Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1984 m. 4 liepa-rugpjūtis



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina — Gimtoji kalba liturgijoje ...................................................................................... 197
Poezija apie šv. Kazimierą: Faustas Kirša, Stasys Santvaras, Bernardas Brazdžionis, Petronėlė Orintaitė, Kazys Bradūnas, Leonardas Žitkevičius, Paulius Jurkus ................................................... 206
Dr. Povilas Reklaitis — Prie šv. Kazimiero ikonografijos (tęsinys) ................................................... 208
Jurgis Gliauda — Kelionės dovana ....................................................................................................... 215
Dr. Vincas Vyčinas — Asmenybiškumas Ibseno dramose: Peeras Gyntas ....................................... 219
Vladas Šlaitis — Šukuosena (eil.) ......................................................................................................... 227
Juozas Girnius — Atsisveikinant su visuomenininku Jonu Senausku  ............................................... 228
Alfonsas Šešplaukis — Lietuviai E. Wiecherto romane "Missa sine nomine" ................................. 238
Antanas Dundzila — Miško broliai — džiuginanti dovana visuomenei .............................................. 238

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Dr. A. V. Stepanas — Nepriklausomybė — praeitis, dabartis ir ateitis ............................................. 242
V. K. Vidžiūnienė — Draugo romano premijos šventė ........................................................................ 245
Mūsų buityje .......................................................................................................................................... 246
Juozas Liepinis — Istorinio romano problemos Rytų - vidurio Europoje ........................................... 247

KNYGOS
A. Tyruolis — Tylos dovana (K. Grigaitytė) ........................................................................................ 249
Vytautas A. Jonynas — Ieškant gyvenimo draugo, draugės (Petro Melniko "Pakirsta šaka") ...... 250
Saulius A. Girnius — Konstantino Avižonio rinktinių raštų III tomas ................................................ 253
A. Rubšys — Tėv. Benvenuto Ramanausko,O.F.M., knyga "Aš savo dalį atlikau" ........................ 255
Skaityti daugiau...
 
GIMTOJI KALBA LITURGIJOJE PDF Spausdinti El. paštas


TEOLOGINĖ KALBINIŲ PAKAITŲ VERTĖ

1.
Manieji straipsniai (plg. "Draugas" 1982 m. nr. 37, 42 ir 48) ryšium su prel. L. Tulabos Naujojo Testamento vertimu (Roma 1979) ir keletas smulkesnių pastabų religijos bei kalbos reikalu (plg. "Aidai" 1982 m. nr. 2) yra pasiekę liturginę Lietuvos komisiją ir sudominę jos bendradarbius. Į juos atsiliepė kun. A. Aliulis, Lietuvos vyskupijų liturginės komisijos pirmininkas, painformuodamas mus apie šios komisijos darbus bei vargus ir prašydamas pastabų bei patarimų (plg. "Aidai" 1982 m. nr. 5, p. 364-65). Iš jo sužinome, kad "jau keliolika metų pasaulyje veikia trys lietuvių liturginės komisijos: Lietuvoje, JAV ir Romoje" (p. 364). Kodėl net trys ir koks tarp jų santykis ar darbo pasidalinimas, straipsnyje nerašoma. Rašoma tik, kad "pagrindinė atsakomybė už liturginių tekstų bet kuria kalba parengimą tenka metropolijos — tautos kamieno krašte veikiančiai komisijai" (t. p.), mūsų atveju taigi Lietuvos komisijai.

* Šis straipsnis buvo parašytas tuoj pat, pasirodžius kun. V. Aliulio straipsniui "Sveikintinas rūpinimasis liturgijos kalba" ("Aidai" 1982 m. nr. 5), tačiau dėl ilgai trukusių autoriaus negalių nebuvo įmanoma jo paruošti spaudai. Kaip jo tęsinys, jei aplinkybės leis, turėtų eiti aprašas lotyniškųjų maldų vertimo apskritai ir lietuviškojo (kun. A. Liesio) psalmių vertimo sklaida.
Skaityti daugiau...
 
POEZIJA APIE ŠV. KAZIMIERĄ PDF Spausdinti El. paštas
Iš antologijos VAINIKAS, KRYŽIUS, LELIJA

(Redagavo Alfonsas Tyruolis)
 
FAUSTAS KIRŠA

ŠV. KAZIMIERAS
Buvo ir gyveno karalaitis jaunas:
Kur Neris nusliuokia, Nemunas skalauna.

Ir gyveno žmonės, rūpesčiai ir vėtros,
Požemiais dungsojo pilys, rūmai, šėtros.

Ne šios žemės skoniu pasipuošęs mintį,
Karalaitis kėlės būti ir gyventi.

Ne veidai viliojo, ne šarvai ir kovos, —
Tiesė aštrų kelią iš dangaus vadovas.

Ilgesį ir skausmą skyrė dvasios vyrui:
Iš ekstazės vynas puolusį gaivina.

"Motina Marija, šviesk man", — jis tarė, —
"Aš atleidžiu piktui, kas blogybes darė".
Skaityti daugiau...
 
PRIE ŠV. KAZIMIERO IKONOGRAFIJOS PDF Spausdinti El. paštas
PAGRINDAI IR NAUJI DUOMENYS

(Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 3)

3. Žvilgsnis į XVII amžiaus Šv. Kazimiero ikonografiją
Iš Ivinskio, Rabikausko, Sužiedėlio ir kitų istorikų, rašiusių apie šv. Kazimierą, žinome apie istorines aplinkybes XVII amžiaus sąvartoje, kuriose šv. Kazimiero kultas atsinaujino ir pražydo. To nekartosiu, tik priminsiu keletą svarbiausių šv. Kazimiero ikonografijos raidos faktų iš XVII a.

Minėtoji 1594 metų senojo šv. Kazimiero "Venerabilis icon" trirankio paveikslo Vilniuje "renovatio" — atnaujinimas ar restauravimas — buvo pirmas žingsnis šv. Kazimiero kultą atgaivinant: susirūpinama jo ikonografinės tradicijos pagrindų išsaugojimu. Pokario tyrinėtojai Romoje rado, kad naują impulsą šv. Kazimiero ikonografijai davė pop. Klemenso VIII leidimas jį įrašyti į Oficijų ir į Mišias Romoje 1602 m.38 Romoj po to netrukus, 1603 m., buvo išspausdintas Oficijaus "Proprijas" ir Šv. Kazimiero Mišios atskiru leidiniu, kurį šv. Kazimiero paveikslu papuošė žinomas Romos grafikas, nemažai dirbęs Lenkijos bei Lietuvos ponams, Giacomo Lauro (1584-1637).39 Vilniaus vyskupai buvo itin malonūs Romos raižytojui: 1608 m. vysk. Benediktas Vainius (Woyna) "nežiūrint sunkių laikų" pasiuntė jam 20 vengriškų auksinų už šv. Kazimiero Lietuvos patrono raižinį.40 G. Lauro sudaręs senais pagrindais jau naują šv. Kazimiero kultinio paveikslo redakciją: šv. Kazimieras dešinėje laiko kryžių, o kairėje — leliją: tikėjimo ir skaistybės simboliai. Tie du šventojo atributai virto pastovus šv. Kazimierui XVII a. hagiografiniuose veikaluose, pradedant Overadto "Icones et miracula sanctorum Poloniae" (Coloniae 1605-1606) ir daugelyje kitų, kur informuojama žodžiu ir vaizdu apie naują kultinę šventojo vaizdavimo formą. Ji kartais modifikuojama taip, kad lelija ir kryžius laikomi vienoj rankoj — tada antra ranka lieka laisva išraiškos gestui. Taigi, dabar impulsai atėjo iš Romos, iš užsienio.
Skaityti daugiau...
 
KELIONĖS DOVANA PDF Spausdinti El. paštas
Pasitraukęs į ankstyvą pensiją, Kazimieras Jurėnas panoro aplankyti Lietuvą. Jis nukako į Vilnių lyg į savo parapijos bažnyčią eilinį sekmadienį.

Jo odisėja nustebino mažą lietuvių koloniją, kuri gyvavo dideliame mieste.

Susikurtų patriotizmo kodeksų sargai raukė veidus: kaip bekalbės Jurėnas, grįžęs namolei?

Jurėnas buvo viengungis, atvirų šviesių akių, su plikėjančia prakarpa ant viršugalvio. Tautinis kaklaryšis kažin kaip pabrėžtinai rodė jo nemodernėjimą.

Jis buvo taikaus būdo, nemokėjo rasti čaižaus sakinio, niekad nesikėsino patraukti artimą per dantį. Jis mėgo kalbėti apie dainas, apie dideliuose tautiniuose telkiniuose rengiamas šventes. Jurėnas buvo nepamainomas tarti viešą žodį prie sukaktuvinių vaišių ar prie nuopelningo asmens karsto.

—    Jurėno veide nėra fanaberijos, — gyrė fizionomistikos žinovai. — Jis pozityvus sutvėrimas.

Kandesnio liežuvio moterys įtarė kelionėje Lietuvon romantišką pamušalą ir tiesiai klausė pargrįžusįjį:

—    Kokia ji tenai, Vilniuje, šatenė, briunetė ar auksaplaukė? Jurėnas aiškinosi:
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai