Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
7 rugsėjis



"AIDŲ" ŽURNALO ISTORIJOS KLAUSIMAIS STRAIPSNIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aleksandras Ružaniec-Ružancovas   

(1944-1958 METŲ BIBLIOGRAFIJA)

93—99   ISTORIJA 93.1  Istorijos filosofija
Ivinskis, Zenonas: Lietuvių kultūros   problemos.   49:22,   17-23
Ivinskis, Zenonas: Lietuvių kultūros  tarpsniai,   49:23,   58-64.
Ivinskis, Zenonas, Lietuvių valstybinės sąmonės reikšmingiausie-ji   etapai.   47:1,   10-13;   47:2,   75-80
Ivinskis, Zenonas: Praeities reikšmė lietuvių tautos išsilaikymui. 47:9, 389,392-398
Jakštas, J.: Religinę-filosofinė istorija.   56:10,   469-470.
Stanys, A. dr.: Mūsų praeities vertinimo klausimu. 47:6,  246-248
Stočkus, B.; Arnold J. Toynbee ir jo   kultūros   teorijos.   51:5,   216-116
Stočkus, B: Pasaulinis vyksmas. Istorijos filosofija. 55:4-5,145-151; 55: 6 223-230; 55:7,274-279
Skaityti daugiau...
 
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Aistis — Bendruomenės mišios .............................................................. 273
Vygandas — Eilėraščiai iš Lietuvos .................................................................. 282
L. Dambriūnas — Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai  ........................... 284
Antanas Vaičiulaitis — Pasakojimas apie čipsintį žvirblį ................................. 290
Danguolė Sadūnaitė — Vienatvė  (eil.) ............................................................. 292
Kan. M. Vaitkus — Europiete žemaitė ............................................................. 294

KŪRYBOS    PASAULYJE LITERATŪRA
Aug.   Raginis — "Išėjusiems negrįžti" ............................................................ 310
 
MENAS
Tėv. L. Andriekus,  O.F.M. — Religinio meno kūrinys ................................... 311
St. Meringis — Autorius prie stulpo turgaus aikštėje ...................................... 312
Vladas   Jakubėnas — Trečioji lietuvių operos premjera "Carmen" ............. 314

MOKSLAS
Aleksandras   Ružancovas — Aidų žurnalo istorijos klausimais straipsniai ... 317

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
Al. Baronas — Partizanai scenoje ir laiko perspektyvoje ................................ 318
J. Pr. — Dienraščiui "Draugui" 50 metų .......................................................... 319
Įvykiai ................................................................................................................. 320
Skaityti daugiau...
 
BENDRUOMENĖS MIŠIOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS AISTIS   

PIRMOJI MILFORDO GATVES ELEGIJA

Akmuo - kietas, sunkus ir šaltas žmogaus rankose gali tirpti ir degti, gali būti lengvas, kaip auka ir malda, ir kilti į dangų.
Man visada smagu galvot smėlakmenio svajonėje: Mira ars galica! — Nuostabus gališkasis (gotinis) menas. Tau, Viešpatie, namus tuos pastatė, kur gaudžia vargonai, kur kyla smilkalo kvapas ir malda. Daug kartų aš Tavo namuose galvojau apie savo tautą, kurią štai čia bendruomene vadinama. Kolonų ir sąskliaučių gyslomis aidi rečitatyvas: considerate lilia agri quomodo crescunt: non laborant, neque nent. . . — įsižiūrėkite į laukines lelijas, kaip jos auga; jos nesidarbuoja ir ne verpia. Bet kaip? nebūva nieko be triūso...- Ir kaip negalvosiu, kaip nemąstysiu apie savo tautą, apie bendruomenę, kuriai dabar laikomos mišios ir kurios aš pats esu dalis... Be to, įsimetė sausgėla į kairįjį petį: skaudi ir miela, kaip žolynų kvapas, kaip vakaro tyloj tolima daina, kaip čelo, kaip mezzo soprano. Mąstau apie bendruomenę, kai manęs čia nebus. Apskritai paėmus: doleo vicem hominis (gailiuosi žmogaus likimo)... Nesigailėčiau, žeme, tave praradęs, net jei tai įvyktų šiandien arba rytoj . . . Dėl to man miela jaust kairįjį petį, nes man tai padeda galvoti ir mąstyti, svajoti ir regėti. Gaila man ne tų, kurie išeina į ramesnius ir tikresnius pasaulius, o tų kaip tiktai, kurie čia lieka laimingi, ramūs, inkščia pasitenkinimu ir laime...

Ir vėl mąstau, kad negera ir nedora galvot apie tai Viešpaties namuose. Betgi dabar bendruomenės mišios, o aš esmi silpnas žmogus ir negaliu negalvot apie tai, kas man maudžia. Žinau, kad myli žmogų ir kad esi už jį numiręs... Juk ar ne dėl to pasirinkai vietininku ir įteikei raktus Petrui: kuris susižavėjo gausia žūkle, kuris, užėjus audrai, šaukė: Gelbėk, Viešpatie, skęstame!, kuris eidamas vandeniu, skendo, kuris Getsemano darže užmigo, kuris tris kartus savo Mokytojo išsigynė, kuris bėgo iš Romos . . . Arba apaštalą Tomą, kuris buvo vadinamas Didymu, tai yra, netikėliu ...
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI IŠ LIETUVOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYGANDAS   
RYTAS STEPĖJ

(Ištrauka iš eilėraščio "Džezkazgano draugams")
 
Aušo rytas, toks, kaip ir visi
Kad aušta stepėj Kazachstano.
Vilkai įniršę staugė alkani,
Veltui per naktį auką ganę.
Ten toli ant dunksančių  kalvų,
Lyg pirštas kruvinos lemties,
Į dangų tiesės siluetas.
Ir veiduos išvargintų draugų,
Baltuos po nemigo nakties,
Liesuos kaip barškantis skeletas ..
Nerimas antspaudą uždėjo,
Augštai virš stepės nevaisingos
Linksmai sau vyturys čiulbėjo,
Mažutis toks, nerūpestingas,
Lyg dainius ateities laimingos.
Bijūnais ir žiedais alyvų
Jis kaišė iškankinto žmogaus širdį
Tą rytmetį ankstyvą.
O rankos kalinių suskirdę
Pamojo  jam:   būk  sveikas,  gyvas!
Kasyklų bokštus ugnimi
Nudažė Azijos aušra
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ ASPEKTAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. DAMBRIŪNAS   
1. Įvadas. Veiksmo ypatybių įvairumai
Kalba yra tobuliausia žmogaus priemonė jo dvasios pasauliui, jo sąmonės turiniui išreikšti. Kalbos žodžiais ne tik išreiškiame bendrąsias mąstymo kategorijas — daiktą, ypatybę, veiksmą ir kt., bet jais išsakome ir subtiliausius jų niuansus. Taip pvz. daiktavardžiai reiškia ne tik didelius, normalius, daiktus, kaip namas, bet ir mažus daiktus (namelis), ar ma-lonybinius, t.y. tokius daiktus, kuriuos ne tik pavadiname, bet kurių atžvilgiu reiškiame ir savo jausmus, pvz. mamytė, tėvelis, saulutė ir kt. Daiktavardžiais reiškiame taip pat ir "sudaiktintus" veiksmus ar ypatybes, pvz. rašymas, bėgimas, gražumas, šaltumas.

Panašiai ir veiksmažodžiai gali reikšti ne tik veiksmą ar stovį apskritai, bet ir įvairiai jų ypatybes, t.y. veiksmo bei stovio variacijas. Tam pažymėti turime įvairių veiksmažodinių grupių, kurių veiksmažodžiai, būdami skirtingos forminės struktūros, skiriasi ir reikšmės atspalviais. Tokie skirtingi veiksmažodžiai skirtingais ir vardais gramatikose vadinami. Turime pvz. duratyvinius, arba kursyvinius, veiksmažodžius, kuriuos lietuviškai galima būtų vadinti trukminiais, nes jie reiškia vientisą, nesikartojatį veiksmą. J. Jablonskis juos vadina kartiniais veiksmažodžiais, pvz. bėga, kalba, skaito ir pan. Bet yra veiksmažodžių, kurie reiškia ne vientisą veiksmą, o susidedantį iš atskirų veiksmo momentų, pvz. bėginėja, skaitinėja, siuvinėja. Tokie veiksmažodžiai vadinami iteratyviniais, arba dažniniais. Yra veiksmažodžių, kurie reiškia terminuotą veiksmą, prasidedantį ir besibaigiantį ties kuria nors riba, ar vykstantį kurioj nors ribotoj vietoj pvz. ateina, išeina, praeina, pereina ir kt. Kiti vėl reiškia labai trumpai trunkantį veiksmą, pvz. sprogo, šovė, smogė arba šuktelėjo, pokštelėjo, žvilgtelėjo. Jie vadinami punktiniais ar momentiniais (akimirkos) veiksimžcdžiais. Yra dar ingresyvinių, reiškiančių veiksmo pradžią, pvz. pragysti, pražysti, atenuatyvinių, reiškiančių neilgai trunkantį veiksmą, pvz. pagulėjo, pakalbėjo, paskaitė, ir kitokių.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai