Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1985 m. 1 sausis-vasaris



TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
V. Daugirdaitė - Sruogienė — Kaip po Rusiją išblaškyti lietuviai pasitiko Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą .................................................................................................................................................. 1
Antanas Rubšys — Senasis Testamentas ir žmogaus išmintis nerime ir kančioje ................................. 5
Pranas Visvydas — Eilėraščiai ............................................................................................................... 20
Dr. Vincas Vyčinas — Asmenybiškumas Ibseno dramose. Brandas .................................................... 22
Antanas Maceina — Gimtoji kalba liturgijoje ........................................................................................ 30
A. Plukas — JAV lietuvių 1984 metų veiklos apžvalga ......................................................................... 39

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Jonas Kokštas — Ivanas Turgenevas .................................................................................................... 55
Mūsų buityje ............................................................................................................................................. 58
L. A. — Dail. Jadvyga Paukštienė ir jos kūryba .................................................................................... 59
Jadvyga Paukštienė — Maloniausios valandos buvo prie molberto ..................................................... 59
Saulius Pašilis — Jaroslavas Seifertas — Nobelio premijos laureatas ................................................ 61
Spect. — Amerikos televizijos žvilgsnis į religiją Sovietų Sąjungoje .................................................... 62

KNYGOS
Vytautas A. Jonynas — Leono Lėto poetinis debiutas .......................................................................... 63
Vincentas Liulevičius — Kitokios Lietuvos ilgesys (Bronys Raila) ..................................................... 66
J. Gliauda — Memorialinis leidinys "Petras Karuža" .......................................................................... 70
Skaitytojų pastabos: Aleksandras Mauragis — Kas yra pagunda? ..................................................... 71
Skaityti daugiau...
 
KAIP PO RUSIJĄ IŠBLAŠKYTI LIETUVIAI PASITIKO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS PASKELBIMĄ PDF Spausdinti El. paštas


Pirmojo pasaulinio karo metu, kai 1915 m. vasarą vokiečių armija įžengė į Lietuvą, karo veiksmai ir žiauri okupacija užgriuvo mūsų kraštą. Rusai, bėgdami į rytus, vežėsi kokį tik pasigrobę turtą — derlių, prekes iš sandėlių, geležinkelio vagonus ir garvežius, įvairius privačius daiktus, net mūsų kultūros lobius. Kartu griežtai įsakė gyventojams trauktis į Rusiją. Moterys, vyrai, išsigandę, palikdavo savo namus ir pasimesdami, su ryšuliais, kas važiuotas arkliais, kas pėsčias įsispraudęs į prekinius vagonus, gelbėjosi nuo karo siaubo.

Kai tik karo pabėgėlių bangos pripildė Vilnių, lietuvių visuomenė sudarė Centrinį Komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Vokiečiams artėjant prie sostinės, komitetas suskilo į dvi dali: Vilniuje pasiliko dr. J. Basanavičius, kun. P. Dogelis, kun. J. Kukta, A. Smetona (pirmininkas), dr. A. Vileišis, E. Vileišienė ir vėliau įstoję M. Biržiška, F. Bugailiškis, A. Janulaitis, S. Kairys ir kt. Į Rusiją pasitraukė M. Yčas (pirmininkas), P. Leonas, kun. K. Olšauskas, M. Sleževičius, S. Šilingas ir kt. Abi šio komiteto dalys atliko didelį šalpos darbą, Vilniuje ypač daug gera padarė Emilija Vileišienė.

Jau pačioje karo pradžioje 1914 m. Rusijos Dūmos atstovai lietuviai pareiškė caro vyriausybei, kad lietuvių tauta trokšta turėti plačią politinę ir kultūrinę autonomiją ir susijungti su vokiečių okupuota Mažąja Lietuva. Buvo priminta, kad Rusijos imperatorius dar pasirašinėdavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Žemaičių kunigaikščio titulais. Taip pat rugpjūčio mėnesį vilniečiai buvo įteikę Rusijos vyriausybei panašaus turinio deklaraciją, vadinamą Gintarine.
Skaityti daugiau...
 
SENASIS TESTAMENTAS IR ŽMOGAUS IŠMINTIS NERIME IR KANČIOJE PDF Spausdinti El. paštas
Viskam yra metas,
ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.
Laikas gimti ir laikas numirti,
laikas sodinti ir laikas rauti [tai, kas pasodinta];
Laikas žudyti ir laikas gydyti,
laikas griauti ir laikas statyti;
Laikas verkti ir laikas juoktis,
laikas gedėti ir laikas šokti iš džiaugsmo;
Laikas mylėtis ir laikas nesimylėti,1
laikas glamonėtis ir laikas vengti glamonėjimo si;
Laikas ieškoti ir laikas prarasti,
laikas turėti ir laikas išmesti;
Laikas perplėšti ir laikas vėl susiūti,
laikas tylėti ir laikas kalbėti;
Laikas mylėti ir laikas nekęsti,
laikas karui ir laikas taikai.


Kokia nauda žmogui iš viso triūso? Patyriau skaudžią užduotį, kurią Dievas paskyrė žmonėms varginti; [patyriau taip pat], kad Dievas nustato tinkamą laiką kiekvienam reikalui. Tačiau jis įdiegė amžinybę [mįslę] į žmonių širdį taip, kad jie negali suvokti to, ką Dievas daro nuo pradžios iki galo (Koh3,1-11).
 
Išminties mokytojai turėjo didelį vaidmenį izraeliečių buityje. Tai liudija Patarlių knyga. Jų užduotis buvo paaiškinti tėvų tikėjimą ir pritaikyti jį naujiems visuomeniniams poreikiams. Mat gyvenimas reikalavo prasmingų modelių. Išminties mokytojai juos kūrė nuosekliu religinių tiesų pritaikymu kasdienos reikalams. "Jahvės2 baimė yra išminties pradžia!". Žodžiu pradžia išreiškiama pagrindas ir šaltinis. Žmogiška buitis turėjo būti praturtinta amžinybės šviesa, nes "žmogaus pagrindinis uždavinys yra garbinti Dievą ir džiaugtis juo amžinai". Anot išminties mokytojų, tik šiuo keliu eidamas, gali žmogus surasti gyvenimo prasmę ir pasiekti laimę.

Išminties mokytojai nesiliovė tvirtinti, kad išmintis yra Dievo dovana, o ne žmogaus pasiekimas: Žmogiška išmintis, protiniai gabumai, patarimas nieko negali, jeigu Jahvė yra prieš [tave]. Gali išmankštinti žirgą mūšio dienai, tačiau pergalę duoda tik Jahvė (Pat 21,20-31).
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
MERGELĖ

Vien lūkesčio irkluojamam luote
mergelė plaukia vaizdo pasiilgus.
Krantinės bokštai protakoje vilgo
rugpjūčio prietemas šiltas.

Ji tolsta. Vėl vitražo violetas
lyg pažadas palydi irklo kryptį.
Legendų įlanką pasiekt norėtų
ir ten jaunystės valioj pasiliktų.

Ją supa būsimos erdvės vaiskumas.
Akyse brėkšta pilnaties gimimas.
Drabužio iškirptėj Įdegęs kūnas
paryškina geros lemties troškimą.


Tik ten! Tik ten! O čia paviršiuj
gyvenimas jau valtininko pirštais
sugrįžusią eldiją riša. Užsimiršus
mergelė atsisveikinimo neišgirsta.
Skaityti daugiau...
 
ASMENYBIŠKUMAS IBSENO DRAMOSE II BRANDAS PDF Spausdinti El. paštas
Peero Gynto stoka asmenybiškumo (kaip buvo matyti iš šio rašinio I-jo skyriaus) grindėsi jo uždarume savyje, jam atsiribojant nuo pasaulio, kaip arenos savęs plėtotei. Būdamas sau pakankamas, kaip gyvulys, Gyntas neperėmė savęs j nuosavą, atsakomingą savęs plėtotės kelią, vedantįjį iš uždarumos savyje j pasaulio atvirumą.

Gamta, pilna prasme, žmogaus negloboja, mesdama jį į savo atvirumą, į pasaulį, kuriame žmogus pats turi savimi pasirūpinti: būti savimi (ar save prarasti, jam savęs neperimant). Įglusdamas į savo aplinką ir būdamas harmoningoj sąvokoj su ja, gyvulys gyvena sau pakankamą gyvenimą kaip akmuo, riedėdamas nuo kalno, ar upė, tekėdama į didesnius vandenis. Žmogus, Gamtos paliktas sau, savo aplinkai nėra paruoštas ir nėra aprūpintas tuo, ko jam joje reikia. Todėl jis negali riedėti kaip akmuo savo paskirties keliu: jis pats turi perimti vadovavimą sau. Gamta meta žmogų į laisvę. Jo laisvė tūno jo savęs nepakankamume, jo Gamtos apleistyje.

Be specifinio kelio Gamtos atvirumoje, žmogus užtinka save kaip apsuptą aibės kelių, nebūdamas nė vienam iš jų paruoštas. Tuo būdu jis užtinka save ne kuriame jos kelių, bet pačioje Gamtos atvirumoje. Su žmogumi dargi ir pati Gamtos atvirumą, pasaulis, iškyla kaip tokia, kaip toks.

Nebūdamas paruoštas nė vienam keliui Gamtos atvirumoje, žmogus pats turi paruošti save, modifikuodamas savąją aplinką ir išvystydamas savąsias kūrybines galias (modifikuodamas save). Jo aplinka, nebebūdama specifinė, bet visapusiška ir daugiakryptė, jau nebėra aplinka, bet pasaulis. Kai tuo tarpu gyvulys yra Gamtos esminiai apspręstas, būdamas uždarytas savoje aplinkoje, žmogus gi yra laisvas, būdamas pasaulio atvirumoje.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai