Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1984 m. 3 gegužė-birželis



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Bronis Kaslas — Egzilinių vyriausybių ir veiksnių problema ......................................... 133
Vyskupas Paulius Baltakis, O.F.M .................................................................................. 137
Henrikas Nagys — Iš ciklo "Kelionė aplink Gaspė" ..................................................... 143
Dr. Povilas Rėklaitis — Prie šv. Kazimiero ikonografijos .............................................. 146
J. Jakštas — Istoriko nueitas kelias su kryžkelėmis ...................................................... 154
Vincas Natkevičius — Maxo Schelerio meilės filosofija ................................................ 159
Birutė Ciplijauskaitė — Jorge Guillen (1893 - 1984) ...................................................... 170
Zbigniew Herbert — Pranešimas iš apsupto miesto ........................................................ 157
Jurgis Jankus — ? ............................................................................................................. 173

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Vytauto Alanto ir Kęstučio Trimako idėjiniai kontrastai (pokalbis) .............................. 179
Alfonsas Nakas — Ketvirtoji premijų įteikimo šventė ................................................... 185
Alė Rūta — Prasmingas Jono Kario - Karecko gyvenimas ........................................... 188
Stasys Santvaras — Ginos Čapkauskienės plokštelė .................................................... 188

KNYGOS
Stasys Goštautas — Lianų liepsnos: Povilas Gaučys ..................................................... 191
Juozas B. Laučka — Išeivijos vaidmuo Lietuvos istorijoje (Vincentas Liulevičius) ..... 192
Skaityti daugiau...
 
EGZILINIŲ VYRIAUSYBIŲ IR VEIKSNIŲ PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas


Versalio sistema
Po pirmojo pasaulinio karo visuotinė taikos konferencija įvedė vadinamąją Versalio sistemą, kurios teoretinę bazę sudarė prezidento Wilsono 14 punktų ir karo paliaubų sutarties principai. Toje sistemoje Europoje gimė eilė naujų valstybių. Taikos konferencija Versalio ir kitomis taikos sutartimis nustatė tarptautinę teritorinę tvarką, įkūrė tarptauf nę valdžią — Tautų Sąjungą — ir jai pavedė tą tvarką išlaikyti ir garantuoti. Tokiu būdu pokariniame pasaulyje Tautų Sąjunga tapo tarptautinės bendruomenės organu tarptautinei tvarkai, tarptautinei teisei ir tuo pačiu tarptautinei taikai išsaugoti.

Kadangi eilė valstybių, tarp jų ir Lietuvos valstybė, Versalio sistemoje gimė, gyveno ir žuvo, todėl yra labai svarbu suprasti Versalio tvarkos esmę. Nors pats tautų apsisprendimo principas jau nebuvo visai naujas, vis dėlto reikia pripažinti, kad jis Versalio sistemoje tokia gausia ir plačia apimtim praktiškai buvo pritaikytas pirmą kartą istorijoje. Remdamasi šiuo principu, ne tik eilė tautų įkūrė savo nepriklausomas valstybes, bet gal dar svarbiau, kad šis principas tapo visuotiniu tarptautinės teisės šaltiniu. Tarptautinės teisės literatūros ir tarptautinių institucijų jis buvo pripažintas pagrindine sąlyga pasaulinės bendruomenės egzistencijai. Dar daugiau, šis principas tapo apsprendžiančiu kriterijum tarptautinių sutarčių ir tautų santykių teisėtumui nustatyti.
Skaityti daugiau...
 
TĖV. PAULIUS BALTAKIS, O.F.M. — LIETUVIŲ IŠEIVIŲ VYSKUPAS PDF Spausdinti El. paštas
Birželio 7 d. iš Romos atėjo žinia, kad Šv. Tėvas Jonas Paulius II pranciškonų provinciolą Tėvą Paulių Baltakį, O.F.M., paskyrė vyskupu lietuviams, gyvenantiems už tėvynės sienų. Naujojo vyskupo konsekracija įvyks rugsėjo 17 d. Portlando katedroje Maine. Konsekruos popiežiaus atstovas Washingtone arkivysk. Pio Laghi.

Naujasis vyskupas gimė 1925 m. sausio 1 d. Troškūnuose ir buvo pakrikštytas Antanu. Mokėsi pranciškonų gimnazijoje Kretingoje, kol 1944 m. vokiečiai paėmė prievartiniams darbams. Dirbo Suomijoj ir Norvegijoj. Po karo Antanas Baltakis pasiekė Belgiją ir įstojo į pranciškonų vienuoliją, gaudamas Pauliaus vardą. Kunigų seminariją baigė St. Truiden mieste ir 1952 m. rugpjūčio 24 d. buvo įšventintas kunigu. Į Prisikėlimo parapiją Toronte pastoraciniam darbui atvyko 1953 m. ir ten išbuvo iki 1969 m. Atkeltas į pranciškonų vienuolyną Brooklyne, pradėjo telkti pajamas Kultūros Židinio statybai. 1973 m. paskirtas vienuolyno vyresniuoju, sėkmingai vadovavo statybos darbams. Pranciškonų provinciolu išrinktas 1979 m.
Skaityti daugiau...
 
IŠ CIKLO KELIONĖ APLINK GASPĖ PDF Spausdinti El. paštas
(dedikuota Mariui Katiliškiui)

ST. ARSENE — CACOUNA
Lipame laiptais lėtai
žemyn ir žemyn ir žemyn —
begalinėn pilkon bedugnėn:
nuolat tirštėjančioje migloje
ištirpsta krūmai ir medžiai
ir mūsų pačių pavidalai   
tiktai kažin kur giliai
pačiame rūko dugne
girdisi didelė upė:
teliūškuojančių vandenų
begalinė šneka
tarp bangų ir tarp akmenio ...

Ir staiga —
išsisklaido miglota, sunki
marška, ir prieš mūsų akis —
neužmatomi rožių laukinių krūmai ir kažkur tolumoj
kito kranto permatomi lengvi siluetai.
Po kojom atoslūgio uolos,
žaliu maurų kailiu apklotos ...
Kvepia jūrų druska ir rožėm.
Girdisi nebetolimo vandenyno alsavimas.
 
Skaityti daugiau...
 
PRIE ŠV. KAZIMIERO IKONOGRAFIJOS PDF Spausdinti El. paštas
PAGRINDAI IR NAUJI DUOMENYS

Minint 500 metų nuo šv. Kazimiero gimimo, taigi jau prieš 26 metus, buvo peržvelgti kai kurie šventojo ikonografinės tradicijos faktai. Tai anuomet įgalino dar anksčiau šiuo klausimu publikavę autoriai, kaip Friderikas Papėe, kuris jau 1905 m. paskelbė pagrindinę studiją šv. Kazimiero seniausių paveikslų autentiškumo klausimu,1 ir Zenonas Ivinskis, kuris patiekdamas pirmąją mokslišką šv. Kazimiero apybraižą lietuvių kalba iškėlė su ja susietas kai kurias ikonografijos problemas, ką atspindi taip pat jo knygos iliustracinė medžiaga.2

Papildomų duomenų iš meno istorijos ir ikonografijos sistematizavimo bandymą įterpiau į 1958 m. Aidų straipsnį "Šv. Kazimiero koplyčia" Vilniuje.3 Jo antroje dalyje, skirsnyje "Šv. Kazimiero koplyčios monumentalinis ciklas" (p. 162-168) nurodžiau į šito ciklo šaknis šventojo gyvenimo momentų iliustracijose, kai aprašymą "Šv. Kazimiero altorius" išplėčiau į užbaigiamąjį skirsnį "Šv. Kazimiero Venerabilis icon" paliesdamas altoriuje buvusio labai garbinamojo šventojo paveikslo problemą, jo galimą kilmę iš autentiško portreto, taip pat į jo trijų rankų motyvo aiškinimus ir paraleles (p. 168-171 ir pav.).
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai