Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4 balandis



Turinys PDF Spausdinti El. paštas
V. Jagminas — Naujos erdvės lietuvių tautai jieškant ............................................................ 45
Stasys Santvaras — Ave Maria, Dailide, Prekijas, Ateis teisti, Varpų liejimas (eil.) .......... 151
Paulius Stelingis — Amžinybės idėja Miguel De Unamuno kūryboje ................................... 153
Jonas Matusas — Odų ir kailių gamyba senovės Lietuvoje iki XVI-to amžiaus pabaigos .. 161
Stefan George — Piemens diena, Salos viešpats, Pirmgi-
mių išvykimas, Nietzsche, Porta nigra, Karalius ir artinin-
kas, Vasaros saulėgrąža, Gedulas, Hyperion, žmogus ir faunas  (eil.) .................................. 169

Č. Grincevičius —Burmistro ožka ........................................................................................... 174

KŪRYBOS   PASAULYJE LITERATŪRA
A. S. — Stefan George ............................................................................................................. 179

KNYGOS IR ŽURNALAI
Jonas Aistis — Stasio Santvaro rinktinė ................................................................................. 181
Aug. Raginis — Antanas Rūkas: Sužalotieji ........................................................................... 182
Antanas šerkšnas — Petras Maldeikis: Vak. Europos ir J.A.V. auklėjimas ........................ 184

RELIGINIS GYVENIMAS
T. Eug. Steigvila — Pietų Amerikos religinės problemos ....................................................... 185
V. J. B. — Tikybos vadovėlis ................................................................................................... 186

MENAS
V. V. — Dail. Albino Elskaus dailės paroda Bostone ............................................................. 187
Prancūzai apie lietuvių ir amerikiečių dailę ............................................................................. 187
Dail.  Eugenijus  Kulvietis ........................................................................................................ 188

MOKSLAS
Kun.  R.   Krasauskas — Commentationes Balticae .............................................................. 189

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Pranys   Alsinas — Kanados lietuviai ...................................................................................... 190
Įvykiai ........................................................................................................................................ 192
Skaityti daugiau...
 
Naujos erdvės lietuvių tautai jieškant PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. JAGMINAS   

Prof.  K. Pakšto idėjos

Akivaizdoj pavojų, kurie šiandien gresia lietuvybės išlaikymui, prof. K. Pakštas paskutiniu metu iškėlė radikalią idėją — įkurti lietuvių tautos židinį ("Atsarginę Lietuvą") kuriame nors krašte, kur susitelkę lietuviai galėtų išlaikyti savo kalbą, papročius, kurti savo kultūrines vertybes ir apsaugoti savo vaikus nuo nutautėjimo.

Iš tikro, prof. K. Pakštas jau seniai yra susirūpinęs lietuvių tautos išsisklaidymu bei tirpimu. Jis bene pirmas laisvos Lietuvos laikais pasisakė prieš neplaningą lietuvių emigraciją ir jau tada bandė surasti kraštą, kuris labiausiai tiktų lietuviams vienoje grupėje įsikurti. Apie šias savo pastangas jis pats taip rašo: "1924 m. susidomėjau Quebeco centrinėje dalyje esančiomis molinėmis dirvomis, bet jos paskiau jau buvo vietos prancūzų apgyventos. 1927 m. susidomėjau kolonizacinėmis galimybėmis Sao Paulo valstybėje, Brazilijoj, bet patyriau, kad lietuviai čia negaus kultūrinės autonomijos. 1930-31 m. tyrinėjau Angolą pietų Afrikoje, bet politinės sąlygos neatrodė palankios. Pietinė Rodezija atrodė tuomet geresnė, ypač politinių teisių atžvilgiu, bet jon jau skverbėsi gausūs britų kolonistai ir geresnes žemes greit išpirko. 1939-46 m. domėjaus Rytų Afrika (ypač Tanganika), Mingano teritorija Quebece, Peace River slėniu Albertoje, Mata-nuskos slėniu Alaskoje, Naujųjų Hebridų salomis Pacifike ir Britų Gvijana Pietų Amerikoje. Galop prieš trejetą metų susikoncentravau į Britų Hondūrą. Nė vieno iš tų kraštų galutinai ir tvirtai nerekomendavau, bet tariau, kad būtų verta juos patyrinėti grupinės kolonizacijos atžvilgiu". ("Lietuvių Dienos", Nr. 8, 1958, 18 psl.).
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS SANTVARAS   

 
AVE MARIA

Graudžia širdim su  vakaro  varpais šaukiu:
Ave Maria, Ave Maria, Ave Maria, —
Teneišklysta mano kelias iš Tavų akių,
Te meilės aukso žiedas nerūdija...

Visa būtis, visa viltis, visi sapnai,
Motin Gailestinga, Tavyje atgyja —
Tekrinta mano sodan saulės kaspinai
Meldžiu Tave aš, Ave Maria...

Iš pumpuro  tegu prasikala žiedai,
Nerimas ir neviltis tegu pagimdo viltį —
Tikiu, Tu mano klaikų šauksmą išgirdai,
Padėsi žiedui saulėn kilti...

Ak, nepalik manęs Tu rudenio nakty,
Saulės ugnimi pažadink blėstančią žariją —
Pagalba Tu esi tamsoj ir nevilty,
Kančioj padėk man, Ave Maria!...
Skaityti daugiau...
 
AMZINYBES IDĖJA MIGUEL DE UNAMUNO KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS STELINGIS   
Laiko ir amžinybės problemomis yra išausti didžiųjų poetų ir filosofų veikalai. Gražiais žodžiais ir giliom mintim jie mums kalba amžių bėgyje apie begalę laiko upę ir didį mūsų dienų trapumą.
Amžinybė ir ši akimirka, tai dvi deivės seserys, kurių viena mus laimi sau.

Miguel de Unamuno yra kūrėjų tarpe, kurie paniekino deivės akimirkos viliojimus. Jis, nors ir didžiai savo žmogiškųjų abejonių gundytas, niekad nepaliovė kovojęs dėl amžinybės. Jo dvasia buvo didesnė už kūniškąjį troškulį, nes troško amžinai nemirti. Amžinybė yra jo ilgesys ir didysai sielvartas.

Biografiniai bruožai
Miguel de Unamuno y Jugo gimė 1864 m. rugsėjo 29 d. Bilbao mieste, Ispanijos baskų žemėje. Dar nesukakus šešetą metelių, mirė jo tėvas.
Jau nuo vaikystės dienų jį viliojo dvasios paslaptys: mažas būdamas svajojo būti šventuoju. Mokykloje Miguel nepasižymėjo dideliais gabumais. Buvęs tylus, savo draugų mėgiamas kaip gražių pasakų sekėjas. Iš vaikystės dienų paminėtinų įvykių, kurie paliko Unamuno dvasioje gilių pėdsakų, buvo jo gimtojo miesto Bilbao apšaudymas 1874 metais.
Skaityti daugiau...
 
ODŲ IR KAILIŲ GAMYBA SENOVĖS LIETUVOJE IKI XVI-TO AMŽIAUS PABAIGOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
(Pabaiga)
 
II
AMATAI  VIDUR.  AMŽIŲ EUROPOJE IR LIETUVOJE
Amatai ir amatininkai turi pradžią dar priešistoriniais laikais. Bet jų subūrimas į specifines organizacijas įvyko senosiose Graikijos ir Romos valstybėse. Ir ten ir čia amatų išbujojimas įvyko 6-5-me amž. prieš Kristų. Apie tą laiką Romoje paliudyta amatininkų organizacijos. 3-me amžiuje Romos mieste būta per 3 collegia opificum, atseit, darbininkų susibūrimų (jūrininkų, kepėjų, mėsininkų, kalkių degintojų ir kitų). Tai valstybinės institucijos su nustatyta alga. Privatinės kolegijos arba organizacijos apėmė mokytojus (professores), gydytojus (medici), vyno pirklius (v. negotiato-res), bankininkus (argenarii). Kadangi vėliau gotai ir lombardai daug ką iš Romos teisės perėmė į savo kodeksus, tad reikia manyti, jog daug romėniškų institucijų, tarpe jų ir amatininkų kolegijos, nenustojo gyvuoti ir po Romos žuvimo.

Iš senojo romėniško branduolio bus išriedėjusi Italijos mercanzia. 10-me amžiuje ji užtinkama visuose didesniuose to krašto miestuose. To pobūdžio organizacijos apimdavo ir pirklius ir amatininkus. Bet po I kryžiaus karo, pagyvėjus gamybai, amatininkai atsiskiria ir sudaro savo organizacijas, atseit, tikra prasme gildės. Žinoma, šios itališkos organizacijos ir savo dvasia ir rėmais buvo krikščioniškos.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai