Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
6 birželis



IGNAS ŠEINIUS (1889 - 1959) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Andrius Sietynas   

Iš Švedijos atėjusi žinia apie Igno Šeiniaus mirtį tarytum dar kartą, grąžino šį žymų rašytoją lietuviškajai kasdienybei, iš kurios jis buvo jau senokai pasitraukęs, šitaip mirtis suaktualina kiekvieną, nesvarbu, kaip ilgai jis būtų nesirodęs, visam laikui apgyvendindama mūsų tarpe, šeiniaus vardas buvo retai kieno beminimas, beveik užmirštas. Jeigu jį kas ir prisimindavo, tai tik ne kaip rašytoją, bet kaip buvusį Lietuvos valstybes diplomatą ir jos išlaisvinimo bylos judintoją Skandinavuose, ypač Švedijoje, kuri jau senokai buvo tapusi antrąja jo tėvyne. Rodėsi jau seniai visų užmiršta, jog Ignas Šeinius yra vienas pačių reikšmingiausių senosios kartos rašytojų ir gal nuostabiausios visoje mūsų naujesniojoje beletristikoje knygos — "Kuprelio" romano autorius.

Šeiniaus likimas — ir kaip žmogaus, ir kaip rašytojo — labai panašus į kito taip pat neseniai mirusio bendraamžio ir tam tikra prasme bendraminčio Jurgio Savickio; abu įsišaknijo svetimoje aplinkoje, abu glaudžiai susirišo su Skandinavų kraštais, ten kurdami savo asmeninį gyvenimą, o santykius su gimtuoju kraštu tepalaikydami tik intelektualinėje arba tarnybinėje plotmėje. Jurgis Savickis šiuo požiūriu buvo laimingesnis; svetima aplinka buvo artimesne jo talento pobūdžiui ir gal net padėjo išlaikyti kūrybinį savitumą. Šeiniui, atvirkščiai, toji pati aplinka buvo neabejotinai pragaištinga kūrybine prasme: vėlesnieji jo kūriniai nebeturi nei to impulsyvaus betarpiškumo, nei tos impresionizmo tapybos meistrus primenančios galios užfiksuoti subtiliausius spalvų ir nuotaikų niuansus.   
Skaityti daugiau...
 
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Tikėjimas priešais neviltį ..................................................................... 233
Vytautas   Mačernis — Sonetai ......................................................................................... 243
Stasys   Pilka — Aktorius  Aleksandras Vitkauskas,  užmirštas teatro pradininkas ..... 245
Jonas Matusas — Dėl šv. Kazimiero kanonizavimo ir lietuviškumo .............................. 252
Antanas  Gustaitis — Bendrai, Teatras, Laiškas, "Karalių ir šventųjų" autorei (eil.) .. 258
Kan.   M.Vaitkus — Europietė Žemaitė ........................................................................... 259

KŪRYBOS    PASAULYJE LITERATŪRA
Andrius  Sietynas — Ignas Šeinius .................................................................................... 266
Vacys   Kavaliūnas — Visatos psalmė .............................................................................. 267
L. A. — LRD premija ......................................................................................................... 268

MENAS
Jadvyga Paukštienė —  Dail. .Vytauto  Igno paroda Čikagoje ........................................ 270
V.V. — Dail. Petro Kiaulėno monografija ......................................................................... 270

MOKSLAS
"Aidų" premija  už  mokslo  veikalą .................................................................................. 271
P. Maldeikis — Dėl Antano Šerkšno recenzijos ............................................................... 271

Įvykiai .................................................................................................................................. 272
Skaityti daugiau...
 
TIKĖJIMAS PRIEŠAIS NEVILTĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   

PORA MINČIŲ, "TREMTINIŲ" OPTIMIZMUI IŠVIRTUS "EMIGRANTU" PESIMIZMU

"Jei žmogus giriasi, žeminu jį; jei jis žeminasi, giriu jį; ir visada tol jam prieštarauju, kol jis supranta esąs nesuprantamas monstras". Šiuo paradoksiniu sakiniu prancūzų mąstytojas Blaise Pascal išsakė žmogiškosios būties įtampą tarp galimos didybės ir visada gresiančios menkystės. Yra žmoguje, kuo galima didžiuotis. Lygiai visada yra, ko tenka žmoguje gėdytis. Yra pagrindo optimizmui, kada kreipi žvilgį į žmogaus idealistinius nusiteikimus. Lygiai visada yra pagrindo pesimizmui, matant, kaip giliai žmoguje keroja brutalus egoizmas. To paties Pascalio žodžiais, žmogus nėra nei angelas, nei gyvulys, o prieštaravimų pilna būtybė ("nesuprantamas monstras"). Pavojinga žmogui užsimiršti nesant angelu, nes tai lygu savo galimą didybę pakeisti tuščia puikybe. Tai, kuo žmogus yra didelis, nėra jam savaime duota, o privalo būti jo paties iškovota. Dar pavojingiau užsimiršti nesant gyvuliu, nes tai lygu apskritai savyje palaidoti žmogiškąsias aspiracijas. Todėl visada tenka žmogui prieštarauti — sklaidyti jo iliuzijas, kai jis be pagrindo save jomis augština, ir blaškyti jo neviltį, kai jis nori savo nusikalstamą susmukimą  neteisėtai  ginti  "neišvengiamybe".
Skaityti daugiau...
 
SONETAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS MAČERNIS   

I

Man neramu. Aš savo nerimą bandau   
Išreikšti žodžiais ir poezijos vaizdais,   
Bet neišreikštas nerimas nešt dar sunkiau —   
Be žodžių man sunku, bet dar sunkiau su jais.   
 
Žinau, kad vakar mintys niekad nebegrįš
Ir miręs jausmas antrą kartą nepabus,
Todėl ir skubinu, kad žody praeitis
Surastų rimų kryžiais ženklintus kapus.
 
Bet aš jau pavargau ir mano nuotaika nupuolė, 
Many taip viskis greitai miršta, kinta, bėga —  
Gražiai palaidot praeitį ne mano jėgai;   
 
Ir apsodint kapus poezijos neužmirštuolėm
Aš nebemoku, nebespėju, negaliu. . .
Ir man dažnai taip neramu, taip neramu.
Skaityti daugiau...
 
AKTORIUS ALEKSANDRAS VITKAUSKAS UŽMIRŠTAMAS TEATRO PRADININKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS PILKA   
KETURI SCENOS ROMANTIKO AITRŪS GYVENIMAI

Dem Wunder heimlich nachzudenken — So schoen du bist!
Hermann   He s s e

Jau nebetenkame ir antrosios generacijos, sukūrusios savojo laikotarpio naują mūsų kultūros istoriją. Nustojome inteligentų ir šiaip šviesuolių kartos, dar karčiai pergyvenusios vergavimo tragiškumą, bet jau jėgingai įsijungusios į realųjį lietuviškąjį renesansą. Kartos, kuri intelekto ir talento galią, deja, turėjo skirti ne vien kūrybai, bet lygiagrečiai valstybinių, socialinių, kultūrinių formų organizavimui. Tos pajėgos, kilusios beveik iš kaimo aplinkos, sudarė savito veido gausesnę inteligentų — kūrėjų kartą. Tolygaus dvasinio pakilimo lietuvių tauta savo istorinėje praeityje dar niekad  nebuvo  pergyvenusi.

Tai buvo neramus ir dinamiškas (šio šimtmečio pradžios ir tarp dviejų pasaulinių karų) draminės įtampos bei trumpų, palyginus, atoslūgių, laikotarpis. Iššaukęs pasaulyje nelauktus socialinius ir tolygiai neįtikėtinus technikos perversmus, sukrėtęs ir iš priverstinio letargo galutinai prižadinęs ir mūsų tautą. Tarp kitko, pagimdęs ir meninį lietuvių prasiveržimą.
Atgimimo stebuklas gyvu kūnu stojo iš chaoso, kurį pagimdė pirmojo pasaulinio karo baigmė, iš ekonominio nualinimo slogučių, iš per menko pasiruošimo bei dar silpnesnio patyrimo, iš gaivalingojo tautos ryžto. Neturint tradicijos tęstinumo, remiantis tik primityvų modeliais.

Anoji, panašiu mastu pirmoji, inteligentija, dar degusi romantiniu įkarščiu, sugebėjo sukurti naująją tikrovę. Tų išsiskiriančių asmenų vardai ir darbai yra plačiai žinomi.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai