šios pastarosios durtuvais sukurtos Lietuvoje teisiškai nelegalios padėties pagrindo ir nusi-nuogino kaip pati siekusi Lietuvos pavergimo. Tatai ėmė ryškėti jau prieš rusų - vokiečių karą, būtent iš to, kad vokiečių užsienio reikalų m-ja užsispyrusiai vengė pertraktacijų su Lietuvos diplomatiniu postu Berlyne Lietuvos suverenumo atkūrimo klausimu ir kad vokiečių karinė vadovybė iš anksto davinėjo instrukcijas numatytiems žygiui per Lietuvą vokiečių kariuomenės vienetams nuginkluoti Lietuvių Aktyvistų
Fronto (LAF) kovos padalinius, kai tik bus pasiekę vietoves, kur tokie padaliniai pasireikštų.
Skaityti daugiau...
 
Gyventi per mirtį PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Ambrazevičius   

1941 birželio mėn. sukilėlių kapai Kauno kapinėse

Iš ministro pirmininko pareigas ėjusio Juozo Ambrazevičiaus kalbos, laidojant 1941 birželio sukilėlius Kaune.

Ne pirmas kartas šioje vietoje prasiveria duobės, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei.
Tačiau niekados toji duobė nebuvo tokia didelė, kaip šiandien. Tai rodo, kiek Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės.

Skaityti daugiau...
 
KAS YRA "SOVIETINIS SOCIALIZMAS"? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leszek Kolakovoski   
Žemiau dedamos satyrinės poemos prozoje autorius Leszek Kolakowski (g. 1927) buvo pats įtakingiausias lenkų komunistų jaunosios kartos filosofas, Varšuvos universitete nuo 1959 vadovavęs naujųjų amžių filosofijos istorijos katedrai# Nors ir būdamas giliai įsitikinęs marksistas, jis virto nemažiau griežtu sovietinio režimo kritiku. Todėl pagaliau buvo ir iš universiteto atleistas, ir iš partijos pašalintas. Gavęs Kanados McGill universiteto kvietimą, 1968 jis paliko Lenkiją ir liko gyventi Vakaruose. Pastaruoju metu profesoriauja Amerikoje. Anglų kalba išleistas jo straipsnių rinkinys "Toward a Marxist Humanism" New York: Grove Press, 1968), skiriamas "dabartinės kairės" ideologijai — "marksistiniam humanizmui".

Sovietinis "socializmas" iš tikrųjų yra socializmo tiesioginė priešybė. Tokia mintis žemiau dedamąjį L. Kolakowskio žodį ir paverčia aštriausia satyra kurios sovietinis "socializmas" aplamai yra susilaukęs. Satyra buvo autoriaus parašyta 1956 studentų laikraščiui "Po Prostu", tačiau cenzūra jo nepraleido, asmeniškai intervenavus pačiam Gomulkai. Tačiau, kas tada buvo pasakyta, ligi šiai dienai neprarado savo aktualumo. Paskutiniųjų neramumų Lenkijoj proga radome šią satyrą prancūzų spaudoje (Le Figaro Littėraire, 1970. XII.28 - 1971.1.3 numeryje). Pateikiame vertimą ir lietuvių skaitytojams, manydami, kad šia savo satyra lenkų marksistas filosofas gana įžvalgiai parodo, kiek mažai sovietinis "socializmas" turi teisės dangstytis socializmu.

Mes jums pasakysime, kas yra socializmas. Bet pirma reikia pasakyti, kas nėra socializmas. Anksčiau šiuo klausimu mes turėjome labai skirtingą pažiūrą, negu šiandien turime.
Taigi, štai kas nėra socializmas:
Visuomenė, kurioj be jokio nusikaltimo reikia namuose laukti policijos.
Visuomenė, kurioj yra nusikaltimas būti nusikaltėlio broliu, seseria, sūnumi ar žmona.
Visuomenė, kurioj žmogus yra nelaimingas dėl to, kad prasitaria, ką jis galvoja, o laimingas yra dėl to, kad nesako, ką jis mano.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai