Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
10 gruodis



Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. V. Brizgys —  Kristaus  gimimo  šventės  mintys .......................... 417
Mirė arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas ........................... 420
Z. Ivinskis — Lietuvos valstybes galybes kūrėjas Didysis Gediminas .. 422
Mykolas  Vaitkus — Eilės ................................................................. 428-431
Dr. Jonas Grinius — Milašiaus kūryba .................................................... 432
Vytautas  Mačernis — Sonetas ................................................................ 433
P r. Skardžius — Alkas ir krienas ............................................................. 439
Jonas  Matusas — Kaip seni lietuviški kryžiai ir koplytstulpiai? ........... 445
Pro f.   Steponas   Kolupaila  —   Kelios   mintys   apie Nerį - Viliją ...... 448

KŪRYBOS    PASAULYJE
KNYGOS IR ŽURNALAI
Pr. Naujokaitis — Antano Vaičiulaičio pasakos ....................................... 452
L. Dambriūnas — Naujas veikalas apie Maritaino politinę filosofiją ..... 453

MOKSLAS
Marija Varnienė — XII Tarptautinis Montessori   kongresas ............... 454
Viktoras Gidžiūnas — šv. Rašto studijų dienos Romoje ......................... 455

MENAS
M.  Šileikis — šešių menininkų skirtingi keliai ........................................ 456

RELIGINIS GYVENIMAS
J. Gr. — Protestantų balsas dėl švč. Marijos ...................................  410
J. R. Katalikiškos organizacijos tarptautinėje plotmėje .......................... 457

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Anicetas  Tamošaitis, S. J. — Maritainas ir krikščioniškoji kultūra .....  459
J. Zg. — A.L.R.K. Federacijos 35-tasis kongresas .................................. 460

PASTABOS:
Juozas  Tininis — Etruskai mums negiminingi ......................................... 462
Ostrauskas — Apie vieną Salomėjos Neries dvieilį ................................ 462
Skaityti daugiau...
 
KRISTAUS GIMIMO ŠVENTĖS MINTYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYSK. V. BRIZGYS   

Kiekvienais metais Kristaus gimimo šventės proga krikščioniškasis pasaulis parodo daug pasitenkinimo savo krikščioniškumu, daug prieteliškumo vieni kitiems, daug kilnios širdies artimo meilės darbų keliu. Šalia viso to sukeliama nemaža ir tokio triukšmo, kuris su Kristaus atėjimu neturi nieko bendro, iš kurio daug kas medžiagiškai pasipelno. Visko buvo ir praeityje, bet ir mūsų laikais Kristaus atėjimo tikslų prisiminimas tame nekrikščioniškame triukšme pradėjo nublukti. Tačiau tai nėra visuomenės nuotaika. Krikščioniškoji visuomenė su džiaugsmu sutiko iniciatyvą ar šūkį: "Grąžinti Kristų į Jo gimimo šventę". Šiais metais turime ypatingų paskatinimų ir ypatingų dar labiau susidomėti priežasčių tuo Kristaus grąžinimu ir į šventes ir į visą viešąjį gyvenimą.

Kristus atėjo grąžinti žmogaus pirmykštės ramybės, prarastos per nuodėmę. Grąžinti ramybės sielon, mintysna, šeimos pastogėn, visuo-menėn. Ramybė yra geros valios žmogaus privilegija: kas turi gerą valią, randa visokią ramybę. Gera valia pašalina neaiškumus, nesusipratimus, žmones sujungia, atneša gyvenimo jaukumą. Pikti žmonės neretai suardo ir sau ir geros valios žmonių viršinio gyvenimo ramybę. Jie tačiau nepajėgia suardyti geros valios žmogaus vidinės ramybės. Kur nėra geros valios, ten negali būti jokios ramybės ir jokios vienybės, nes bloga valia suardo vienybę ir ramybę pačiame individe. Kristus atėjo, kad mes būtume viena, kaip jis yra viena su savo Tėvu (plg. Jon. 17,11,22). Kristus mirė kryžiaus mirtimi, kad, ant kryžiaus iškeltas, mus patrauktų prie savęs (plg. Jon. 12,32). Ir apaštalų darbas bei jų mirtis buvo tuo pačiu tikslu — visa patraukti prie Kristaus (plg. Efez.-1.10).
Skaityti daugiau...
 
MIRE ARKIVYSKUPAS METROPOLITAS JUOZAPAS SKVIRECKAS PDF Spausdinti El. paštas
A. A.
ARKIVYSKUPAS METROPOLITAS JUOZAPAS  SKVIRECKAS ( 1873. IX. 20 - 1959. XII. 3 )

VELIONIES PATEIKTA BIOGRAFIJA "AIDAMS" 50 M. KUNIGYSTĖS
JUBILIEJAUS PROGA

Juozapas Jonas Skvireckas, Kauno Arkivyskupas Metropolitas, gimė 1873 metais mažame Pašiliečių kaimelyje, rugsėjo 20 d. ir buvo pakrikštytas parapijiniame Pumpėnų šventnamyje, Lietuvoje.
Sutvirtinimo sakramentą su Jono vardu jis priėmė iš Žemaičių pavyskupio Aleksandro Beresnevičiaus Krinčine.
Juzės, kaip jis anuomet buvo vadinamas, tėvai buvo Vincentas -Povilas, Justino, gimusio Pasvalio parapijoje, sūnus, Skvireckas ir Elzbieta Krasauskaitė, gimusi Krinčino parapijoje, Girsūdų kaime.

Vincento tėvas Justinas buvo kaimo puodžius. Mirdamas 1851 m. jis paliko savo amatą ir trijų hektarų ūkelį savo vyriausiam 15 metų sūnui Vincentui. Jį ir jo jaunesniuosius brolius bei seseris augino velio-nies našlė Salomėja Juknaitė, mirusi 1873. VI. 16.

Vedęs Vincentas Skvireckas, jau gimus sūnui Juozapui, sukeitė savo ūkelį su žmonos brolio valdomu nemažu, arti 30 ha., ūkiu, prisiėmęs išmokėti iš to ūkio dalis kitiems šeimos nariams, ir persikėlė čia gyventi.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VALSTYBES GALYBĖS KŪRĖJAS DIDYSIS GEDIMINAS (1316-41) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z. IVINSKIS   
(Pabaiga)
 
3. GEDIMINO LAIMĖJIMAI RYTUOSE IR JO VALSTYBĖS PAVELDĖTOJAI.
Lietuviai, vakaruose gindami kiekvieną žemės pėdą, kryžiuočiams turėjo užleisti kitų baltų kilčių plotus ir pačias Nemuno žiotis. Bet rytų erdvėje turėjo kiek geresnes sąlygas. Totorių jungo besibaiminančios rusų žemės neturėjo trečio pasirinkimo. Joms beliko arba patekti po totorių priespauda, arba tapti dalimi Lietuvos valstybės, kuri užimtose rytinių slavų žemėse paprastai neįvesdavo naujenybių, palikdama viską "po senovei". Iš čia suprantama, kodėl rusų žemės be pasipriešinimo pasiduodavo lietuvių valdžiai, arba priimdavo iš Lietuvos atsiunčiamus kunigaikščius.

Lietuvos valstybės plėtimasis į rytus, prasidėjęs visas šimtmetis prie Gedimino pirma takų, nesustojo dar visą šimtmetį ir po jo mirties. Gediminas ir jo sūnus Algirdas rytuose daugiau turėjo pasisekimo. Tvirtindamasis vis tolyn plotuose į rytus nuo Augštaičių, Gediminas užėmė sritis apie Drucką ir Minsko kunigaikštiją. Čia jis savo valstybės ribas išplėtė iki Dniepro vidurupio. Pačioje savo valdymo pradžioje jis į-kėlė koją į 13-jo amž. karuose sunaikintų jotvingių žemes, į Podíase — kartais Podla-chija ar Palenkė vadinamą.1) Podíase iki tol buvo Volinijos kunigaikščių valdžioje. Vienam iš jų susijungus su Prūsų ordinu prieš Gediminą, šis atėmė Brastos (Lietuvos) sritį ir atidavė ją valdyti savo sūnui Kęstučiui. Įsigalėjęs Pod-lasėje, Gediminas užvaldė dar Bugo srityje miestus Mielniką, Kamenecą (Lietuvos), Ko-brynių. Traidenio laikinai buvęs užimtas Dro-hičinas vėl trumpą laiką pateko Lietuvos valdžion.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MYKOLAS VAITKUS   
RUDENS IMPROVIZACIJA
Ir mirksniai — kaip gėlės, ir toliai — kaip
puokštė..
Šypsai užsimerkęs.. Pravirkti gal trokšti?
Taip gera... Taip kvaila... Nebūto ilgiesi..
Ir atdūsio aidas sužvilga taip šviesiai..

Plevena pasaulis, grožybe apsvaigęs..
Neverki, keleivi, kad puotos greit baigias:
te amžiai  banguoja,  te  grožis jiems švyti,
kai lenkiasi žemėn žiedeliai nuvytę..

JAZMINAS

Jazmino žvaigždės palinkę į vandenį,
kur vos liūliuoja gėlėtąjį skendenį,

ir nužydėję vainiklapiai snaigėmis
sklenda ir krinta, kuždėdami:  Baigiamės..

Krinta kaip svajos į tylųjį duburį,
kur atminimas vainikan jas suburia

ir, kai žiemužė apgaubia, mum paseka
amžiais jaunutę gėlėtąją pasaką,

kur net ant kapo išaugs mum kaip jazminas,
amžiną svają grožybe įprasminąs.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai