Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis



IŠVARYTOSIOS ŽODIS (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KOTRYNA GRIGAITYTĖ   
Išvarėt mane iš namų,
Jūs teisūs ir be nuodėmės,
Serbentų gelstančiu taku
Sūnelis verkdams bėginės.

Aš niekad nebuvau miraže,
Tik nuotaka paika,
Kurią piršliai nugirdę veža
Vien aukso karieta.
 
O, ar paklausėt apie tai,
Kodėl aš klystkeliu suku?
Atėjo meile nelauktai,
Serbentų raustančiu taku.
 
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Volertas — Veikla ir bendruomenė ..................................................................................... 369
J. Augustaitytė - Vaičiūnienė — Nebaigti vainikai, Baigiasi diena, Sesuo, Kelione  (eil.) ............... 375
Z. Ivinskis — Lietuvos valstybės galybes kūrėjas, Didysis Gediminas   (1316-41) ......................... 376
Kotryna Grigaitytė — Išvarytosios žodis ............................................................................................ 383
Stasius Būdavas —  Rūsti siena .......................................................................................................... 384
Aleksandras  Radžius — Amžinybės dvaras, Maldininkų kelionė, Viešpaties vitražas  (eil.) ......... 387
Antanas Maceina — Nusidėjėlio tragiką pagal  Dostojevskio veikalą "Nusikaltimas ir bausmė"  388
Pranas Naujokaitis — Išbėgo ten jievos prie  kelio,Lapkritys (eil.) .................................................. 309
Dr. P. Rėklaitis — Albertas Vesčiūnas ............................................................................................... 400
Dr. Alf. Šešplaukis — Šilerio "Demetrijus" ......................................................................................  404
Fr. Šileris — Kunigaikštis Leonas Sapiega kalba Krokuvos Seime (Iš "Demetrijaus") ................. 405

KŪRYBOS  PASAULYJE
KNYGOS IR ŽURNALAI
V. Trumpa — Kipro Bielinio atsiminimų pirmas tomas ...................................................................... 408

RELIGINIS GYVENIMAS
J. Gr. — Protestantų balsas dėl švč. Marijos ..................................................................................... 410

MOKSLAS
A.  Mažiulis — Lietuvos tautotyrininko sukaktis  (dr. J. Baliui penkiosdešimt) .............................. 411

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Anicetas Tamašaitis, S. J. — Maritainas ir krikščioniškoji kultūra .................................................. 413
Konkursas kantatai parašyti ................................................................................................................ 415

Įvykiai .................................................................................................................................................... 416
Skaityti daugiau...
 
VEIKLA IR BENDRUOMENĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VOLERTAS   
Išskirtinė padėtis

Normalaus gyvenimo kraštuose ir pastoviais laikais žmonių rūpesčiai nėra dideli. Lieka tik pasistengti, kad susikūrus kiek galima lengvesnes sąlygas: augštesnį atlyginimą ir parankesnį darbą, dailesnį drabužį ir saldesnį kąsnį. Kas turi platesnį sielos pasaulį, nesunku ir jį užpildyti. Maldos namai ir žaidimai, menas ir pramogos pasiekiami be didelių kliūčių. Mokslo, garbės ir įtakos j ieškoma tik dėl to, kad lengviau prasivertus ar troškimus patenkinus.

Mūsų siekimai yra gerokai platesni. Šalia asmeniškos aplinkos, kuriai esame verčiami skirti daug daug dėmesio, turime ir visuomeninio pobūdžio įsipareigojimų: politiniai ir kultūriniai uždaviniai, tautinės gyvybės išlaikymas, artimųjų šalpa. Nors šios apraiškos nėra išskirtinai užtinkamos lietuviškoj visuomenėj, jų sprendimo būdas mūsų tarpe yra kitoks, kaip reguliariam kely esančiose tautose. Normalioje valstybinėje santvarkoje politika, kultūra, tautinės sąmonės vystymas ir šalpa yra supro-fesinti užsiėmimai. Vidaus ir užsienio reikalais besirūpiną pakankamai atlyginami. Kūrėjui, švietėjui ir dvasiškiui pragyvenimas užtikrintas. Net ir vargingųjų pastogę praskaidrinti besistengia nėra palikti tuščiomis rankomis. Tačiau mes esame aplinkybių verčiami šiais uždaviniais rūpintis šalia kasdieninių darbų, gerai suprasdami ir žinodami, kad minėti reikalai yra ne pramoga, bet tautiniai įpareigojimai, už kuriuos atlyginimo beveik nėra.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. AUGUSTAITYTĖ - VAIČIŪNIENĖ   
NEBAIGTI VAINIKAI

Mes jų nupinti negalėsim niekad:
Įtikino  šalna,  sužeisdama  gėles.
Vien atminimų nuotrupas paliekat —
Bespindinčias  ant  skruostų  ašaras   kelias.

Juokaudami  išeiname  prieš  vėją,
Sugrįžtame tuščiom pakrantėm vakare...
Praeina nuogas medis ir įspėja —
Apvilkt jį niekados nebus valia.

Ir vainikus nepabaigtus paliekam
Šventorių prieangiuos ar kriptose šeimų.
Jie apdulkėję, neįdomūs niekam
Užgrūdintu   rytojaus   žodžio   laukimu.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VALSTYBĖS GALYBĖS KŪRĖJAS DIDYSIS GEDIMINAS (1316-41) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z. IVINSKIS   
1. GEDIMINO VALDYMO PRADŽIA IR JO KRIKŠTO KLAUSIMAS.

Po Mindaugo ir Traidenio Gediminas buvo pirmasis valdovas, kuris Lietuvą padarė stipria ir galinga valstybe. Daugelis jo žygių dėl šaltinių trūkumo liko menkai težinomi, o kartais tik šiek tiek nujaučiami. Megzdamas plačius santykius, jis pakėlė savo valstybės reikšmę kaimynuose ir padarė ją žinomą visoje Europoje. Bendraudamas su artimomis krikščioniškomis valstybėmis, Gediminas užmezgė ryšius ir su Apaštalų Sostu. Tik jis neturėjo Mindaugo sėkmės, nes pats nesiryžo krikštytis. Gediminas, nors amžininkų raštuos ir kronikose, kaip ir jo sūnūs (Algirdas ir Kęstutis), dažnai buvo vadinamas "rex", tačiau karaliaus titulo palikuonims neišlaikė, juo labiau, kad Gedimino anūkas karaliaus garbę priėmė kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvos valdovui pastoviai tepalikdamas didžiojo kunigaikščio titulą.

Eilė kitų Gedimino atliktų darbų Lietuvai turėjo ilgo patvarumo. Vieną iš savo pilių, būtent Vilnių, Gediminas padarė vyriausiu Lietuvos miestu, mūsiškai tariant, sostine. Prie Gedimino įpėdinių tik tas, kas valdė Vilnių, skaitėsi vyresniu už kitus, t.y. didžiuoju kunigaikščiu. Todėl Kęstutis ir Algirdas, norėdami paimti vyriausią valdžią, iš Vilniaus šalino brolį Jaunutį. Kęstutis vyriausiuoju Lietuvos valdovu tetapo 1381, kai pats, išvaręs Jogailą, atsisėdo Vilniaus pilyje. Ir Vytautas įgijo didžiojo Lietuvos kunigaikščio titulą, kai 1392 gavo vyriausią Lietuvos miestą Vilnių; taip ėjo ir toliau.

Gediminas išgarsėjo kaip sėkmingas rytinių rusų žemių jungėjas prie Lietuvos. Jis pajungė Lietuvai į Kijevą krypstančias Pinsko ir Turo-vo kunigaikštijas. Jo įtaka kilo ir Smolensko kunigaikštijoje. O išplėsdamas santykius su Pskovo ir Didžiuoju Novgorodu, Gediminas vykdė savo antimaskvinę politiką. Tad jo globos jieškojo ano meto Maskvos priešai. Vieni iš tokių buvo Volgos augštupyje Tvėrės kunigaikščiai, kurie, kaip Maskvos varžovai, pastoviai palaikė draugišką sąlytį su Gediminu ir jo įpėdiniais. Jo nustatyta politinė programa ilgam paliko Lietuvos ateičiai. Gediminas vėl, kaip ir Traidenis, jungė kitų baltų žemes į savo valstybę, paimdamas taip pat dalį Jotvingos. Jis prisiėmė ne tik lietuvių, "daugelio rusų", bet ir žiemgalių kunigaikščio ir "vado" titulą.1)
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai