Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
3 kovas



Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vincas Trumpa — Kartos problema santykių su kraštu perspektyvoje .................................... 97
Juozas Girnius — Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui  .................................................... 106
Z.  Mikšys — Saulė  ir žaliuojantis  medis  religinio  meno šviesoje ........................................ 112
Aloyzas  Baronas — Karuselė .................................................................................................... 123
Jonas Matusas — Odos ir kailių gamyba senovės Lietuvoje iki XVI-to amžiaus pabaigos ... 126

KŪRYBOS   PASAULYJE
LITERATŪRA
Jonas Aistis — Okupuotos Lietuvos literatūra .......................................................................... 133

KNYGOS IR ŽURNALAI
Zenonas Ivinskis — Kun. dr. J. Vaišnora, M.I.C.: Marijos garbinimas Lietuvoje .................. 136
B. M. — Studia Lithuanica I. Mažoji Lietuva ............................................................................ 138
J. Jakštas — S. Kairio "Lietuva budo" istorinėje perspektyvoje ............................................ 140

MOKSLAS
Kun. R. Krasauskas —  Iš  Lietuvių   Katalikų  Mokslo Akademijos darbų ........................... 142
Jonas Matusas — Neįtikėtini dalykai apie Vasarį, Šarūną ir Rūtą .......................................... 142

Įvykiai ........................................................................................................................................... 143

Skaityti daugiau...
 
KARTOS PROBLEMA SANTYKIŲ SU KRAŠTU PERSPEKTYVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS TRUMPA   

Šio pasikalbėjimo  tema siūlyčiau kartos problemą, kaip ji reiškiasi mūsų emigrantiniame gyvenime ir kaip ji pamažu bręsta kultūriniame okupuotos Lietuvos gyvenime, ypač koncentruojant savo dėmesį j reliatyviai naują ir nuolat aktualėjantį kultūrinių santykių tarp emigrantinės visuomenės ir krašto klausimą. Kartos sąvoka nėra visiškai nauja mūsų emigrantinėje problematikoje. Ji buvo bandyta pastatyti į centrinę vietą mūsų literatūrinėje kritikoje ir sukėlė gana gyvą atgarsį. Dažnai kartų santykiai paliečiami, taip pat kalbant apie lietuvybės išlaikymą, kuriam yra sukurta gražus tinklas šeštadieninių mokyklų, organizuojami gyvosios lietuvybės mėnesiai, net, berods, įkurta speciali "ministerija" tam reikalui, tik, deja, apie jos veiklą nedaug kas girdima. Savo šiuose svarstymuose mes bandysime nurodyti visą eilę faktų, kurie kalba už tai, kad kartos sąvoka aktualėja ir okupuotoje Lietuvoje. Tai sudaro naują ryšių tarp emigrantinės visuomenės ir krašto aspektą.

Tie ryšiai taip pat nėra visiškai naujas klausimas. Žinia, kad savo laiku vyko net tam tikros varžytynės dėl tų ryšių tarp įvairių mūsų institucijų ir organizacijų. Tačiau ligi šiol tai buvo daugiau vienos krypties akcija,  iš emigrantinės visuomenės pusės stengiantis pramušti labai jau sandarią geležinę uždangą ir panaudoti tuo būdu gautą medžiagą kovai dėl laisvinimo sustiprinti, ypač propagandos srityje. Dabar, atrodo, tų ryšių reikalas įgauna kitos prasmės, ne tik okupaciniams organams gerokai pakėlus uždangą, bet ir patiems krašto žmonėms, ypač kultūros darbininkams, rodant nemažo susidomėjimo emigrantinės visuomenės kultūriniais laimėjimais. Užtat problema šiandien prieš mus yra ne tiek, kaip pramušti geležinę uždangą, kiek kaip atsakyti į gana koncentruotą akciją iš anos pusės ryšiams suaktyvinti. Be abejo, tai opus ir net pavojingas klausimas.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BERNARDAS BRAZDŽIONIS   
KVARTETAS                                                
                                                   
1.   TERRA  COTTA
 
Smuikas
 
Nuaudė naktį — sidabrinį tinklą — Dievo pirštai,

Pilni kaip poterių plevenančių žvaigždžių,
Ir aš pro potvynį — sidabro tinklą tirštą —
Kaip meilės sapną tu šauki, širdie, girdžiu.

Naktis nueis, ilgai laukta, ilgai jieškota, —
Dainuoja deganti pavasario diena: —
Ir tavo sapnas subyrės kaip terra-cotta —
Visų iliuzijų iliuzija viena...
Skaityti daugiau...
 
PASIPRIEŠINKIME KULTŪRINIAM NUOSMUKIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   
Pabaiga
 
h. Spauda, bendradarbiai ir redaktoriai. — Kadangi 60-ties pareiškimas visų pirma kreipėsi spaudos, kaip "visų" lygio veidrodžio, klausimu, tai ir buvo jis priimtas "kabinimusi prie redakcijų". Tik V. Rastenis teisingiau pastebėjo, kad "sukilėlių koalicija nei siūlo, nei siūlosi". Siūlyti tai siūlė, primindami spaudai tris principus. Bet siūlytis tai tikrai nesisiūlė. Šitai vėl sukėlė įvairiopo nesusipratimo. Jei pačių nesiryžtama "perimti valdžią", tai kam imamasi kalbėti spaudos klausimu? Nėra pareigos būti laikraštininku, kad įgytum teisės spaudos lygiu rūpintis. Visi savo laikraščius skaitome, ir visi galime dėl jų pasisakyti. Ir bet kuri kita grupė skaitytojų galėjo pasisakyti, kaip pasisakė 60. Dėl to, kas visus liečia, visi turi teisės kalbėti.

Anekdotiškai 60-ties pareiškimas buvo taip niekinamas: 60 parašėte vieną straipsnį (ir tai dar nevalyvą ir nebrandų), bet jei būtumėte kiekvienas parašę po straipsnį, tai redaktoriai būtų galėję iš džiaugsmo bent tris dienas barzdų nesiskųsti. Nesu anekdotininkas, kad galėčiau adekdotu į anekdotą atsakyti: jei ne patys 60 pasirašiusiųjų, tai nemažiau gausūs jų puolikai suteikė redaktoriams "trijų dienų barzdos neskutimo" atostogas, betriuškindami 60-ties pareiškimą.

60-ties pasirašiusiųjų kolektyvas yra iš įvairių žmonių. Nemaža iš jų yra tokių sričių žmonės, kuriems laikraštinis bendradarbiavimas nėra savas. Jie dirba savo srity, ir ko kito iš jų reikalauti būtų nesusipratimas. Gi tie, kurie yra susiję su plunksna, yra rašę anksčiau, kaip rašo ir dabar, žinoma, ten, kur jie laukiami.
Skaityti daugiau...
 
SAULĖ IR ŽALIUOJANTIS MEDIS RELIGINIO MENO ŠVIESOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ž. MIKŠYS   
Pav. 1. 15 šimtm. relikvijorius Casti-glione Fiorentino. šv. Pranciškaus bažnyčia

J. Basanavičius, pirmasis lietuvių spaudoje pradėjęs nagrinėti liaudies meną1), 1912 metais parašė įžangą Lietuvių Dailės Draugijos Vilniuje išleistam A. Jaroševičiaus koplytėlių ir kryžių piešinių rinkiniui. Ši įžanga vadinosi "Lietuvių kryžiai archeologijos šviesoje", ir joje J. Basanavičius stengėsi parodyti, kiek šituose liaudies paminkluose mažai krikščioniškų elementų, o daug senovės lietuvių nekrokulto žymių. Šitiems paminklams forminių bei ornamentinių panašumų J. Basanavičius j ieškojo senovės tautų archeologiniuose radiniuose ir, kiek tai liečia ornamentiką, jų gausiai atrado pas graikus, romėnus, dakus, getus, trakus, trojiečius, kapadokus, prygus, karus, lydus, syriečius, ašurus ir egiptiečius.

Nors J. Basanavičius žinojo, kad išlikusios koplytėlės ir kryžiai yra iš labai vėlyvo laikotarpio ir seniausias vadinamasis stoginis kryžius Telšių parapijos kapuose (M. Brensztejn, Krzyze i kapliczki žmudzkie. Tab. II-3) yra iš 1760 metų2), tačiau tai jam nekliudė padaryti didžiausią šuolį į prieškrikščioniškus laikus tiek Prūsijoj ir Lietuvoj, tiek Europoj ir Mažojoj Azijoj, visiškai neatsižvelgiant nei į tūkstantines krikščioniškas tradicijas šiaurės vidurio Europoje, nei į galimus šitų išlikusių liaudies paminklų ryšius su jiems artimesnių šimtmečių statyba ir ornamentika. Savo straipsnyje J. Basanavičius nepasitenkino vien archeologiniais palyginimais, keliose vietose jis kėlė ir žlugdančią krikščionybės įtaką lietuvių kultūrai3).

Į tokį priėjimą prie religinių liaudies paminklų 1913 metais dėmesį atkreipė jau J. Totoraitis, recenzuodamas A. Jaroševičiaus "Lietuvių kryžius", ir stebėjosi, kad, aiškinant religinio meno paminklus, ne tik visiškai ignoruojamas religinis menas, bet dar užsipuolama krikščionybė4). Tačiau mūsų tarpe, nors jau praėjo 45 metai, niekas nesiėmė patyrinėti koplytėlių ir kryžių ryšio su religiniu menu. J. Basanavičiaus mintys buvo kartojamos savųjų ir svetimųjų5) ir archeologinė šitų paminklų interpretacija išsilaikė iki šių dienų.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai