Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1984 m. 2 kovas-balandis



ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
VAINIKAS, KRYŽIUS, LELIJA. Kazimierinės grožinės literatūro antologija. Redagavo Alfonsas Tyruolis. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Chicaga. 1984. Apipavidalino dail. Vytautas O. Virkau. 321 p. Kaina: kietais viršeliais — 12 dol., minkštais viršeliais — 10 dol. 58 autorių poetinė ir beletristinė kūryba, liečianti šv. Kazimierą.

Klemensas Jūra: DIEMEDŽIO ŠAKELĖ. Eilėraščiai. Brasil. 1984. Viršelis Pauliaus Jurkaus. 140 p.

Antanas Musteikis: DANGAUS IR ŽEMĖS ŠAKNYS. Romanas. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Viršelis ir aplankas Vidos Stankienės. Chicaga. 1983. p. 339.
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Volertas — Panašaus įvykio nėra buvę ................................................................................. 65
Popiežiaus Jono Pauliaus II žodis, tartas kovo 4 dieną Šv. Petro bazilikoje Romoje, minint šv. Kazimiero mirties 500 metų sukaktį ....................................................................................................... 72
Janina K. Rėklaitienė — Kai kurie lietuvių kalbos vystymosi bruožai ................................................ 75
Lidija Šimkutė — Kopsim vėl į kalną (eil.) ............................................................................................. 83
A. Vaičiulaitis — Juozas Keliuotis .......................................................................................................... 84
Juozo Keliuočio laiškas A. Vaičiulaičiui .................................................................................................. 90
A. L. — Franco Kafkos ilga kelionė į Lietuvą ........................................................................................ 92
A. Plukas — JAV Lietuvių veiklos 1983 metų apžvalga ........................................................................ 95
Petras Melnikas — Rikis ir balandis .................................................................................................... 114
Christopher Brennan — Keliautojas (eil.) ............................................................................................ 116

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Kęstutis Trimakas — George Onvell'io spėjimai apie 1984 metus .................................................... 118
Saulius Pašilis — Tautų atgimimas ir išnykimas: Valijos pavyzdys ................................................... 119
Leonardas Andriekus — Mirė Tėv. Viktoras Gidžiūnas .................................................................... 121
Mūsų buityje .......................................................................................................................................... 123
K. Žoromskis — Prie dail. Albino Elskaus vitražų sustojus ................................................................ 124
Lidija Šimkutė — Christopher Brennan ............................................................................................... 124

KNYGOS
J. Jakštas — LKM Akademijos suvažiavimo darbai (1973) .............................................................. 126
V. Kulbokas — V. Kavaliūno "Dalia" ................................................................................................ 128
R. Lešmontaitė — Pirmieji Juditos Vaičiūnaitės žingsniai dramaturgijoje ........................................ 130
Skaityti daugiau...
 
PANAŠAUS ĮVYKIO NĖRA BUVĘ ŠV. KAZIMIERO IŠKILMĖS ROMOJE PDF Spausdinti El. paštas


Gera šviesa

Lietuviai ir daugelis kitų tautybių asmenų, pažįstančių Vatikaną, tvirtino: "Panašaus įvykio istorijoje nėra buvę ir turbūt nebus; popiežius lietuviam skyrė nepaprastą dėmesį". Kalbama apie šv. Kazimiero sukakties minėjimą Vatikane 1984 kovo 3 ir 4. Tiesūs, drąsūs, iškalbūs popiežiaus Jono Pauliaus II pareiškimai, giną lietuvių tautą, buvo girdimi visame pasauly. Pakurtusios ausys taip pat juos užregistravo. Beveik dvi pilnas dienas mums skyrė pats popiežius ir žymi Vatikano tarnautojų dalis, įskaitant aukštus pareigūnus. Šie įvykiai turėjo teigiamai paveikti ir vyskupus, kurių ryšiai su lietuvių mažuma JAV eina ledo tiltais. Mums blykstelėjo gera, graži šviesa.

Pasitikint istoriją žinančiais, dėl praeities turime sutikti. Į ateitį reikia žiūrėti optimistiškiau.
Skaityti daugiau...
 
Popiežiaus Jono Pauliaus II žodis, tartas kovo 4 dieną Šv. Petro bazilikoje, Romoje, minint šv. Kazimiero mirties 500 metų sukaktį PDF Spausdinti El. paštas
1.    "Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas esu šventas" (Kun 19,2).

Tais pirmojo šiandienės liturgijos skaitinio žodžiais drauge su jumis, Broliai ir Seserys, mintimis ir širdimi persikeliu prie šv. Kazimiero kapo Vilniuje.

Šiemet sueina penki šimtmečiai nuo dienos, kai to šventojo visai Bažnyčiai brangios relikvijos buvo padėtos tarp savo tautiečių gimtojoje žemėje. Jau penkis šimtmečius Lietuvos Globėjas šv. Kazimieras gyvena savo tautoje su visu šventumo paveldu — gyvena kaip Atpirkimo paslapties liudytojas ir kaip ženklas tos vilties, kuria esame išgelbėti (Rom 8, 24).

Jau penki šimtmečiai, kai jis kalba savo tautiečiams ir drauge savo broliams ir seserims tikėjimo ir švento krikšto malonėje: "Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas".

2.    Vakar Bažnyčia Lietuvoje pradėjo šv. Kazimiero mirties 500 metų jubiliejaus minėjimą, jos vyskupams dalyvaujant iškilmingoje koncelebracijoje ant Šventojo kapo.

Norime šio jubiliejaus minėjimą pradėti ir čia, Šv. Petro bazilikoje, kuri yra regimas Bažnyčios vienybės centras. Tokiu būdu visuotinė Bažnyčia išreiškia savo katalikiškąją vienybę su ta Bažnyčia, kuri Lietuvoje susitelkia ties per penkis šimtmečius išaugusia šv. Kazimiero tradiciją. Galima sakyti, kad visa visuotinė Bažnyčia drauge su Romos vyskupu ir šv. Petro įpėdiniu pradeda dvasinę maldos kelionę į tą Vilniaus šventovę, kur ilsisi šventasis Lietuvos globėjas. Tai tikėjimo ir meilės kelionė, kuri mus sujungia ir vienija Jėzuje Kristuje, Dievo Sūnuje ir Marijos Sūnuje; sujungia kaip Dievo Tėvo įsūnius, kaip tos pačios didžiosios Tiesos liudytojus — Tiesos, kuri išlaisvina žmogų Šventosios Dvasios jėga.
Skaityti daugiau...
 
KAI KURIE LIETUVIŲ KALBOTYROS VYSTYMOSI BRUOŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Devyniolikto šimtmečio pabaigoje lietuvių kalba buvo iškilusi kalbotyros moksle. Betgi ją iškėlę mokslininkai nebuvo lietuviai. Dvidešimtam šimtmečiui einant į pabaigą, vis dažniau kartojama, kad Vilnius yra tapęs baltistikos centru. Reiškia, jau lietuvių kalbininkų nuopelnais Vilnius šitaip pasižymėjęs. Tačiau dėl dabartinės okupacijos sąlygų mažai kas yra susipažinęs su šių laikų Lietuvos kalbininkų pavardėmis, o dar mažiau kas pažįsta jų pasiekimus. Tad mano straipsnio tikslas yra trumpai pristatyti kalbotyros istorijos kelias ryškesnes asmenybes bei įvykius, kad būtų geriau suprantami keliai, kuriais kopta į kalbotyros kalnus.1

Devyniolikto šimtmečio kalbotyroje lietuvių kalba galėjo užimti tokią reikšmingą vietą iš dalies jau vien dėl to, kad pats kalbotyros mokslas buvo siaurų tikslų ir vienalyčio metodo. Reikia atsiminti, kad tai buvo lyginamosios istorinės kalbotyros kūrimosi periodas. Filologams nustačius to mokslo esminius dėsnius klasikinių ir sanskrito kalbų pagrindais ir toliau savo gimtų, skandinavų, germanų ir kitų, kalbų duomenimis juos patvirtinus bei praplėtus, šių suformuluotų teiginių toks akivaizdus pritaikymas lietuvių kalboje nemažai prisidėjo paremiant bei apdorojant naujo mokslo metodologijos tikslumą. Dar didesnė paskata lietuvių kalbai tyrinėti buvo tai, kad seniai išmirusių, tik knygose užrašytų kalbų formoms buvo randami ryškūs atitikmenys gyvoje, žmonių naudojamoje kalboje. Šita mūsų kalbos dvilypė ypatybė — moderniosios kalbos archajiška išraiška — sulaukė daug dėmesio ir traukė žymius indoeuropėjistus į Lietuvą pramokti mūsų kalbos.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai