Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1985 m. 6 lapkritis-gruodis



LIETUVOS KAIMYNAS LATGALA PDF Spausdinti El. paštas

Paprastai jau taip būna, kad domimės tolimais kraštais, tuo tarpu neretai nepakankamai susivokiame apie artimiausius kaimynus. Drįstu teigti, kad mes, lietuviai, kaip tik daug ko nežinome apie mūsų kaimyną Latgalą. O visgi daugiau kaip 200 metų Lietuva valdė tą kraštą. Ir šiaip turėjome (ir tebeturime) su latgaliais daug bendro. Net ir patys latviai, kuriuos latgaliai vadina "baltiečiais", turėjo mažai supratimo apie Latgalą. Žymus latgalių veikėjas Francis Trasuns, pradėjęs šio šimtmečio pradžioje Rygoje akciją, kuria siekė suartinti latvius su latgaliais, rašė: "Latgala prilygo antrai naujai atidengtai Amerikai" (Cituota pagal "Actą Latgalica" 1974/5 p. 100).

Nepriklausomybės laikais Latvijos valstybės herbą sudarė trys žvaigždės, vaizdavusios tris provincijas: Vidžeme (Livonija, Livland), Kuržeme (Kuršas, Kurland) ir Latgale (Latgalija arba Latgala). Praeityje visas į šiaurę nuo Lietuvos Baltijos pajūriu nusitiesęs kraštas vadintas vienu vardu: Livonija (Livland). Vėliau pradėta skirti atskiras sudėtines dalis: Livland, Estland, Kurland, kartais dar ir Zemgale. Iš jų Kuršo hercogystė (prie kurios priklausė ir Zemgale) išbuvo Lietuvos - Lenkijos vasalinėje priklausomybėje net ilgiau kaip Latgala: ištisus 233 metus!

Latgalos provincija yra Latvijos rytuose, Rusijos kaimynystėje. Iš bendros prieškarinės teritorijos (1936 m.) 65.791,4 kv. km Latgala sudarė 15.679,6 kv. km, taigi ketvirtadalį Latvijos teritorijos, bet toji provincija yra tirščiausiai gyvenama. Vienam kv. km Latvijai teko 28,9 gyventojų, o Latgalai — 34,5. Gimstamumas irgi yra aukščiausias Latgaloj — 1000-čiui gyventojų teko 24,02 gimimų, o visoje Latvijoje — tik 18,09. 1935 m. Latvijoje buvo 1,950.502 gyventojai, iš jų Latgaloje — 567,164. Latvių (įskaitant ir latgalius) buvo 75,5%, o Latgaloje — tik 61, 3%. Didžiausią tautinių mažumų grupę Latvijoje sudarė rusai — 10,6%, Latgaloje — 27,15% (A. Maldups, Latvija skaitlos. Valsts statistiškas parvaldes izdevums, Riga, 1937). Taigi Latvijos nepriklausomybės laikais Latgala buvo pati nelatviškiausia provincija.
Skaityti daugiau...
 
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Paškus — Terapinės kultūros įtaka katalikybei ........................................................................ 341
Venancijus Ališas — Eilėraščiai    ................................................................................................... 355
Vincas Natkevičius — Juozui Girniui 70 metų ................................................................................ 358
Dr. Albertas Gerutis — Lietuvos kaimynas Latgala ...................................................................... 364
Jonas Dunčia — Lietuvių kalbos grožis Mariaus Katiliškio romane "Miškais ateina ruduo".... 375
Vincas Liulevičius — Prelatas Vladas Butvila atsiminimų pynėje ................................................. 379

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Juozas Prunskis — Balzeko lietuvių kultūros muziejus .................................................................. 389
J. M. Adomaitis — Prezidentas Aleksandras Stulginskis .............................................................. 392
Č. Masaitis — Broniaus Povilaičio pėdsakai gyvenime ................................................................. 394
Alina Staknienė — 32-asis Šviesos - Santaros suvažiavimas ........................................................ 395
J. Dain. — Kaimo darbų vaizdai ...................................................................................................... 396
Mūsų buityje ..................................................................................................................................... 397

KNYGOS
A. Tyruolis — Venancijaus Ališo "Anapus marių" ........................................................................ 389
Jurgis Gimbutas — Trys etnografijos knygos ................................................................................ 399
Antanas Musteikis — Dėl "Dangaus ir žemės šaknų" recenzijos ................................................ 402
Aidų 1985 metų turinys ..................................................................................................................... 403
Skaityti daugiau...
 
TERAPINĖS KULTŪROS ĮTAKA KATALIKYBEI PDF Spausdinti El. paštas


Katalikiškasis krikščionis, kaip ir kiekvienas kitas žmogus, yra laiko ir erdvės ribojamas. Jis, kaip ir jo nekrikščioniškasis brolis, dėvi savos kultūros drabužiais ir kvėpuoja gyvenamo laikotarpio oru. Kultūrinė aplinka daro įtakos jo galvosenai, jausenai ir veiksenai. Taip buvo praeityje, taip tebėra ir dabartyje. Žinome juk, kad graikiškoji filosofija, romėniškoji teisė, renesancinis humanizmas, apšvietos racionalizmas bei įvairios revoliucijos (politinės, ekonominės, socialinės, religinės) vertė permąstyti Apreiškimo turinį ir krikščionio paskirtį pasaulyje. Jaučiame, kaip dabarties mintijimo srovės, elgesio normos ir gyvenimo būdai veikia į krikščioniško gyvenimo apraiškas. Šiandieninė kultūrinės aplinkos įtaka yra tokia stipri, vilinga ir subtili, kad ne vienas katalikiškas krikščionis parpuolęs garbina dykumų gundytoją tardamasis sekąs povatikaninio atsinaujinimo dvasia. Užtat, kad tokios maišaties išvengus, privalu išmokti dvasias atskirti: krikščionybės Kristų nuo dykumų gundytojo, laiko madas nuo amžinųjų tiesų, drabužį nuo jo dėvėtojo. Tokios užduoties skatinami ir bandysim iškelti šiandieninio vakarietiško mentaliteto pagrindinius bruožus ir jų įtaką povatikaninei Romos katalikybei.1

I. Nūdienis vakarietiškas mentalitetas
Atrodo, kad šiuolaikiniame vakarų kultūros vaizde vyrauja dvi pagrindinės spalvos: sekuliarinė ir terapinė - psichologinė. Jos abi, lyg vaivorykštės spalvos padangėje, tegali pasirodyti tik drauge. Mat pastaroji (terapinis - psichologinis mentalitetas) yra sekuliaristinės kultūros išdava. Vadinasi, norėdami psichologinės kultūros spalvas stipriau pabrėžti, privalome jas įdėti į sekuliarizmo rėmus. Tai padarius bus lengva jas atpažinti ir katalikiškos krikščionijos gyvenime: teologijoje (tikėjimo tiesų aiškinime), liturgijoj (viešajame Dievo garbinime) ir krikščioniškoj moralėj (krikščionių elgesy).
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
MANO ILGESYS
Tu vis tolyn tolyn — viršūnėn Kubatono —
Aplenkdamas skardžius ir šaltas bedugnes,
Į kur lengvi sparnai prieš debesį raudoną
Per naktį tave neš?

Per eukaliptų girią plačios upės teka.
Prie marių balti miestai žiūri į marias.
Tu per klonius, tu per girias randi sau taką,
Nors niekas jo neras.

Eini. O aš lieku. Ir amžinąją mįslę
Nešiojuosi širdy ir daug dainų graudžių.
O mano ilgesys — dar vieną šviesų krislą
Pavogti iš žvaigždžių.
Skaityti daugiau...
 
JUOZUI GIRNIUI 70 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
ŽVILGSNIS Į JO ASMENĮ IR FILOSOFIJĄ

1. Emigrantinės visuomenės nuskriaustas?
Mūsų nepriklausomo gyvenimo paskutiniais metais šalia anuomet žinomų filosofų — Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos, Prano Kuraičio, Vosyliaus Sezemano, Izidoriaus Tamošaičio — ėmė garsėti jaunas filosofas Juozas Girnius. Jam subręsti didele filosofine pajėga buvo betgi lemta tik emigracijoj, nes nepriklausomoj Lietuvoj jis tespėjo baigti Vytauto Didžiojo universitetą ir vokiečių okupacijos metais buvo pradėjęs jame dėstyti. Juozas Girnius šiandien yra tapęs vienu didžiausių lietuvių tautos mąstytoju. Jo veikalų apie laisvę, tautą; krikščionybę ir ateizmą mintys formavo ir formuoja lietuvių idėjinius nusistatymus ne tik emigracijoje, bet ir Lietuvoje; šioje gal net labiau, nes kai kurios jo knygos ten yra slapta nusirašinėjamos ir kaip didžiausia brangenybė skaitomos, jas perduodant iš rankų į rankas. Jų viena, Žmogus be Dievo, buvo net nuteista drauge su jos skaitytojais . . . Nemažas Girniaus nuopelnas, kad jis pirmasis supažindino lietuvius su egzistencialine filosofija ir tuo mūsų filosofavimą nukreipė modernia linkme. Jis pats prisiėmė egzistencijos filosofijos būdų filosofuoti, bet jos pagrindinės idėjos paliko jam svetimos: jis kritikuoja jas, ir būtent savitai, tuo padėdamas stiprius pagrindus originalaus rašymo sistemai.

Juozas Girnius yra Rytų aukštaitis, gimęs 1915 m. gegužės 23 Sudeikiuose, Utenos apskrity. Gimnaziją baigė Utenoje, peršokęs pirmąsias keturias klases privačiu pasirengimu. Po to studijavo filosofiją Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos - filosofijos fakultete, kur pagrindinai susipažino su neotomizmu, ypač per jo atstovą prof. Praną Kuraitį, Girnių tėviškai globojusį. Universitetą baigė 1936 m. licenciato laipsniu, parašydamas darbą apie Martyno Heideggerio egzistencialinę filosofiją. Gavęs stipendiją, dvejus metus filosofijos studijas gilino Louvaino, Vokietijos Freiburgo ir Paryžiaus Sorbonos universitetuose. Freiburge turėjo progos klausyti Heideggerio paskaitų. Po studijų užsienyje atliko Lietuvos kariuomenėje karinę prievolę, kuri baigėsi 1940 m.,jau komunistams užėmus Lietuvą. Patekti į Lietuvos universitetą dėstytoju, valdant Maskvos komunistams, jaunasis filosofas, be abejo, negalėjo. Tai įvyko tik vokiečių okupacijos metais, kai laikinoji Lietuvos vyriausybė, gyvavusi 5 savaites, išginusi iš krašto bolševikus, Girnių paskyrė dėstyti filosofijai ir psichologijai naujai sukurtame Filosofijos fakultete Kaune. Pasitraukęs 1944 m. nuo bolševikų į Vokietiją, Girnius mokytojavo Nuertingeno ir Schvvaebisch Gmuendo lietuvių stovyklinėse gimnazijose. 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos valstybes, kur, gyvendamas pas lietuvius pranciškonus, galėjo baigti karo pertrauktas akademines studijas. 1951 m. jis Montrealio universitetui įteikęs darbą "K. Jasperso egziscencialinė metafizika" (prancūzų kalba), gavo filosofijos daktaro laipsnį. Apsigyveno Bostone, kur buvo leidžiama Lietuvių Enciklopedija. Ten Girnius buvo vienas redaktorių (nuo 1953 iki 1959). Nuo 1965 iki 1980 metų redagavo Aidų žurnalą, jame išspausdinęs ne tik filosofinių, bet ir aktualių straipsnių dienos temomis. Juos pasirašinėdavo net 10 slapyvardžių, kurių žinomiausias buvo Alaušiaus.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai