Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1985 m. 4 liepa-rugpjūtis



VOKIEČIŲ NEPASISEKUSI MOBILIZACIJA IR JOS PADARINIAI DOKUMENTŲ ATŠVAISTĖJE PDF Spausdinti El. paštas
(National Archives: RG226 OSS R.A. Nr. 3822 6 1

Jungtinių Amerikos Valstybių
Užsienio Tarnyba
Nr. 1746

Amerikos Pasiuntinybė Stockholme,
Švedija
1943 m. gegužės 11d.

SLAPTAS2
Tema: Lietuvoje vokiečių mėginta karinė mobilizacija ir jos padariniai. Pagarbiajam Valstybės Sekretoriui, VVashingtonas

Gerbiamasis:
Turiu garbės nurodyti į Pasiuntinybės 1943 m. gegužės 7 d. telegramą Nr. 1490, kuria buvo pranešta Pasiuntinybės Specialiojo Pranešimų Skyriaus iš lietuvių šaltinio Stockholme gauto pranešimo apie dabartinius įvykius Lietuvoje santrauka.*

Pranešimas padalytas į tris dalis, kuriose diskutuojamos politinės sąlygos, susietos su bandyta karine mobilizacija, taip pat ir ekonominės bei kultūrinės sąlygos. Prie šios siuntos pridedamas pranešimo pirmosios dalies vertimas. Dalys, liečiančios dabartines Lietuvos ekonomines ir kultūrines sąlygas, išsiųstos atskiromis siuntomis.

Siunčiamojoje pranešimo dalyje apžvelgiamos Vokietijos pastangos gauti Lietuvoje kariuomenei naujokų (rekrūtų), lietuvių tam priešinimasis ir jo pasekmės Lietuvos gyventojams.

Pastangos mobilizuoti lietuvius Vokietijos karo tarnybai yra dalis didelio masto vokiečių užmojo gauti kariuomenei naujokų iš okupuotų Ukrainos, Gudijos, Lenkijos ir Pabaltijo valstybių sričių. Čia jų pastangos, atrodo, buvo sėkmingesnės pirmosiose trijose srityse negu Pabaltijo regione. Nežiūrint rūpestingai suplanuotos propagandinės kampanijos ir gausių pažadų, trijose Pabaltijo valstybėse maža registravosi fronto tarnybai.

Šie skaičiai rodo mobilizacijos duomenis šešiuose Lietuvos miestuose:

Iš šios lentelės aišku, kad Lietuvoje vokiečių mobilizacijos planas nepavyko. Siunčiamoji pranešimo dalis smulkiai apžvelgia dabartinius įvykius Pabaltijyje, ypač padėtį Lietuvoje. Pranešimas rašytas Lietuvoje3 ir Stockholmą pasiekė per Berlyną. Aprašoma padėtis Lietuvoje 1943 m. vasario ir kovo mėn., taigi yra vėliausia to krašto padėties apžvalga, pasiekusi Pasiuntinybę.
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Andriekus — Ilgiausiai lietuvių kalba einąs žurnalas ....................................................... 201
Alfonsas Nyka - Niliūnas — Eilėraščiai ............................................................................................... 205
Alina Staknienė — Struktūralistinis žvilgsnis į literatūrą Lietuvoje ................................................... 207
Dr. Vincas Vyčinas — Asmenybiškumas Ibseno dramose (Brandas) ................................................ 216
Nelė Mazalaitė — Obelies šešėlis ....................................................................................................... 326
Vokiečių nepasisekusi mobilizacija ir jos padariniai dokumentų atšvaistėje. Vertė Bronius Nemickas ................................................................................................................................................................. 228
Kęstutis K. Girnius — Sovietinis teroras pirmaisiais pokario metais ................................................ 243

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
K. Trimakas — Studija apie maldą ...................................................................................................... 248
V. Rociūnas — Penktoji premijų šventė Clevelande ........................................................................... 250
Alfonsus Nakas — Poezijos dienos Chicagoje ..................................................................................... 252
J. G. - Dr. Povilas Rėklaitis .................................................................................................................. 256
K. Janulis — Erdivilas Masiulis — Beverly Shores architektas ........................................................ 257
Izolda I. Poželaitė - Davis — Mokslas, mokytojai ir mokiniai Vlado Požėlos "Jaunystės atsiminimuose" ...................................................................................................................................... 261

KNYGOS
Marija Stankus - Saulaitė — Cinzo turtingas pasaulis: Šventojo Petro šunynas ............................... 265
Jurgis Gliauda: — Vytauto Volerto romanas "Jaučio ragai" ............................................................. 266
Skaityti daugiau...
 
ILGIAUSIAI LIETUVIŲ KALBA EINĄS ŽURNALAS PDF Spausdinti El. paštas


AIDAMS Į PENKIASDEŠIMTMETI ĮŽENGUS
 
Amerikos lietuviai labai mėgsta švęsti sukaktis bei jubiliejus. Čia turima omenyje ne tiek asmeniškus įvykius, kaip gimtadienius, išgyventus metus moterystėje, atliktą darbą kokioje profesijoje ar religinėje tarnyboje, kiek platesnės apimties atvejus, įgijusius visuomeninės reikšmės. Tokio pobūdžio minėjimai liečia parapijas, organizacijas, laikraščius, atmintinus atsitikimus ir t.t. Į sukakčių lauką įeina ir nusipelniusių asmenų amžius, pašvęstas visuomeninei bei kultūrinei tarnybai.

Šios viešojo pobūdžio sukaktys pas mus minimos gana iškilmingai. Pasitaiko atvejų, kad nuo dažnų sukakčių minėjimo žmonės lyg pavargsta ir joms nebeskiriama ypatingos rimties. Tačiau, apžvelgiant emigrantų veikimo sąlygas, jubiliejai bei sukaktys yra reikšmingas bendruomeninis veiksnys. Jos parodo, kas sutartinai jau atlikta ir primena, ką dar reikalinga atlikti. Sukaktys taip pat sujungia žmones į vieningesnį sambūrį, sukelia pasididžiavimą atliktais žygiais, atveria pinigines aukoms. Sukaktuvinį džiaugsmą gi ypač didina prisiminimai, kaip sunkiai emigracinėse aplinkybėse buvo pasiektas koks nors laimėjimas. Šių faktų šviesoje mūsų sukaktys bei jubiliejai įgauna pozityvios reikšmės, ir dabar mes drąsiau galime artintis prie Aidų sukakties.

Kultūros žurnalas Aidai, šią vasarą įžengęs į penkiasdešimtuosius amžiaus metus, turi pagrindo ir džiaugtis, ir didžiuotis, ir taip pat gėrėtis savo išvaryta kultūrinio darbo vaga išeivijoje. Keturiasdešimt metų tarpsnis, nuolat žadinant kūrybingąją šviesuomenę rašyti, o nerašančiąja išsilaikyti kultūringa materialistinėje šio kontinento aplinkoje, yra svarbus žygis, kurį atlieka Aidai. O atlieka tai nelengvose sąlygose, palaikomi palyginti tik mažos mūsų visuomenės dalelės. Bet nuostabu, kad vis dėlto Aidai yra ilgiausiai lietuvių kalba einąs žurnalas.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
UTENOJE

Po vasaros saulės
Įkaitintais cemento blokais
Gulėjo žolėje vaikystė.

Po Trijų Karalių
Kryžiais pažymėtas
Duris manęs nebeįleido,
Bet aš radau kadaise tavo
Asfalte nupieštus kreida
Namus ir kapines:

Prie vakarinės sienos
Dar tebelaidojo tą pačią
Elnės akimis merginą.
 
Skaityti daugiau...
 
STRUKTŪRALISTINIS ŽVILGSNIS Į LITERATŪRA LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
RIMVYDO ŠILBAJORIO "ŽODŽIAI IR PRASMĖ"

Literatūros kūrinys neturi formos ir turinio, tik struktūrą, susidedančią iš prasminių ženklų, kurių tarpusavio santykius reikia įsisavinti.

Tzvetan Todorov,
La Poetigue dela prose, 1971

I
"Modernistui meno tiesa glūdi jos mele, poetiniam tikrovės deformavime" — rašo Rimvydas Šilbajoris. Bet visos literatūros srovės, sako jis, savaip tikrovę keitė, transformavo. Meniuis žodis neatkuria tikrovės, o ją perkuria, todėl kalbos sąlygiškumas ir sudaro "esminę meninio žodžio specifiką". Tuo įsitikinimu ir pats Šilbajoris yra modernistas.

Taip kaip organinis chemikas, ieškodamas gyvybės paslapties, kuria komplikuotus ląstelių struktūrų modelius, taip ir rašytojas "konstruoja" savo tikrovės modelį. Tas komplikuotas struktūras kritikas ir padaro savo analizės objektu, ieškodamas kūrinio gyvybės paslapčių. Jis narplioja kūrinio vidinę sandarą, jo meninę tikrovę sudarančių elementų sistemas, atidžiai tiria tų sistemų tarpusavio santykiavimą įvairiose plotmėse.

Kaip visi jo recenzentai pastebėjo, Šilbajoris mėgsta intensyvią teksto analizę. Pratęsiant palyginimą su chemiku — jis žiūri į komplikuotas kūrinio struktūras lyg pro mikroskopą, atidengdamas smulkiausias jo ląsteles.

Ši knyga — straipsnių rinkinys. Visi jos skyriai, tai straipsniai apie Lietuvos dabartinių rašytojų kūrybą, jau atsispausdinti išeivijos periodiniuose leidiniuose — Metmenyse, Aiduose, Akiračiuose, Draugo literatūros priede ir kitur — tarp 1969 ir 1982 m., kaip sakoma įvade. Pridedama ir jų spausdinimo data.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai